KGB cinizmas

Pasak pašnekovo, KGB buvo sunku įrodyti, kad R.Kalanta buvo hipis – jis nepriklausė jokiai organizacijai, jungiančiai hipiais ar bitlais vadinamus jaunuolius. Jis tik rengėsi madingai, nešiojo ilgus plaukus. Be to, eitynėse nebuvo jokių šūkių apie hipius – tai patvirtino teisme ir gegužės įvykių Kaune aktyvus dalyvis Vytautas Kaladė, anuomet dirbęs Kauno dramos teatre. Buvo skanduojami šūkiai "Laisvę Lietuvai" ir panašūs. Bet KGB nepasidavė, siekdama įrodyti, kad kalantinės – tai tik chuliganų hipių išpuoliai.

"Kagėbistai neva gaudavo signalus apie paslaptingas hipių organizacijas, privertusias burtų keliu nusižudyti R.Kalantą. Vienas ciniškiausių Lietuvos KGB tvirtinimų signalų tema – pažyma Maskvai. Joje rašoma: "Kadangi gauta signalų, kad hipiai nori pagrobti karstą (R.Kalantos – aut. past.), tai jo artimųjų prašymu mes paankstinome laidotuves ir padėjome palaidoti", – citavo K.Kasparas. Žmonės kalbėjo, kad kagėbistai šeimai net neleido fotografuoti karsto su sūnaus palaikais, liepė duobėje karstą užpilti betonu, o tik po to – žemėmis.

Išprievartavo sistemą

Tuometės politinės sistemos varžteliai ir tikrieji minios pasipiktinimą kėlę provokatoriai, mindžioję gėles R.Kalantos susideginimo vietoje, "bananais" vaišinę vaikus ir paauglius, suorganizavo ir kalantinių pasmerkimo akciją, kurioje buvo priverstos dalyvauti žinomos ne tik Kaune, bet ir toli už Lietuvos ribų, asmenybės.

Miesto prokuratūra pranešė kauniečiams, kad jų rimtį gegužės 15–19 d. drumstė daugiausia jau ne kartą už chuliganizmą ir kitus nusikaltimus teisti netvarkingos išvaizdos iškrypėliai.

Tiesa, vienas iš pagrindinių jaunimo pasipriešinimo manifestacijų, kurios įgavo Kaune ryškų politinį atspalvį, dalyvių kaunietis V.Kaladė buvo suimtas kaip didžiausias šnipas – Vilniuje jo laukė pasala ant Akademinio teatro laiptų.

Nepripažino savo kaltės

V.Kaladė nesutiko mainais į švelnią bausmę bendradarbiauti su KGB, todėl buvo nuteistas trejus metus kalėti lageryje. Jis vienintelis iš teisiamųjų nepripažino savo kaltės. V.Kaladė rėmėsi žmogaus teise tinkamai pagerbti žuvusį draugą ir gyventi laisvoje tėvynėje. Jo vadovauta manifestacija nuskambėjo visame pasaulyje, primindama apie Lietuvos okupaciją ir visuomenės nesusitaikymą su ja. Kai iš KGB pastato rūsio V.Kaladė buvo išvarytas į kiemą, jį lydėjęs saugumo kapitonas Rimkus pasakė: "Sėdėsi nuo skambučio iki skambučio kaip pavojingiausias prievartautojas. – O ką aš išprievartavau?" – tuomet paklausė V.Kaladė. – Pačią pažangiausią sistemą pasaulyje", – ciniškai nusijuokė kapitonas.

Beje, V.Kaladė buvo pasirinktas susidoroti dar ir todėl, kad prieš kalantinių įvykius parašė laišką į "Nemuno" žurnalo redakciją. Laiške atsiliepdamas į ilgaplaukio jaunimo kritiką, Vytautas rašė: "Vaikščiojau basas, nes nenoriu avėti "Raudonojo Spalio" batų." Laiškas su redaktoriaus viza iš karto nukeliavo pas KGB kuratorių.

Advokatų indėlis

Pasak K.Kasparo, verta pacituoti paskutinį V.Kaladės žodį teisme: "Žmonės patraukė į Miesto sodą. Jų niekas neorganizavo. Jie dar nežinojo, kodėl R.Kalanta susidegino, bet jie ėjo prie apdegusio medžio, prie žemės lopinėlio, kuris girdėjo priešmirtinį Romo šauksmą. Ar tokia žmonių pagarba pažeidžia viešąją tvarką? Kodėl milicininkai trypė iš gėlių sudėtą žodį "Lietuva"?

Žinoma, teisme V.Kaladė neišgirdo atsakymo į pastarąjį klausimą, tačiau į jį atsakė gyvu laisvės deglu tapęs Romas, kuris priešmirtiniame kalendoriaus lapelio įraše nurodė savo pasirinkimo kaltininkę – tuometę prievartinę santvarką, mums primestą okupantų.

"Tos santvarkos įrankiais buvo ir kalantiečių advokatai, siekę paversti juos debilais, žemų paskatų žmonėmis, – teigė istorikas. – Už tokias advokatų pastangas kalantiečiai dar turėjo ir susimokėti. Pavyzdžiui, J.Macijauskas ir V.Urbonavičiūtė sumokėjo 66,60 rublio.