Po evakuacijos gyventojai skaičiuoja nuostolius: sąskaitose tikrai bus įrašyta suma

Praėjusį ketvirtadienį evakuotoje Biržiškų gatvės daugiabučio laiptinėje – štilis. Ant durų užkabinta spyna ir informaciniai skelbimai. Tenykščių kojos negalės čia įžengti dar maždaug mėnesį.

Laukia statybininkų

Šią savaitę planuojama surasti rangovus, kurie imsis taisyti pavojingus įtrūkius ir atsivėrusius plyšius penkiaaukščio sienoje. Laikinai skirtingose vietose besiglaudžiantys namo laiptinės gyventojai neslepia, esant toli nuo namų, mintys nenustoja pulsuoti nerimu.

22 – tiek butų liko tuščių po ekspertų išvados, kad ilgiau eksploatuoti laiptinės negalima dėl bet kurią akimirką galinčio kilti pavojaus.

Iš viso evakuoti 36 gyventojai, kurie buvo priversti ieškoti laikinos pastogės. Vieni prieglobstį rado artimųjų namuose, kiti apsigyveno Šeimos krizių centre, treti ieškojo galimybės trumpam išsinuomoti būstą.

Tarsi išvaryta iš namų

"Galvodama apie namus susigraudinu iki ašarų. Nesvarbu, kad šiuo metu su vyru laikinai persikėlėme gyventi pas vieną iš sūnų, norisi grįžti į savus namus. Kai praėjusį ketvirtadienį buvo evakuota mūsų laiptinė, penktadienį ketinome išvykti pailsėti į pajūrį. Pamenu, specialistams leidus patekti į butą, buvome paprašyti per valandą susikrauti drabužius ir kitus daiktus. Tačiau daug ką pamiršome. Juk nesusikrausi tiek, kiek iš tiesų gali prireikti", – prisiminimais apie neseniai Biržiškų gatvės daugiabutyje vykusį sujudimą dalijosi evakuotos namo laiptinės gyventoja Jadvyga.

Moteris neslepia, kai praėjusią savaitę prie penkiaaukščio buriavosi specialiosios tarnybos, ji net nenumanė, kad netrukus visiems gyventojams teks palikti būstus.

"Kai žvilgtelėjau pro langą, buvau paprašyta nusileisti į apačią. Lūkuriavau čia su kitais kaimynais stovėdama kieme su chalatu ir šlepetėmis. Jaučiasi taip lyg būčiau išvaryta iš namų", – atviravo ji.

Prireikė medikų pagalbos

Gyventojams tądien teko nemenkas išbandymas – stoviniuoti ne tik nežinioje dėl tolimesnių įvykių eigos, bet ir neturint nė lašo vandens. Atrodytų smulkmena, sako Jadvyga, bet bent bakeliu geriamojo vandens evakuaciją vykdę specialistai galėjo pasirūpinti.

"Iki to laiko, kol atsakingi darbininkai šiek tiek sutvirtino laiptų pakopas ir leido gyventojams, lydimiems policijos pareigūnų, pasiimti keletą daiktų, pablogėjus sveikatai į ligoninę buvo išvežta viena kaimynė. Man taip pat buvo padidėjęs kraujospūdis. Tačiau jį įveikti padėjo vaistai. Baisi nežinia tvyro iki šiol. Viena kaimynė su vos aštuonių mėnesių kūdikiu glaudžiasi gretimoje laiptinėje esančiame šiuo metu negyvenamame bute. O senyva vieniša moteris, kuria rūpinosi globėja, tikriausiai atsidūrė globos namuose", – spėjo pašnekovė.

Finansinė našta

Moteris neslepia, kad laiptinę palaipsniui iki avarinės šiandienos situacijos atvedusi istorija prasidėjo prieš ketverius metus, kai vienas kaimynas savo bute nusprendė nugriauti vieną iš atraminių sienų. Būtent tada Biržiškų gatvėje stūksančio namo gyventojus ėmė slėgti vis atsinaujinantys ir brangiai kainuojantys rūpesčiai.

"Už anksčiau atliktus darbus viso namo gyventojai jau yra sumokėję ne vieną dešimtį tūkstančių. Keletą kartų daugiabutyje lankėsi ir jo būklę vertinę ekspertai – už jų vizitus taip pat teko atseikėti apie pusantro tūkstančio. Sumokėta nemažai pinigėlių, o nutikus šiai nelaimei gaunamose sąskaitose neabejotinai bus įrašyta dar didesnė suma", – nuogąstavo Jadvyga.

Kol kas neaišku, kiek gali kainuoti daugiabučio remontas ir kas padengs gyventojams susidariusius nuostolius.

Ieško rangovų

"Kauno dienai" įmonių grupės "Civinity", kurios dalis yra bendrovė "Būsto valda", administruojanti Biržiškų g. 11 namą, atstovė Jolanta Venskutė sakė, kad šiuo metu deramasi su potencialiais rangovais, koreguojamas remonto darbų projektas.

"Tikimės iškilusią problemą išspręsti kuo greičiau. Laiptinės aikšteles darbininkai parėmė statramsčiais. Tad, jei žmonėms trumpam reikia patekti į savo būstus, jie gali tai padaryti lydimi "Būsto valdos" atstovų. Nors ant laiptinės durų pakabinta spyna, čia priklijuotuose skelbimuose pateikti bendrovės darbuotojų kontaktiniai telefonai. Paskambinę jais gyventojai gali išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus beveik visą parą", – akcentavo pašnekovė.

Lūkuriavau čia su kitais kaimynais stovėdama kieme su chalatu ir šlepetėmis. Jaučiasi taip lyg būčiau išvaryta iš namų.

Bėdų priežastis

Paklausta apie priežastis, lėmusias dabartinės problemos atsiradimą Biržiškų g. 11, pašnekovė antrino namo gyventojams – tam akivaizdžios įtakos turėjo viename iš laiptinėje esančių butų 2015-aisiais nugriauta siena. Tai padarius, visas svoris esą teko sienai, kuri pradėjo skilti ir dėl kurios avarinės būklės praėjusį ketvirtadienį evakuoti gyventojai.

"Atlikęs minėtus sienos griovimo darbus, buto savininkas tik vėliau derino projekto subtilybes. Dar prieš ketverius metus gyventojas privalėjo sutvarkyti sieną remdamasis ekspertų rekomendacijomis. Tačiau ar jis tai padarė, atsakyti sunku – specialistai iki šiol negali patekti į būsto vidų, kur šiuo metu gyvena nuomininkė. Jis piktavališkai uždraudęs įsileisti net kaimynus", – tvirtino J.Venskutė.

Pasak jos, susiklosčiusi situacija gerokai pablogėjo per pastarąsias dvi savaites – siena vis labiau skilo. Tam papildomos įtakos, ekspertų manymu, galėjo turėti ir vykdomi geležinkelio tiesimo darbai, kai dėl grunto vibracijų problema paūmėjo.

Gyventojai pasakojo, kad rūpesčiai prasidėjo dar prieš ketverius metus, kai vienas kaimynų išgriovė atraminę sieną.

Kaina vis dar neaiški

Kokie konkretūs darbai numatyti atlikti Biržiškų gatvėje esančio penkiaaukščio laiptinėje ir kiek jie kainuos, kol kas neaišku. Vis dar neatsakytas ir klausimas, kokią dalį gyventojams teksiančios finansinės naštos kompensuos Kauno savivaldybė.

"Ketiname iš naujo kalbėtis ir derėtis su rangovais bei miesto valdžios atstovais. Kol nesame suderinę visų niuansų, nenorime spekuliuoti dideliais skaičiais", – kalbėjo J.Venskutė.

"Prie daugiabučio remonto planuojame prisidėti, bet pirmiausia norime sulaukti ekspertų išvadų dėl kokių tiksliai priežasčių pradėjo skilti daugiabučio dalis ir kas yra tikrasis kaltininkas", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Remiantis pirminės sąmatos, sudarytos 2017 metais, duomenimis, darbų vertė tuomet siekė apie 130 tūkst. eurų.

