Praėjusią vasarą bilietus įsigijusi pora liko it musę kandusi: vietoj pinigų – pažadai

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Bilietus vasaros kelionei per Greitai.lt įsigijusi kauniečių pora liko it musę kandusi – skrydžiui neįvykus dėl pandemijos, pažadas grąžinti pinigus įsuko žmones į užburtą ratą.

Norėjo į Odesą

Kaip "Kauno dienai" pasakojo Aistė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), 2020-ųjų liepą turėjusio įvykti skrydžio Vilnius–Odesa–Vilnius bilietus jiedu su draugu pirko praėjusių metų sausį. Tačiau, artėjant kelionės datai, birželį, iš skrydžių bilietų pardavimo tarpininko Greitai.lt sulaukė žinios, kad skrydis atšauktas dėl koronaviruso situacijos.

"Buvo pažadėta sumokėtus pinigus grąžinti per du tris mėnesius. Visi terminai praėjo. Bandant susisiekti su Greitai.lt atstovais, telefonu įsijungia autoatsakiklis, kuris informuoja, kad reikia kreiptis elektroniniu paštu. Tačiau parašius laišką gaunamas tas pats šabloniškas atsakymas – kai apmokėjimą inicijuos Ukrainos oro linijos, tada jie pinigus grąžins mums", – stebėjosi kaunietė.

Per Greitai.lt įsigyti bilietai apkarto, nes po atšaukto skrydžio – vargai atgaunant pinigus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Sulaukusi pastarojo atsakymo moteris susimąstė – jei vadovaujamasi tokia už skrydį sumokėtų pinigų grąžinimo schema, kokia atsakomybė tenka prekės ženklo Greitai.lt atstovams kaip tarpininkui? Paklausta, kodėl nusprendė kelionės bilietus įsigyti būtent čia, Aistė teigė, kad konkrečios priežasties nebuvo – tiesiog jiems su draugu iš visų internete matytų variantų atostogoms labiausiai tiko skrydžio data.

"Aišku, jeigu būtume žinoję, kad taip nutiks, gal būtų buvę protingiau skrydžio bilietus pirkti tiesiogiai iš Ukrainos oro linijų. Bet yra kaip yra. Galbūt tikrai ten didelis bumas, nespėja, bet iš Greitai.lt nesulaukiau jokio skambučio", – atviravo pašnekovė.

Siunčia laiškus

Elektroniniais laiškais pažadus apie pinigų grąžinimą kaunietei Greitai.lt pradėjo žarstyti dar 2020 m. birželio pabaigoje. "Norime informuoti, kad išsiuntėme užklausą aviakompanijai dėl pinigų grąžinimo. Kai tik gausime grąžinimą iš aviakompanijos, pinigus grąžinsime Jums. Dėl susiklosčiusios situacijos pasaulyje užklausų skaičius aviakompanijai yra  išaugęs. Dėl šios priežasties, grąžinimas gali užtrukti iki dviejų trijų mėnesių. Kai tik turėsime naujienų, būtinai Jus informuosime. Dėkojame už Jūsų supratingumą", – dėstė Klientų aptarnavimo grupe pasirašantys minėto prekės ženklo atstovai.

Buvo pažadėta sumokėtus pinigus grąžinti per du tris mėnesius. Visi terminai praėjo.

Kitame laiške, atsiųstame praėjusių metų lapkričio 20 d., moteriai tvirtinta, kad "prašymas dėl grąžinimo buvo užpildytas birželio 25 per oficialią formą – BSP", pridėti ir pinigų grąžinimo prašymų numeriai. "Jūs galite užklausti Ukrainos oro linijų bendrovės, pateikus šiuos numerius, kada jie planuoja patvirtinti, nes iki šiol nėra patvirtintas nei vienas jiems užpildytas prašymas dėl grąžinimo", – tikino Greitai.lt atstovai.

