- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Greitosios medicinos pagalbos darbas – intensyvus, jį dirbant svarbu priimti greitus ir teisingus sprendimus. Kauno mieste kiekvieną dieną dirba 18–20 greitosios pagalbos brigadų. Jas matome skubančias pas ligonius, tačiau šiame darbe yra dar viena svarbi pareigybė, kuri tarsi ir nematoma, bet be kurios kasdienis greitosios medicinos pagalbos darbas neapsieina. Tai pamainos vyresniosios gydytojos.
Priima sprendimus
Jei reikėtų vienu sakiniu apibūdinti Greitosios pagalbos pamainos vyresniosios gydytojos darbą, tai lyg koordinatorė, atsakinga už tinkamai organizuotą greitosios medicinos pagalbos brigadų darbą. Tačiau šis vienas sakinys niekaip neatspindi visos jų darbo dienos.
Ant pamainos vyresniosios gydytojos darbo stalo – trys monitoriai, kuriuose – nuolat kintanti informacija apie iškvietimus, išvykusias ar vykstančias į iškvietimo vietą brigadas, trys telefonai, dvi radijo stotelės. Už nugaros – lentyna, kurioje ne tik darbui reikalingi segtuvai, bet ir padėkos, pagyrimai.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba trys pamainos vyresniosios gydytojos, kurios keičiasi kas parą. Vidutiniškai per parą joms tenka koordinuoti apie 300 iškvietimų.
"Laba diena. Esu greitosios pagalbos vyresnioji gydytoja. Matau, kad šiuo metu Kauno rajone nėra laisvų greitųjų, todėl noriu pasakyti, kad tikrai atvažiuosime, vos atsilaisvins pirma brigada. O kiek laiko jums skauda mentį? – pacientą suskumba raminti pamainos vyresnioji gydytoja Rima Gudėnienė. – Gal jums stuburo išvarža? Galite nusakyti skausmą? – klauso atsakymų. – Įkvėpkite giliai. Labiau skauda? Laukite – kai tik bus laisva brigada, iš karto pas jus atsiųsime."
R.Gudėnienė kuklinasi – esą nėra čia ką pasakoti apie pamainos vyresniosios darbą. Tačiau netylantys skambučiai liudija, kokia svarbi ir reikalinga ši gydytoja.
"Senelių namai? Nekovidinis pacientas? Skirkite mūsų brigadą", – trumpai ir aiškiai dėlioja akcentus R.Gudėnienė. Kviečiant į senelių namus buvo nurodyta, kad pacientas nekvėpuoja. Ir nors iškvietimas – į Kauno rajoną, tačiau siunčiama miesto brigada, nes visos rajono greitosios užimtos.
Pajusti žmogų
Kol su pamainos vyresniąja kalbamės apie darbo specifiką, sistemoje jau atsiranda paciento iš senelių namų kardiograma, gaivinimo protokolas, informacija, kiek, kokiu stiprumu masažuota krūtinės ląsta, kiek elektrošoko impulsų prireikė. Pacientas keliamas į greitosios medicinos pagalbos automobilį, o pamainos vyresnioji tuo metu susisiekia su ligonine, praneša, po kiek laiko ir kokios būklės pacientas bus atvežtas.
Vėl skambutis. "Duok 15 l deguonies ir vežk į infekcinę. O kas tau neramu? – telefonu su kita išvykusia brigada kalbasi R.Gudėnienė. – Palauk minutėlę, – susisiekia su ligonine. – Tu būsi antras eilėje. Gali vežti."
"Mes – kaip pilkieji kardinolai, – šypsosi R.Gudėnienės kolegė, vyresnioji gydytoja Alfreda Tuomenienė, ir tęsia: – Turime patikrinti iškvietimų korteles. Tarkime, vakar buvo 300 iškvietimų, važiuota į 272, apie 40 žmonių buvo konsultuojama telefonu."
Taip jau būna, kad kartais pakanka su žmonėmis pasikalbėti, patarti, ką jiems daryti, kartais ir situacija pagerėja, kol susisiekiama su kvietusiuoju greitąją. Neretai žmonės skambina tik pasikonsultuoti, netgi sako, kad greitosios jiems nereikia, – taigi ir vėl kalbėti telefonu tenka pamainos vyresniajai.
"Per tuos savo darbo metus išmokome, kalbėdami telefonu su žmogumi, suprasti jį, pajusti. Jaučiame, kad kitąkart skambina vienišas žmogus, kuriam labai trūksta artimo. Dirbant greitojoje – labai tvirtas noras padėti. Ir tai matyti žvelgiant į visus kolegas, kai kalbame, diskutuojame. Labai svarbu jausti, kad esi reikalingas", – mintimis dalijasi Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė.
Virginija Barankevičienė: per savo darbo metus išmokome, kalbėdami telefonu su žmogumi, suprasti jį, pajusti. Asmeninio archyvo nuotr.
Pokalbį ir vėl nutraukia skambutis. "Kur? Mašinoje? – R.Gudėnienė kalba su brigados personalu. – Pernešėte atgal iš mašinos?" Kita ranka pamainos vyresnioji jau renka ligoninės, į kurią buvo sutarta vežti pacientą iš senelių namų, numerį: "Čia iš greitosios. Neatvešime paciento iš senelių namų. Nebereikia." Stoja tyla.
Patirties bagažas
Visos trys pamainos vyresniosios gydytojos karjerą greitojoje medicinos pagalboje pradėjo dirbdamos brigadose. Ten sukaupta patirtis leidžia iš esmės suprasti, kas laukia važiuojančių pagal vieną ar kitą iškvietimą medikų.
"Aš myliu savo brigadų žmones. Noriu kuo daugiau informacijos jiems suteikti dar važiuojant, kad būtų pasiruošę. Aš juk žinau jų visų kompetencijas, charakterius, įnorius ir norisi jiems padėti, kad nuvažiavę į vietą būtų drąsūs, kompetentingi. O kuo daugiau žinos apie situaciją, tuo tvirčiau jausis ir suteiks geresnę pagalbą", – įsitikinusi R.Gudėnienė.
Didelį patirties bagažą sukaupusios dirbdamos brigadose, pamainos vyresniosios gydytojos labai gerai žino, ko gali prireikti važiuojančiai komandai. Ir nors pagrindinę informaciją važiuojanti brigada jau turi, tačiau pamainos vyresnioji dar tikslina, kaip paciento situacija keičiasi, kol jie važiuoja.
"Taip atrodo, kad greitoji atvažiavo, atliko savo darbą ir išvažiavo, tačiau yra specifika, kurią reikia perprasti, – kolegės mintį tęsia V.Barankevičienė. – Gal kitą kartą žmonės nepagalvoja, kad gydytojai prisimena jų situacijas, bet taip yra."
V.Barankevičienė iki šiol prisimena Geležinkelio stotyje gelbėtą vyrą, kurio kojas pervažiavo traukinys. Visam gyvenimui atmintyje išliko ir pirmas atgaivintas pacientas. "Visokie tie prisiminimai, bet vis tiek mielas darbas ir todėl nė neskaičiuoji, kiek čia dirbi. Dar, žinoma, labai svarbu, kad labai geras kolektyvas. Tiek daug nuoširdžių gerų žmonių – aš visų tiesiog pasiilgstu", – kalba trumpam į sanatoriją pailsėti pabėgusi V.Barankevičienė.
Dėmesys: R.Gudėnienė (kairėje) ir A.Tuomenienė stengiasi brigadai surinkti kuo daugiau informacijos apie pacientą, kad brigada pasitikėtų savimi, o tada ir paslauga būna gera. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Atėjo trumpam
Tris Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vyresniąsias gydytojas vienija vienas bendras bruožas – visos čia dirbti atėjo iš karto baigusios mokslus.
"Baigusi gavau paskyrimą į Panevėžį, o Kaune buvo galimybė eiti dirbti į greitąją. Nenorėjau išvažiuoti ir atėjau čia. Maniau, daugiausia metus čia padirbsiu, o likau iki šiol", – šypsosi R.Gudėnienė.
Kitos pamainos gydytojos pritariamai linkčioja, kad jų kelias buvęs labai panašus, esą ir jos atėjo į greitąją trumpam, o liko visam gyvenimui. "Dukra buvo mažutė, man labai tiko, kad galėjau dirbti pamainomis ir tik naktį. Būdavo, grįžtu ryte namo ir taip miego norisi, o dukra prašo: mama, tu miegok žiūrėdama į mane", – juokiasi A.Tuomenienė.
Panaši ir V.Barankevičienės istorija. "Gavau paskyrimą. Labai tiko, nes sūnus buvo mažas, o budėjimo grafikai – man palankūs. Negalvojau, kuriam laikui atėjau, bet, matyt, taip patiko, kad likau visam gyvenimui", – tik porai metų V.Barankevičienė buvo išėjusi į Krašto apsaugos sistemą dirbti gydytoja, tačiau supratusi, kad jos vieta greitojoje, grįžo ir skaičiuoja čia 38-uosius darbo metus.
Daug sumaišties ir įtampos pamainos vyresniųjų darbe radosi dėl COVID-19 pandemijos. Ir ne tik dėl to, kad perpildytos pacientų ligoninės ne visada tuoj pat gali priimti ligonius, dažnai tenka spręsti, kur vežti sergantį žmogų. Gydytojos pastebi didelę žmones apėmusią įtampą ir baimę.
Viena, kai apie COVID-19 ligą skaitai ar girdi statistiką, ir visai kas kita, kai žmogus sužino, kad COVID-19 liga diagnozuota jam. Kai kuriais atvejais jau nepakanka pokalbio telefonu su dispečeriu, pamainos vyresniajai tenka dar ir raminti, o kartais – siųsti brigadą gyvai pabendrauti su ligoniu vien tam, kad jį nuramintų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai6
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai1
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę9
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių69
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...