Valstybės paramą gavę gyventojai galės keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus arba atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai jau nebepalaiko užduotis karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje. Valstybės parama taip pat bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.

Kompensavimo suma visiems bus vienoda

„Paraiškos teikėjų ratas galimai bus labia platus, tačiau mes išskyrėme pagrindines pareiškėjų grupes – tai daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojai arba savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai ir daugiabučio namo butų savininkai. Kad ir kas bus pareiškėjas ir nesvarbu, kokios sumos prašys, visiems bus kompensuojama 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų“, – paaiškina Marius Narmontas, Aplinkos viceministras.

Šio kvietimo metu patvirtintos paraiškos gaus 5 mln. eurų finansavimą. Anot Valiaus Serbentos, programa administurojančios BETA direktoriaus, mažąja renovaciją turėtų susidomėti gyventojai, kurie nenori investuoti į didžiąją renovaciją – jos projektas yra pigesnis, nei viso namo atnaujinimas.

Bus išlygintas šilumos paskirstymas

„Dažnas senos statybos gyventojas skundžiasi, kad vieni butai jų name šyla, o kiti šąla – negana to, sąskaitas jie visi moka vienodai, nors bute nėra galimybių turėti tokią temperatūrą, kurios norėtų ir tenka gyventi nekomfortiškomis sąlygomis. Šiuose daugiabučiuose šilumos skirtumas tarp žemiausio ir viršutinio aukštų kartais gali siekti net iki 10 laipsnių Celsijaus. Čia padės mažoji renovaciją – jos metu atnaujintas pastato šilumos punktas padės subalansuoti šilumos tiekimą visiems butams“, – pasakoja BETA direktorius.

Kadangi šiuo metu tam suteikiama valstybės parama, dabar yra pats geriausias laikas tai padaryti.

Remiantis BETA skaičiavimais, tokia renovacija padės pasiekti nuo 15 iki 20 proc. šilumos sutaupymų. Sutvarkytos inžinerinės sistemos, gyventojų pageidavimu, ateityje leis pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti. Kompleksinė daugiabučio renovacija yra brangesnė ir kainuoja apie 200 eurų už kv. metrą, o mažosios renovacijos projektas atsieis kur kas pigiau, kaina priklausys nuo šilumos punkto galingumo.

Daugiabučių šildymo sistemų būklė – avarinė

Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas pasakoja, kad tikisi aktyvaus gyventojų dalyvavimo teikiant mažosios renovacijos projektų paraiškas valstybės finansavimui gauti. Jo teigimu, šildymo sistemų atnaujinimas yra neišvengiamas visuose senos statybos daugiabučiuose.

„Didžiojoje dalyje šalies daugiabučių šilumos sistemos yra labai nepatikimos būklės, keliančios avarijos riziką, todėl anksčiau ar vėliau juos vis tiek reikės atnaujinti. Kadangi šiuo metu tam suteikiama valstybės parama, dabar yra pats geriausias laikas tai padaryti“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Taip pat jis priduria, kad mažojoje renovacijoje dalyvaujantiems gyventojams bus galima įsirengti ir individualias šilumos reguliavimo sistemas, kurios leidžia šilumą vartoti pagal savo poreikius – pavyzdžiui, sumažinti ar išvis išjungti, taip pasiekiant dar didesnius sutaupymus.

v. Lukoševičius mano, kad mažoji renovacija paskatins ir didžiosios renovacijos mastus: „Realu, kad gyventojai, kurie įgyvendins mažosios renovacijos darbus ir atnaujins šilumos sistemą, gali būti, kad jie norės atnaujinti ir visą namą. Jau dabar pastebime, kad renovacijos procesas paskatina žmones bendrauti, dalintis gerąja patirtimi, tad tikimės, kad viso namo renovacija susidomėjusių skaičius išaugs.