Trys šeimos

Dėmesio centre šįkart atsidūrė trys šeimų ūkiai, kuriuose darbuojasi daržovių ir grūdinių augalų augintojai.

Pasak Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Tomo Didžiulio, vienas šventinis renginys negali aprėpti visos ūkininkavimo Kauno rajone įvairovės, tačiau suteikia galimybę sužinoti kai ką įdomaus apie sėkmingai dirbančių ūkininkų kasdienybę ir pasiekimus, paskleisti dėmesio vertą jų patirtį.

"Metų ūkio" renginys yra graži tradicija, susiklosčiusi per gana ilgą laikotarpį. Svarbu susirinkti, susipažinti, pabendrauti, pasidalyti patirtimi. Ilgalaikis šventės tikslas yra matyti ne tik didžiuosius ūkius, bet aprėpti ir visą žemdirbystės įvairovę Kauno rajone. Perlų stengiamės ieškoti visose ūkininkavimo srityse", – pabrėžė T.Didžiulis.

Babtų triumfas

Visi trys pagrindiniais prizais šiais metais apdovanoti ūkiai yra Babtų seniūnijoje.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovės Genutės Staliūnienės tvirtinimu, tai dėsningas sutapimas.

"Nieko nuostabaus, kad visi iš Babtų, nes čia apskritai yra daug stiprių ūkių. Kandidatų į geriausius, suprantama, ieškojome visame Kauno rajone. Žiūrime, kokie ūkiai yra padarę didžiausią pažangą. Aišku, įskaitome ir ankstesniais metais nuveiktus darbus, nes per vienus metus didesni projektai neįgyvendinami", – pabrėžė G.Staliūnienė.

Atrinkti geriausius – ne taip paprasta, nes Kauno rajone gausu įvairaus dydžio ūkių.

"Kauno rajone veikia apie 3 tūkst. ūkių. Šventės tikslas – paskatinti, suteikti ūkininkams papildomos motyvacijos įgyvendinant savo planus", – pabrėžė T.Didžiulis.

Įvertinimas: šventėje dalyvavo ūkių atstovai, kuriems už svarbius pasiekimus ir iniciatyvas buvo įteikta įvairių prizų. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Apie tai kalbėjo ir nuominuotų ūkių šeimininkai.

"Metų ūkio šventė motyvuoja. Kiekvienas ūkis turi kryptį ir nominaciją vertiname kaip ženklą, kad einame teisingu keliu", – "Kauno dienai" sakė geriausio metų ūkio savininkas Tomas Šidlauskas.

Ilgalaikis šventės tikslas yra matyti ne tik didžiuosius ūkius, bet aprėpti ir visą žemdirbystės įvairovę Kauno rajone.

Kartu su tėvu

T.Šidlauskas ūkininkauja kartu su tėvu Rimantu: 500 ha plote augina grūdinius augalus.

1990 m. įkurtas ūkis iš pradžių buvo nedidelis – užėmė apie 80 ha.

"Nemažą laikotarpį mano tėvukas ūkininkavo vienas. Mačiau visą virtuvę, visus darbus ir darbelius. Prieš trylika metų pradėjome dirbti kartu. Atsirado planų didinti ūkį ir viskas pajudėjo tolyn", – pasakojo T.Šidlauskas.

Ūkyje yra daug modernios technikos, sandėliavimo patalpų. Nominaciją skyrę specialistai atkreipė dėmesį ir į tvarką – visur švaru, matyti, kad aplinkos patrauklumui skiriamas ypatingas dėmesys.

Paklaustas, ar praėjusio darbymečio rezultatai nudžiugino, T.Šidlauskas sakė, kad neskuba nei dainuoti, nei verkti.

"Esu ne iš tų ūkininkų, apie kuriuos sako, kad tie tai nuolat verkia, nuolat jiems kažkas blogai. Tiesiog žinau, kad gamta labai retai sukuria sąlygas, kuriomis gali dirbti kaip pagal vadovėlį. Neskirstau metų į gerus ir blogus. Esame pripratę prie staigmenų – žemės ūkyje nebūna viskas pagal taisykles. Kiekvienais metais atsiranda kažkokių netikėtų aplinkybių, todėl tenka priimti neplanuotų sprendimų", – pasakojo T.Šidlauskas.

Pasėliai: Šidlauskų laukų turtas – grūdai. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įsigijo įrangos

Ūkyje, kuriam buvo paskirta antros vietos nominacija, auginamos tradicinės daržovės. Jame šeimininkauja Algimantas Pėstininkas su žentu Mindaugu Magilevičiumi.

"Tai apie 200 ha plotą užimantis daržovių ūkis. Jie ūkininkauja nuo 2000 m., turi šaldytuvų daržovėms laikyti, turi išskirtinės kokybės produkcijos sertifikatą, investuoja į modernią įrangą", – dėmesio nusipelniusį daržininkų ūkį apibūdino Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovė G.Staliūnienė.

A.Pėstininkas pabrėžė, kad didžiąją dalį produkcijos sudaro sveikai mitybai tinkančios daržovės: bulvės, morkos, kopūstai, burokėliai, svogūnai.

Tradicijos: ūkininkų pasididžiavimas – tradicinės daržovės. / Asmeninio archyvo nuotr.

"Šie metai mums reikšmingi, nes įgyvendinome svarbų projektą – įsigijome automatinę liniją, kuri daržoves rūšiuoja, valo, sveria, pakuoja. Ši įranga padaro daug darbų: išrūšiuotas, nuvalytas, supakuotas daržoves belieka tik sudėlioti ant padėklų ir – į prekybą", – apie įgyvendintą ūkiui svarbų projektą pasakojo A.Pėstininkas.

Anot jo, 200 ha žemės nėra daug ir tai buvo viena priežasčių, paskatinusių šeimą užsiimti daržininkyste.

A.Pėstininko nuomone, tokios šventės, kaip "Metų ūkis", skatina siekti geresnių rezultatų.

Viskas – į raugą

Trečiosios vietos nominacijos savininkų Dalios ir Edvardo Abukauskų ūkyje taip pat karaliauja daržovės, tačiau tas daržoves galima pavadinti ne visai tradicinėmis, bet ypatingomis, mat visos jos raugiamos. Raugiami net ir vaisiai – kriaušės, obuoliai, slyvos.

Tarp jų rauginamų daržovių – moliūgai, paprastieji ir lapiniai burokėliai, pomidorai, šparaginės pupelės, saldžiosios ir karčiosios paprikos, česnakų galvutės ir žiedų stiebai, svogūnai, salierai, ropės, burnočiai, daugelio rūšių kopūstai: baltagūžiai, raudongūžiai, briuseliniai, žiediniai, brokoliai, kaliaropės. Jie raugia net slyvas, kriaušes.

"Raugiame viską", – tvirtina D. ir E.Abukauskai ir pabrėžia, kad rauginti vaisiai, daržovės – natūralūs probiotikai.

Dosnus: apdovanojimo už trečią vietą sulaukęs E.Abukauskas sulaukė gausių sveikinimų (iš dešinės – Kauno rajono meras V.Makūnas, E.Abukauskas, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė G.Staliūnienė, „Dojus Agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė, savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vadovas T.Didžiulis). / Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak E.Abukausko, užauginti galima bet ką. Daug sunkesnis uždavinys – išspręsti klausimą, kur tai padėti.

Kiekvienas ūkis turi kryptį ir nominaciją vertiname kaip ženklą, kad einame teisingu keliu.

"Abukauskų ūkio vertybė – sveikai mitybai labai tinkantys produktai. Dalia yra baigusi maisto technologiją, pati kuria įvairius receptus. Šeima turi apie 20 a ploto šiltnamį, šiek tiek žemės. Ūkis nedidelis, bet jame dirbama išradingai", – nominuoto ūkio išskirtinumą apibūdino G.Staliūnienė.

Trūksta darbo rankų

Visi šiemetės šventės "Metų ūkis" nominantai yra šeimos ūkių atstovai.

Anot Kauno rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vadovo T.Didžiulio, tai svarbių aplinkybių nulemtas reiškinys.

"Ūkininkams labai trūksta darbo rankų. Kai su Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininke važinėjome po ūkius, žemdirbiai tai įvardijo kaip pagrindinę problemą. Nors mokami ir pinigėliai, ir viskas legalu, niekas nenori dirbti. Tokios aplinkybės lemia, kad dauguma ūkių yra būtent šeimos – darbuojasi kelios kartos. Galima sakyti, kad lengviau klojasi turintiems gausesnes šeimas", – pabrėžė T.Didžiulis.

Pasak ūkininko T.Šidlausko, bene didžiausias turtas dabar yra patikimi, netinginiaujantys darbuotojai.

"Tai brangiausias auksas. Apie tą problemą kalba visi ūkininkai, su kuriais bendraujame. Darbuotojų trūkumas yra viena priežasčių, vienas pagrindinių motyvų, skatinančių ūkininkus investuoti į našiai dirbančią modernią techniką. Nėra iš kur gauti darbuotojų, todėl vietoj jų ieškome technikos. Ji turi būti tokia, kad su mažiau žmonių padarytum kuo didesnį darbą", – pabrėžė T.Šidlauskas.

Nuvilia dykaduoniavimas

Ūkininkai atkreipė dėmesį, kad vis dažniau reikia ne tik elementarias užduotis atliekančių darbininkų, bet ir specialistų.

"Blogiausia, kad iš anų laikų liko žmonių, kurie nenori arba nemoka mokytis. Jauni retai nudžiugina, pirmas jų klausimas: kiek mokėsite? Bet pirma, sakau, gal papasakok, ką tu moki", – apie nuviliančią bendravimo su darbo ieškančiaisiais patirtį pasakojo T.Šidlauskas.

Nuotaikos: žiemos laikotarpiu, kai mažiau darbų, ūkininkų šeimos gali mėgautis prieššventinėmis akimirkomis. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Modernia įranga savo daržovių ūkyje besidžiaugiantis A.Pėstininkas neabejoja, kad brangus pirkinys bus naudingas, nes plušės kaip visa brigada.

Dėl vis aštrėjančio darbo rankų trūkumo žemės ūkyje susirūpinusios G.Staliūnienės pastebėjimu, paprasto, elementarių įgūdžių reikalaujančio darbo ieškančių žmonių mažės ir tai lems įvairios priežastys.

"Niekas nenori dirbti paprastų darbų, todėl ūkininkams vis reikalingesni bus kuo išmanesni įrenginiai. Be to, manau, daugėja tokių, kuriems geriau gauti socialinę pašalpą ir kiurksoti namuose užkėlus kojas. Yra verkiančių, kad darbo nėra, bet tai kartais tebūna išsisukinėjimas. Dabar ir atlygis už paprastą darbą yra normalus", – pabrėžė G.Staliūnienė.

Ieško galimybių padėti

Kauno rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vadovas T.Didžiulis pabrėžė, kad specialistų trūkumas žemės ūkyje yra šalies lygio problema ir savivalda šioje srityje tiesiog neturi priemonių

"Tai nacionalinio požiūrio klausimas. Yra aukštosios mokyklos, kurios rengia specialistus. Gal turėtų būti užsakymai iš valstybės pusės, gal reikėtų ieškoti galimybių, kaip įtraukti kaimo jaunimą?

Ką šioje srityje galėtų nuveikti savivaldybė? Gal kokias stipendijas įsteigti mokantis tam tikrų žemės ūkio profesijų? Bet tai tik abstraktūs svarstymai", – pabrėžė T.Didžiulis.

Anot jo, šiuolaikiniam ūkininkui reikia būti ir agronomu, ir inžinieriumi, ir melioratoriumi, ir traktorininku, ir kombainininku.

Visi šiemetės šventės "Metų ūkis" nominantai yra šeimos ūkių atstovai.

"Ūkininkai siūlo konkurencingesnius atlygius, bet ne taip paprasta rasti mokančiųjų vairuoti šiuolaikinį traktorių, kombainą", – sakė T.Didžiulis.

Vienas iš svarbių Kauno rajono savivaldybės tikslų – padėti ūkininkams kuo galima.

"Bendradarbiaujame su ūkininkais, su Ūkininkų sąjunga, norime žinoti, su kokiomis problemomis jie kasdien susiduria. Ūkininkai dažnai patiria žalos dėl neprognozuojamų ekstremalių oro sąlygų. Atsižvelgiant į tai, buvo priimti ūkininkams svarbūs keli Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimai, atleidžiantys ūkininkus nuo žemės mokesčio. Beveik milijonas eurų šiais metais skirta melioracijos sistemoms diegti", – savivaldybės pastangas priminė T.Didžiulis.

Produkcija – unikali

G.Staliūnienė atkreipė dėmesį į Kauno rajono ūkių produkcijos unikalumą.

"Visuomenei reikia žinoti: jei ūkis ir nesertifikuotas kaip ekologinis, tai nereiškia, kad jo produkcijai nebūdingi ekologiniai kriterijai. Iš patirties žinau, kad Lietuvoje užauginta produkcija yra ekologinė, nes kiekvienas ūkininkas stengiasi naudoti kuo mažiau milžiniškus pinigus kainuojančių cheminių trąšų. Šiais laikais užauginti duonai naudojamus kviečius, miežius, absoliučiai atsisakius chemijos, neįmanoma. Be papildomų priemonių užauginti grūdiniai augalai bus nesveiki – su iš aplinkos patenkančiais mikrotoksinais. Noriu pabrėžti, kad naudodami chemines medžiagas ūkininkai elgiasi labai atsakingai. Tai žinau iš savo ir kolegų patirties. Prieš purškiant chemikalus, labai kruopščiai analizuojama situacija kiekviename lauko plote. Pavyzdžiui, mano šeimos ūkio pasėlius purškiame patys: vaikščiojame po laukus, žiūrime, kur reikia mažiau, kur daugiau, kur visai nereikia. Būtina žinoti, kaip konkrečiame lauke augalai peržiemojo, kokiomis sąlygomis augo ir kaip tuos augalus galima pastiprinti. Galiu patikinti, kad Kauno rajono ūkininkų produkcija yra kokybiška, ekologiška", – pagyrimų kolegoms negailėjo G.Staliūnienė.

Jos tvirtinimu, ūkininkų pagerbimo šventės yra prasmingos.

"Šventės tikslas – pagerbti labai sunkų darbą dirbančius žmones. Norisi padėkoti merui Valerijui Makūnui už įžvalgumą, dėmesį kaimo žmogui. Anksčiau tą šventę organizuodavome patys. Eidavome ieškoti rėmėjų, pinigėlių, belsdavomės į bendrovių duris. Meras pasakė: jei reikia pagerbti ūkininkus, tai gali ir privalo padaryti savivaldybė. Taip ir buvo padaryta. Jau ne pirmi metai Kauno rajono savivaldybė organizuoja mums šventę ir, aišku, tai negali nedžiuginti", – sakė G.Staliūnienė.

3 tūkst. – maždaug tiek ūkių yra Kauno rajone.

Ji pabrėžė, kad "Metų ūkio" šventėje pagerbti ne tik pagrindinių nominacijų laimėtojai. Įvertintas jaunasis ūkininkas, taip pat skirti prizai už vadinamosios trumposios maisto grandinės plėtojimą, už šeimos tradicijų puoselėjimą, už efektyvius plėtros sprendimus.

Meras dėkojo ūkininkams

"Metų ūkio" laureatų pagerbimo šventę pradėjęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė ūkininkų darbštumu ir nesavanaudiška pagalba sprendžiant vietos bendruomenių problemas.

Valerijus Makūnas. / Vilmanto Raupelio nuotr.

"Mūsų rajono ūkiai yra pavyzdys, kur dera šimtametės tradicijos ir moderniausi pasiekimai. Todėl mūsų žemdirbiai yra stiprūs, konkurencingi šalies mastu", – pabrėžė meras.

Jis pateikė statistikos, kuri atskleidžia, kad Kauno rajone vyrauja augalininkystė: tuo užsiima apie 2 100 ūkių, apie 450 ūkių specializuojasi gyvulininkystėje, be to, yra apie 400 mišrių ūkių.

"Dėkoju visiems mūsų krašto ūkininkams. Ačiū, kad mylite žemę, kad esate pilietiški, kad matote ne tik save, bet ir esančius šalia. Savivaldybė yra ir visada bus su jumis", – patikino V.Makūnas.