Paupių gyventojams nerimą keliantis galimo potvynio pavojus niekur nedingo, nors anot per LRT sekmadienio rytą kalbėjusių hidrologų, jei nebus staigaus atlydžio, tai tirpstančio sniego vandenys susigers į žemę, ir didelio potvynio gali nebūti. Jeigu potvynis vis tik bus, tai ne anksčiau kaip pirmąjį kovo dešimtadienį.

Stebėdami šią žiemą Neryje besiformuojančias ledų sangrūdas, pakrantėse gyvenantys žmonės puikiai prisimena 2010-ųjų pavasario potvynį, per kurį ypač nukentėjo Radikių kaimo Kauno rajone gyventojai. Ties kaimu Neris daro vingį, iš sąnašų susidarė salos, todėl ledai užstrigo, susiformavo sangrūdos ir upė tuomet smarkiai ištvino. Vanduo užliejo namų pirmuosius aukštus, sugadino baldus ir kitą turtą, skendo kiemuose palikti automobiliai. Stichijos metu, Kauno rajono savivaldybės duomenimis, nukentėjo apie 80 sodybų, patirta beveik 600 tūkst. eurų nuostolių.

Bėgant metams po ilgų ginčų galop apsispręsta dėl apsauginio pylimo ties Radikių kaimu statyba. Neries upės pakrantės teritorija patenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės zoną bei ledo sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės zoną. Potvynio vandenys grasina užlieti ne tik Radikius, bet ir prie Neries esančias gyvenvietes Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, kur pastaraisiais metais netoli upės iškilo bei tebekyla nemažai naujų individualių namų.

„Kol kas pas mus ramu, ledonešis neprasidėjęs. Taip, matėme, kad prie statomo naujo tilto per Nerį jau kaupiasi ledai. Bet girdėjome, ir tilto statytojai savo ruožtu, stebėdami situaciją upėje, žada pasirūpinti techninėmis priemonėmis, kad didelės ledų sangrūdos nesusidarytų, – sekmadienį naujienų agentūros kalbintas paaiškino buvęs Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos padalinio vadovas Gediminas Jankus, gyvenantis kitame Neries krante, prieš Radikius, Kleboniškyje (kurio dalis teritorijos irgi buvo apsemta per 2010-ųjų potvynį). – Mūsų namas – atokiau nuo kranto, ant aukštumos, potvynio vandenys mūsų neapsėmė. Tada prie pat upės sodybas turintys žmonės irgi buvo perspėti, kas gali nutikti. Bet ne kiekvienas patikėjo, kad ledai pokšėdami, griaudėdami naktį pajudės, lyg baisi stichija, viską laužydami, plukdydami, dargi metalines tvoras lankstydami. Kai kurie gyventojai net nebuvo savo automobilių iš garažų po namu ar kiemo išsivarę, tai smarkiau nukentėjo. O dabartiniai naujakuriai, prieš pradėdami statybas pakrantėje, suveža daug žemių, tvirtina, aukština savo sklypus. Gal to ir pakaks apsisaugoti nuo potvynio.“

Pernai gruodį Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį: Radikiuose apsauginio pylimo statyba prasidės dar šiais metais. Jis turėtų apsaugoti nuo potvynių ir žemiau kaimo esančias pakrantės sodybas. Tačiau kol kas vyksta tik projektavimo procedūros, o nerimą kelianti situacija dėl galimo potvynio jau klostosi.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje kalbėjo: „Apie galimą potvynio grėsmę mūsų gyventojams žinome visi. Aš pats savo akimis mačiau, kas įvyko prieš dešimtmetį, ir kokios pasekmės buvo Radikiuose bei Kleboniškyje. Man svarbiausia – gyventojų saugumas. Specialistai nuolat stebi situaciją upėje, tačiau šiandien svarbiausia apie pavojų laiku informuoti gyventojus“.

Savivaldybė pasirūpino išspausdinti informacinių lankstinukų, kuriuose gyventojams paaiškinta, kas ir kaip jiems padėtų, jeigu prireiktų evakuotis, gelbėti auginamus gyvūnus, turtą. Gyventojų perspėjimui apie potvynio grėsmę, anot rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiojo specialisto Algirdo Tatarūnio, žadama panaudoti garsines sirenas. Dar yra galimybė gyventojams išsiųsti trumpąsias žinutes į mobiliuosius įrenginius. Sustiprintas bendradarbiavimas su aukštupyje esančių savivaldybių civilinės saugos specialistais, kurie irgi stebi situaciją Neryje.