Kaip "Kauno dienai teigė Kauno miesto savivaldybės atstovai, dėl laikino apgyvendinimo Šeimos krizių centre, Birutės g. 29 A, kreipėsi aštuoni evakuotos penkiaaukščio laiptinės gyventojai. Vėliau trys iš jų pastogės atsisakė. Tad nuo praėjusio ketvirtadienio čia buvo prisiglaudę penki asmenys, keturi iš jų Šeimos krizių centre gyvena iki šiol.


Kreipsis į ministeriją

"Būsto valdos" atstovai akcentuoja, kad tai jau antras atvejis Kaune per pastaruosius tris mėnesius, kai avarinė situacija yra tiesiogiai susijusi su savavališkomis statybomis. Tikimasi, kad du nelaimėmis vos nesibaigę atvejai daugiabučiuose padės visiems būsto administratoriams siekti teisinės bazės pakeitimų. Bendrovė ketina inicijuoti būsto administratorių kreipimąsi į Aplinkos ministeriją. Siekiama numatyti griežtesnę savininkų atsakomybę už savavališkas statybas ir taip apsaugoti bendraturčius, kurie dažnai kaimynų savivalės padarinius bendram turtui turi dengti savo lėšomis.

Pasak "Būsto valdos" direktoriaus Gintaro Bilevičiaus, šiuo metu administratoriai neturi griežtų teisinių svertų, galinčių stabdyti savavališkas statybas privačiose patalpose. Pagal galiojančią tvarką vidaus sienas griaunantys savininkai privalo gauti 51 proc. bendraturčių pritarimą kapitalinio remonto projektui, apie savininkų susitarimą turi būti pranešta administruojančiai bendrovei. Tačiau abiejuose Kaune nukentėjusiuose daugiabučiuose statybos buvo vykdomos be kaimynų pritarimo ir administratoriaus žinios. Vėliau namams konstatuota avarinė būklė.

"Avarinė būklė reiškia, kad gyventojai privalo nedelsiant apleisti savo namus ir laikinai įsikurti savivaldybės socialiniuose būstuose arba pas savo artimuosius. Tai žmonėms sukelia labai daug nepatogumų – išmuša iš įprasto gyvenimo ritmo, dažnai patiriama papildomų išlaidų, streso šeimoms socializuojantis kitoje vietoje. Administratorius tada imasi visų priemonių operatyviai išspręsti problemą ir į tai įtraukia daugybę žmonių: savo administraciją, rangovus, ekspertus, projektuotojus. Nors visa tai – dėl kažkieno savavališkų statybų, administratoriaus prioritetas yra visų gyventojų gerovė ir atstatymo procedūrų stabdyti negalime.

Tačiau yra ir kitas svarbus klausimas – finansinis situacijos aspektas. Logiška, kad atstatymo kaštus turėtų apmokėti kaltininkas, bet dažniausiai tai ilgi procesai, o kaltininkas būna nemokus. Tad visa finansinė našta dažnai tenka namo gyventojams. Ir tai yra itin svarbi priežastis, kodėl savavališkoms statyboms daugiabučiuose turi būti daug griežtesnės sankcijos bei didesnė kaltininkų atsakomybė", – administratorių poziciją dėsto G.Bilevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tai ką , išeina, kad nei Putinas, nei KGB čia nekaltas ?

Pakaunietis

Pakaunietis portretas
Moteris žino kad išgriovė atraminę sieną, jai pritaria BV vadybininkė.Gal dešimt metų sunkėsi vanduo per stogą ir parapetą.Ketverius metus tepliojo tarpblokines siūles už nemažą kainą, ar gyventojai pareikalavo sąmatų už atliktus darbus.Vadinasi n-metų neatliekama. nuolatinė tech. ' priežiūra.GALIMAI MOTERĖLĖS BUVO "BŪSTO VALDOS ' ;pateptos;

neaisku

neaisku portretas
Daugiabucio namo laikanciu konstrukciju pazeidimas siuo atveju turetu buti laikomas ne tik nusikaltimu turtui, kurio verte dabar labai sumenko. Stebina, kad kilus gresmei gyventoju gyvybei, siena isgrioves gyventojas vis dar gali neileisti specialistu i savo busta. Kuris geris didesnis: busto nelieciamybe, ar kaimynu gyvybe?
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių