Quantcast

Profesorius A. Macas: mus perskyrė (interviu)

Šiemet kalbant apie žmonių sveikatą ir mediciną bene dažniausiai skambėjo žodžiai koronavirusas ir pandemija. Su tuo sutinka ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas.

„2020-ieji buvo labiau pažinimo metai, kai sustingome, turėjome permąstyti ir pažinti šią ligą. Sąstingis buvo skausmingas, nes daug žmonių laukė medicininių tyrimų ar paslaugų. 2021-ieji jau buvo persigrupavimo metai“, – konstatuoja gydytojas.

Anot jo, šiemet, kai COVID-19 pirminis pažinimas iš teorinio perėjo į gilesnį lygmenį ir praktiką, ant medikų pečių užgulė nelengvas darbas. „Tenka pripažinti, kad tai yra viena iš ligų, kuri turi įtakos mūsų galimybėms ir darbui. Ir ne tik gydant kitas ligas, bet ir bendraujant su ligoniais“, – pastebėjo profesorius ir pasidžiaugė, kad per 2021-uosius gimė pokytis – tiek gydytojų, tiek slaugytojų bendruomenės persigrupavimas. „Ši liga mums dar ir dar kartą padėjo atsigręžti ne tik į gydytojų darbą, kuris yra kritiškai svarbus, bet ir į slaugytojų vertę. Puikiai suprantame, kad be slaugytojų, kurias anksčiau vadindavome sesutėmis, slaugos procesas ir rezultatai yra labai labai blogi. Tokių pamokų jau daug turėjome. Dabar jau gerai žinome ir pasaulinė patirtis rodo, kad ten, kur yra gera slauga, net COVID-19 gydymo rezultatai geresni. Manau, kad kiti metai bus dar optimistiškesni“, – viltingai nusiteikęs A.Macas.

Nors pirmieji medikai Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyti paskutinėmis 2020 m. dienomis, vakcinacija pagreitį įgavo būtent šiemet. Skiepus nuo šios ligos didžioji visuomenės dalis sutiko kaip galimybę įveikti pandemiją, išsaugoti gyvybes, tačiau kai kam vien žodis skiepai tapo skausmingu dirgikliu. A.Macas apgailestauja, kad taip nutiko ir prisipažįsta nesitikėjęs, kad dėl skiepų gali užvirti tokia kova. „Būdamas gydytoju labai laukiau skiepų kaip galimybės. Mūsų gydytojai ir slaugytojos nerimavo, kurią dieną jau pagaliau pavyks pasiskiepyti. Pats esu pasiskiepijęs, taip pat ir sustiprinamąja doze. Skiepų nauda neabejoju, skiepų riziką suprantu ir renkuosi skiepytis“, – savo poziciją išdėstė medicinos profesorius.

Jo nuomone, pradėjus vakcinacijos procesą Lietuvoje, buvo pasirinkta netinkama retorika. Tai ne tik supriešino visuomenę, bet ir nedavė laukto rezultato. „Bėda nutiko vasaros pradžioje, kai buvo priimti ir tęsiami tam tikri sprendimai, kurie, žinant žmogaus psichologiją, mus privedė prie takoskyros, o jos mums tikrai nereikėjo. Ir ne tik šiandien tai sakau, apie tai kalbėjau dar vasarą. Pasirenkant vieną ar kitą skatinimo metodą, būna ir pranašumų, ir trūkumų, o pasirinkus takoskyrą, tie trūkumai labai išryškėjo. Juk tai mus tam tikra prasme padalijo“, – apgailestavo medikas.

Jis neslepia, kad ir pačiam tenka išgirsti ar perskaityti niekuo nepagrįstų pasisakymų prieš skiepus. Patyrusiam medikui jie kartais atrodo nerimti ar juokingi, o kartais net priverčia pasijusti nepatogiai, tačiau profesorius įsitikinęs – skatinusiųjų skiepytis žodynas irgi buvo netinkamas. „Tuos, kurie pasisakė prieš skiepus, išvadinome antivakseriais, neišsilavinusiais, prasčiokais. Turime pripažinti, kad klausimų natūraliai kyla, ir jie pagrįsti. Iš praktikos pastebėjau, kad tas spaudimas padarė neigiamą įtaką. Mes klinikos bendruomenės nespaudėme, ir matau, kad žmonės apsisprendė patys, be spaudimo“, – pavyzdį iš savo darbo aplinkos pateikė Anesteziologijos klinikos vadovas.

Pašnekovas prisipažino, kad belaukiant skiepų nuo COVID-19 skaudžiausia buvo matyti kolegų gydytojų netektis: „Mūsų klinikai patikėta reanimacijos dalis nedidelė, bet ir čia gydėme bent penkis gydytojus. Dalį jų pavyko išgelbėti, kai kurių, deja, ne. Ir tai belaukiant vakcinos buvo labai apmaudu, skaudu.“

A.Macas įsitikinęs, kad yra geresnių metodų, kaip skatinti skiepytis, nei pasirinko Lietuva. „Yra šalių, kuriose buvo pasirinktas artimo, individualaus bendravimo su pacientais kelias pagal amžiaus grupes. Pavyzdžiui, dirbama su senjoru, su juo kalbama, jeigu reikia, vakcina atnešama į namus, ir tie rezultatai yra geresni. Man šiek tiek pavydu, kad kai kurios šalys nuėjo taikos, o ne įžeidimų keliu, nekilo tiek susipriešinimo“, – pastebėjo medikas.

Ši liga mums dar ir dar kartą padėjo atsigręžti ne tik į gydytojų darbą, kuris yra kritiškai svarbus, bet ir į slaugytojų vertę.

Sprintą pakeitė maratonas

Daug kartų šiemet kalbėta apie tai, kad sveikatos sistema balansuoja ties perdegimo riba. Įvairūs ribojimai, karantino laikas taip pat buvo matuojamas lovų, skirtų COVID-19 sergantiems pacientams gydyti, užimtumo skaičiais. Už tų skaičių – gyvi žmonės: medikai ir pacientai. Kaip sekėsi medikams tvarkytis su tuo užgriuvusiu krūviu?

„Bėgikai būna sprinteriai arba stajeriai. Vieni bėgame trumpas distancijas, kiti – maratoną. Tikėjomės, kad mums užteks pabūti sprinteriais – nubėgti 100, 200, gal 300 m ir bus rezultatai. Iš tikrųjų ir aš labai laukiau, bet tenka bėgti maratoną“, – konstatavo A.Macas, bet jis įsitikinęs, kad tas maratonas yra baigtinis.

„Tas lūkestis mus visus, ir mane asmeniškai, labai išvargino: lauki sprinto pabaigos, o jos nėra. Tiek gydytojus, tiek slaugytojus apėmė tas jausmas – ir vėl! Dabar jau jaučiame, kad mūsų medicinos darbuotojai yra persigrupavę, dirba gal ir save suėmę į rankas, gal ir kitaip organizuodamiesi. Ar yra perdegimų? Taip, yra. Bet sakyti, kad sistema perdegusi – tikrai ne. Taip, deja, teko šiemet pergrupuoti jėgas, kažkur nusiųsti ligonius, stengiantis ne tik nemažinti, o net sugrąžinti buvusią planinę pagalbą. Tad negaliu sakyti, kad kažko nepajėgėme ir visai nedarėme. Matau šią situaciją optimistiškai“, – į situaciją pažvelgė medikas ir paragino suprasti, kad kiekvienas gydytojas ar slaugytoja taip pat yra žmogus, asmenybė. Pasak pašnekovo, buvo tokių medicinos darbuotojų, kurie pasirinko anksčiau baigti karjerą bijodami dėl savo sveikatos, kai kuriems tikrai teko mažinti tempą, ir tai, anot jo, suprantama.