Kone identiško atsakymo sulaukta ir 2021 m. vasario 1 d.: "Prašymas dėl grąžinimo Ukraine INT buvo užpildytas birželio 25. Šiuo metu prašymas nepatvirtintas. Kai Ukraine INT oro linijų bendrovė atliks grąžinimą mums, inicijuosime Jums", – rašė skrydžių bilietų pardavimo tarpininkas.

"Man taip keista, tarpininkai dirba, gauna pelną, bet visiškai nusimeta nuo savęs visas atsakomybes. Atrodytų, kad mes, klientai, esame priversti būti jų verslo kreditoriais be jokio pinigų grąžinimo termino. Truputėlį nesąžininga – visiškai įstrigome… Jei nors patys Greitai.lt atstovai paskambintų, o dabar – vien elektroniniai laiškai… Atgalinis ryšys – labai prastas", – apmaudo dėl susiklosčiusios situacijos neslėpė Aistė.

Kadangi kauniečių pora atostogas planavo savarankiškai – per skrydžių bilietų pardavimo tarpininką įsigiję bilietus, atskirai – nedalyvaujant jokiam tarpininkui – rezervavo ir viešbutį. Už pastarąjį sumokėta tam tikra pinigų dalis. Pasak pašnekovės, šie pinigai buvo grąžinti be vargo. O 256 eurai, sumokėti už skrydžio bilietus, į sąskaitą nesugrįžo iki šiol.

Neturi galimybių?

Dėl tarsi tyruose atsidūrusio Aistės šauksmo, siekiant atgauti pinigus už atšauktą skrydį, "Kauno dienos" žurnalistai kreipėsi į prekės ženklo Greitai.lt atstovus.

Pasak jų, skirtingai nei kelionių organizatoriai, bilietų pardavimo tarpininkas Greitai.lt skrydžių neorganizuoja ir nevykdo. Visais atvejais lėktuvo bilietus klientai esą įsigyja iš oro linijų bendrovių. Kaip teigiama, klientų pasirinkta aviakompanija turi tam tikrus įsipareigojimus – pasirūpinti klientais dingus bagažui, skrydį atidėjus ar jį atšaukus.

Akcentuojama, kad, pavyzdžiui, atidėjus skrydį, priklausomai nuo laukimo laiko, oro linijų bendrovė pasirūpina keleivių maitinimu ir apgyvendinimu. O atšaukus skrydį įsipareigoja pasiūlyti keleiviams susigrąžinti už skrydį sumokėtą sumą arba sudaryti galimybes kuo greičiau vykti tuo pačiu ar kitu jų pageidaujamu maršrutu.

"Lygiai tos pačios taisyklės galioja ir COVID-19 kontekste. Keleiviai ir transporto sektorius kenčia dėl susiklosčiusios situacijos. Greitai.lt supranta, kad keleiviai siekia atgauti už skrydžius, kuriais jie nepasinaudojo, oro transporto bendrovėms sumokėtus pinigus. Oro transporto bendrovės siekia suvaldyti pinigų srautus ir kaip kompensacijas keleiviams taip pat siūlo skrydžių kuponus ar kitokias priemones. Perimti oro transporto bendrovių pareigų Greitai.lt neturi nei teisinių, nei fizinių galimybių. Iki šiol iš oro transporto bendrovių neatgavę pinigų už skrydžio bilietus keleiviai turėtų kreiptis į jų skrydį atšaukusias oro linijas, kurios ir yra galutinis už skrydžius sumokėtų pinigų turėtojas. Kai oro linijos pinigus už nepanaudotus bilietus klientams grąžina per pardavimo tarpininką, Greitai.lt nedelsiant juos perveda savo klientams", – dėstoma dienraščiui pateiktame atsakyme.

Kovo 2 d. "Kauno diena" elektroniniu paštu išsiuntė klausimus "Ukraine International Airlines" atstovams teiraudamasi, dėl kokios priežasties Aistei ir jos draugui iki šiol nėra grąžinti už neįvykusį skrydį Vilnius–Odesa–Vilnius sumokėti pinigai. Tačiau atsakymo taip ir nesulaukta.