Pokyčiai: pandemija ne tik nesustabdė Lietuvos medikų, bet ir daugybėje sričių pavyko gerokai patobulėti. Vilmanto Raupelio nuotr.

Ar nemažės prieinamumas?

Ir prieš pandemiją viena iš visuomenėje skambėjusių problemų – eilės pas gydytojus, ypač pas gydytojus specialistus. Dabar tarsi dėl visko kalta pandemija, nors, Vyriausybės vadovams vėl kalbant apie sveikatos įstaigų reformą, kai kurių ligoninių pertvarką, pacientams išties kirba abejonė, ar jiems tikrai nuo to bus geriau.

„Žvelgiant objektyviai, pandemija padarė labai didelę įtaką. Nuščiuvo visi: ir pacientai, ir gydytojai, ir slaugytojai. Tai suprantama ir labai žmogiška. Reikia pripažinti, dalis pacientų išreiškė nepasitenkinimą, kad vienu ar kitu atveju jiems medicinos paslaugos buvo blogiau prieinamos“, – sakė A.Macas. Kaip vieną iš būdų spręsti problemą jis įvardijo ir būtent per pandemiją pasiūlytas nuotolines gydytojų konsultacijas, kurios, anot medicinos profesoriaus, kai kuriais atvejais išties labai prasmingos. „Savo artimiesiems jas naudoju apie 70–80 proc. atvejų“, – pridūrė jis.

Pašnekovas negailėjo gerų žodžių ligoninėms, kurioms per pandemiją teko didžiulis krūvis. „Žvelgiant į gydymo įstaigų tinklą, reikia pastebėti, kad per pandemiją kai kurios įstaigos iš tiesų darė stebuklus, regioninės ligoninės – ne mažiau. Matau, kaip Kauno krašte dirba regioninės ligoninės – gera žiūrėti. Todėl manau, kad prieš darant reformą tikrai reikia labai atsakingai apsvarstyti, reikia, kad ir tos regioninės ligoninės, ir gyventojai pasisakytų. Reformoje norima įdiegti tikrai labai gerų pasaulinės praktikos dalykų, turėsime tikrai labai aukštą standartą, kuris yra didelis siekinys, bet man nerimą kelia, ar nesumažinsime prieinamumo žmonėms“, – abejone pasidalijo ir A.Macas. Jis sutinka, kad reikia tobulėti ir teikti aukščiausio lygio medicinos paslaugas, kad žmones turi gydyti geriausi specialistai, kad medicinos rezultatai Lietuvoje turi būti kaip Vakarų Europos, bet jeigu sumažės prieinamumas, jo manymu, visa reforma neteks prasmės.

„Viename dideliame mieste galima sukurti tikrai labai aukšto lygio paslaugas, bet jeigu žmogus neatvažiuos iki jų, nes nebus pervežimo galimybės, dėl to nerimauju tiesiog kaip paprastas Lietuvos gyventojas. Negaliu sakyti, kad nemąsto tie, kurie kuria reformą. Tikrai sutinku, kad kai kurios gydymo įstaigos turi būti pertvarkytos, bet nepamirštant pacientų, žmonių. Ar, pavyzdžiui, Jurbarko rajono ūkininkas, turintis tris vaikus, patyręs kokią netikėtą traumą ar sunkų širdies sutrikimą, turės lygiai tokią pačią galimybę gauti reikiamas medicinos paslaugas kaip sostinės gyventojas? Jeigu taip, fantastika! To mes ir turime siekti“, – teigė pašnekovas.

Optimizmas yra būtinas

„Daug ko išmokome. Labai aiškiai išmokome mobilizuotis. Prisiminėme daug infekcinių ligų gydymo paslapčių, prisiminėme, kaip jas reikia valdyti, kas veikia, o kas nepadeda. Atsirado labai daug galimybių derinti įrodymais grįstą mediciną, kurią taikos metu buvo labai lengva įgyvendinti, ir jos atradimus su situacijomis, kai labai trūksta įrodymų, ir kasdien lauki naujienų, – žvelgdamas į besibaigiančius metus sakė A.Macas. – Mes, medikų bendruomenė, kasdien stebime garsiausius pasaulio virusologus ir imunologus JAV, Europoje ir visame pasaulyje, turime pasitarimų tinklus. Tai labai įdomu, dinamiškas informacijos prieinamumas tapo įspūdingas, kai pasaulio virusologų pasisakymus išgirdę naktį, ryte jau analizuojame čia, Lietuvoje.“

Gydytojas džiaugiasi, kad pandemija ne tik nesustabdė Lietuvos medikų, bet ir pavyko daugybėje sričių gerokai patobulėti. „Įdiegėme naujų gydymo metodikų tiek COVID-19, tiek kitomis ligomis sergančių žmonių. Pavyzdžiui, transplantologija nesustojo, bet dar patobulėjo ir dirba įspūdingai, nesustojo kompleksinių, onkologinių ligonių gydymas, atsirado inovatyvių metodų. Man, kaip medicinos universiteto dėstytojui, džiugu stebėti, kaip Lietuva ieško sprendimų retoms ligoms gydyti. Apima pasididžiavimas matant, kad mūsų medicina tobulėja“, – pasidžiaugė A.Macas, nusiteikęs, kad kitąmet viskas judės tik pirmyn – juk ir COVID-19 ligai gydyti jau sukurti vaistai.

„Naujovių yra labai daug ir chirurgijoje, ir onkologijoje, ir kardiologijoje, ir genetikoje – visur. Svarbiausia, kad visos naujovės būtų dar labiau prieinamos žmonėms. To labai viltingai laukiu. Ne kartą esu sakęs: optimizmas yra valia, pesimizmas yra nuotaika. Optimizmas yra būtinas. Kalbuosi su skyrių vadovais, kartais matydamas jų sielvartą, jie sako: dedi visas įmanomas pastangas, kad padėtum žmogui, bet jis miršta, o tada nubrauki ašarą ir vėl eini į kovą už žmonių sveikatą. Kad ir kaip būtų sudėtinga, sunku ar blogai – tai visada praeina. Kol kas vis dar negalima visiškai laisvai kvėpuoti, bet ir tai praeis. Griebkimės optimizmo!“ – žvelgdamas į kitus metus ir medikams, ir pacientams linki prof. dr. A.Macas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To - Kodėl suspazmavo

To - Kodėl suspazmavo portretas
Ar jus visai nubukot, ar kovidas smegenis užspazmavo? Dabar papasakokit pats kuom skiriasi gripas ir kovidas? Kuom skiriasi pandemija nuo epidemijos? PRAŠYČIAU SKAIČIAIS SKYRTUMĄ PARAŠYKIT

PENSININKAS JUOZAS pensininkui juozui

PENSININKAS JUOZAS pensininkui juozui portretas
galėsi teime pasakoti koks tu eruditas ir kokia tavo mėgstamiausia vaikams skirta laida

Kodėl suspazmavo ties šituo virusu

Kodėl suspazmavo ties šituo virusu portretas
Kai yra buvę tikrai pavojingesnių? Kodėl buldozeriu važiuojama ir prievartiniais veiksmais skatinami skiepytis? Kodėl žmogus turi jaustis kaltas, kad susirgo? O kitomis ligomis sergantys neima nedarbingumo, neužkrečia kitų??? Pamiršote gripą? Ką manote apie padaugėjusias staigias mirtis? Štai, Kauno mole krito žmogus, kr aujas iš burnos, kiek žmonių tai matė ir pasakykite jiems, kad skiepai yra 100% gėris... eu po skiepijimo 9 mėn gali laisvai visur papulti, lt, gi, padarė 7 mėn.. kam tas de bi liškas stropumas valdžios?????
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

Daugiau straipsnių