Susidaro įspūdis, kad skrydį atšaukusi "Ukraine International Airlines" vengia viešumo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kreipėsi jau 30 žmonių

Nors į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) kauniečių pora dėl susiklosčiusios neatgaunamų pinigų situacijos nesikreipė, užsiminė apie tai pasvarstysiantys. Tačiau, kaip teigė šios tarnybos atstovai, 2020 m. VVTAT sulaukė apie 30 vartotojų prašymų dėl Greitai.lt įsigytų skrydžio bilietų. Dažnai skundai buvo išsprendžiami taikiai – ginčo šalims sutarus.

VVTAT pateiktais duomenimis, nuo 2020-ųjų pavasario prekės ženklas Greitai.lt priklauso Otravo B.V, registruotai Nyderlanduose, iki tol priklausė bendrovei "Interneto partneris".

Komentuodama Aistės atvejį, VVTAT atstovė Natalija Jarmulkovič sakė, kad Greitai.lt veikia kaip tarpininkas. Todėl jeigu vartotojai kreipiasi į tarpininką, prašydami grąžinti pinigus už atšauktus skrydžius, jis turi tai padaryti iš karto po to, kai oro vežėjas atlieka grąžinimą tarpininkui. Jei oro vežėjas neatlieka grąžinimo tarpininkui arba vartotojui nepavyksta susisiekti su tarpininku, dėl pinigų už atšauktą skrydį grąžinimo vartotojai taip pat gali kreiptis tiesiogiai į oro vežėją.

"Pažymime, kad, oro vežėjui atšaukus skrydį dėl koronaviruso situacijos, už pinigų grąžinimą yra atsakingas oro vežėjas, todėl, nagrinėdama tokio pobūdžio ginčą, kai skrydžio bilietai įsigyti per tarpininką, VVTAT vertintų, ar skrydžio bilietų tarpininkas įvykdė visus įsipareigojimus – tinkamai vartotojus informavo ir kreipėsi į oro vežėją dėl pinigų grąžinimo. Taip pat būtų vertinama, ar tarpininkas gavo pinigus iš oro vežėjo, ar pinigų grąžinimas užtruko dėl oro vežėjo kaltės", – aiškino pašnekovė.

Ji pridūrė, kad tais atvejais, kai yra sudaroma tarpininkavimo sutartis tarp vartotojo ir tarpininko paslaugas teikiančios įmonės, kiekvienu atveju vartotojui turi būti suteikta išsami informacija apie kainą, mokesčius ir kt. Tai yra paslaugos teikėjas gali taikyti atitinkamą tarpininkavimo paslaugų mokestį, tačiau apie tai vartotojas turi būti tinkamai informuojamas prieš sudarant sutartį. Pasak N.Jarmulkovič, jei paslaugos pagal šią sutartį vartotojui buvo suteiktos, jis turėtų sumokėti numatytą paslaugų mokestį.

"Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienas ginčo atvejis yra vertinamas individualiai ir nešališkai, remiantis ginčo šalių pateiktais įrodymais ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis", – aiškino VVTAT atstovė.

256 eurai – tiek Ukrainos kompanija liko skolinga kauniečių porai.

Svarbu žinoti, kad jei vartotojas nesulaukė pinigų grąžinimo ir oro vežėjas informavo, kad jie pervesti tarpininkui, reikia kreiptis į pastarąjį.

Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo su Lietuvoje registruotu tarpininku, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT (www.vvtat.lt), o jeigu tarpininkas arba oro vežėjas registruoti kitoje ES šalyje, Islandijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje – kreiptis nemokamos pagalbos į Europos vartotojų centrą (www.ecc.lt).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Onutė

Onutė portretas
Labai įdomi tarpininkų funkcija. Kam jie iš vis reikalingi?

xvbcn

xvbcn portretas
tai reikia mastyt biski perkant situacija buvo aiski

Čiubaka

Čiubaka portretas
chocholai galimai bus tuos pinigus prapylę
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių