Pažadai premjerui – šakėmis ant vandens

Jonavos gyventojai daugiau nei dešimt metų laukia Vyriausybės sprendimo tiesti aplinkkelį magistralėje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, kuris išvaduotų vairuotojus nuo milžiniškų spūsčių.

Jau išleido tūkstančius

Valstybė jau išleido šimtus tūkstančių eurų projektui, išpirkdama aplinkkeliui reikalingus sklypus, tačiau darbai šiame vidurio Lietuvos mieste niekaip neprasideda.

"Mes savo miestą kartais pristatome kaip septynių minučių, nes per tokį laiką visą Jonavą galima patogiai pervažiuoti. Tačiau tik ne žiedinę sankryžą piko metu, kurioje susitinka ir A6 keliu važiuojantys pro Jonavą tolyn, ir vietos gyventojai. Šiltą vasaros savaitgalį čia galite užtrukti iki kelių valandų, jeigu, tarkime, važiuosite iš Kauno į Zarasus arba Molėtus", – sako Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Meras paaiškina, kad Jonavos savivaldybė senai būtų pati pertvarkiusi nelemtą sankryžą, tačiau to daryti neturi teisės – magistralinis kelias A6 yra valstybinės reikšmės. Tai – vienas svarbiausių ir intensyviausių kelių šalyje. Toks pats, kaip Vilnių, Kauną ir Klaipėdą jungiantis A1 ar A2 tarp Vilniaus ir Panevėžio.

Žadėjo aplinkkelį

Jonavos pietrytinio aplinkkelio projektas buvo rengiamas pagal 2004 m. patvirtintą specialųjį planą ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos patvirtintą projektavimo darbų užduotį.

Juo būtų nukreiptas visas tranzitinis transportas, važiuojantis Kauno – Zarasų, Daugpilio ir Daugpilio, Zarasų – Kauno kryptimis. 2012 m. kovą tuometis LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas pasirašė įsakymą rengti šio aplinkkelio specialųjį planą. LAKD užsakymu "Kelprojektas" 2014 m. parengė Jonavos pietrytinio aplinkkelio jungiamųjų kelių tiesimo ir sankryžų įrengimo specialųjį planą, buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, vyko žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Už aplinkkeliui tiesti ir jo jungiamiesiems keliams įrengti paimtą privačią žemę valstybė savininkams sumokėjo apie 250 tūkst. eurų. Savo sklypus buvo priversti parduoti daugiau kaip 100 žmonių. Ne visi sutiko su valstybės pasiūlyta kaina, todėl žemės perėmimas buvo sprendžiamas teisme.

Tačiau LAKD pernai nurodė, kad minėtas kelias nebus tiesiamas, o jei darbai ir bus vykdomi, tai tik po neterminuoto laikotarpio. Toks sprendimas buvo priimtas Susisiekimo ministerijoje, kai tuometis ministras Rokas Masiulis revizavo baigtus ir nepradėtus maždaug 1000 projektų. Vidaus auditas konstatavo, kad dalis projektų nėra tinkami įgyvendinti, nes neatitinka eismo sąlygų, galiojančių techninių reglamentavimo dokumentų reikalavimų ir teisės aktų. Neigiamai buvo įvertintas ir Jonavos aplinkkelio tiesimo techninis projektas, kurio sutarties kaina – 787,8 tūkst. eurų.

"Tai nėra tik Jonavai reikalingas aplinkkelis, tai yra valstybinės reikšmės kelias. Be to, visi paruošiamieji darbai atlikti, valstybė jau investavo daug pinigų, išpirko gyventojų žemę, o projektas toliau dūla stalčiuose. Manau, metas Vyriausybei pagaliau priimti sprendimą ir jį paskelbti žmonėms", – sako M.Sinkevičius.

Mindaugas Sinkevičius

Aplinkkelis – strateginis

Šiemet buvo vėl sužibusi viltis turėti aplinkkelį. Kandidatuodamas į prezidento postą, šį balandį į Jonavą buvo užsukęs premjeras Saulius Skvernelis. Ne tik su savo komanda, bet ir su LAKD direktoriumi Vitalijumi Andrejevu.

Susitikimo su savivaldybės bei visuomenės atstovais metu didžiausias dėmesys skirtas Jonavos miesto pietrytinio aplinkkelio problemoms. Svečiams net buvo parodytas trumpas filmas, kokios automobilių spūstys susidaro ties žiedine sankryža rytais bei vakarais.

S.Skvernelis pritarė, kad svarbiausia yra žmonių gyvenimo kokybė ir, jei tam pagerinti reikalingi inžineriniai sprendimai, jie turi būti padaryti. Jis pabrėžė, kad šio projekto eiga trunka jau daugiau nei dešimt metų, į jį nemažai investuoa, tačiau sprendimo vis dar nėra: "Šis vilkinimas netelpa į jokius rėmus."

S.Skvernelis akcentavo, kad aplinkkelis yra ir strateginis statinys, užtikrinantis netoliese, Rukloje, esančių Lietuvos kariuomenės padalinių ir dislokuotų NATO karių mobilumą. Tad, logiškai galvojant, aplinkkeliui turėtų būti taikomas valstybei svarbaus objekto statusas.

Susitikimo metu LAKD vadovas V.Andrejevas pristatė VšĮ "Transporto kompetencijų agentūra" atliktą studiją dėl aplinkkelio įrengimo ir galimas alternatyvas. Ši agentūra įpareigota per tris mėnesius detaliai išnagrinėti situaciją ir pateikti išvadas dėl visų galimų alternatyvų.

"Laukiame galutinių tyrimų rezultatų ir bet kokiu atveju sprendimą Vyriausybė dėl Jonavos aplinkkelio priims dar šiais metais", – žadėjo S.Skvernelis.

"Išmaudė" Vyriausybės vadovą?

Nuo premjero apsilankymo Jonavoje ir pažado spręsti aplinkkelio problemą praėjo pusmetis. Pagal LAKD vadovo pažadus, liepos viduryje turėjo būti išnagrinėta situacija ir pateiktos išvados dėl galimų alternatyvų. Dienraščio redakcija kreipėsi į LAKD prašydama nurodyti, kada planuojama aplinkkelio tiesimo darbų pradžia.

"Informuojame, kad situacija išnagrinėta ir išvados, kaip ir buvo kalbėta viešo susitikimo Jonavoje metu, bus pristatytos Vyriausybei. Šiuo metu derinamas pristatymo laikas. Pristatymo laikas užtruko dėl vykusių pasikeitimų ministrų kabinete. Informacija bus pateikta viešai po to, kai ji bus pristatyta Vyriausybei", – LAKD atstovės Aušros Ramoškaitės atsakymas skambėjo, it išvados dėl aplinkkelio būtų karinė paslaptis. Vėliau pasiteisino: "Kol alternatyvos nėra aptartos ir Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo dėl finansavimo, norėtume susilaikyti nuo informacijos viešinimo."

Kodėl LAKD slapukauja, paaiškėjo redakcijai gavus atsakymą iš Vyriausybės. Pasirodo, V.Andrejevas netesėjo premjerui duoto pažado per tris mėnesius išnagrinėti aplinkkelio tiesimo problemos.

"Šiuo metu nagrinėjamos trys tranzitinio transporto sukeliamų problemų Jonavoje sprendimo alternatyvos: pietrytinis aplinkkelis (kaina sustambintais rodikliais siektų 18–20 mln. eurų); šviesoforu reguliuojamos sankryžos įrengimas (kaina sustambintais rodikliais siektų 1–1,5 mln. eurų); tunelinis pravažiavimas Kaunas – Jonava kryptimi ir žiedinės sankryžos rekonstrukcija (kaina sustambintais rodikliais siektų 5–6 mln. eurų). (…) VšĮ "Transporto kompetencijų agentūrai" išanalizavus parengtus projektinius sprendinius, nustatyta, kad pietrytinio aplinkkelio įrengimas žymiai pagerintų eismo situaciją rytinio piko metu ir sumažintų krovininio transporto eismą, tačiau vakarinio piko metu pagrindinės problemos nebūtų išspręstos, kadangi rytinio piko metu tranzitas sudaro apie 37 proc., o vakarinio – apie 15 proc. Efektas (pagerėjimas), nutiesus aplinkkelį, sudarytų tik 20 proc. Atsižvelgiant į tai, planuojamų investicijų suma, kuri siektų apie 18–20 mln. eurų, tik iš dalies pagerintų eismo sąlygų.

Tai nėra tik Jonavai reikalingas aplinkkelis, tai yra valstybinės reikšmės kelias.

VšĮ "Transporto kompetencijų agentūra" ir Lietuvos automobilių kelių direkcija baigia išnagrinėti situaciją dėl kitų dviejų alternatyvų ir vertina galimus šios problemos sprendimo būdus. Turint visų alternatyvų galutinę analizę ir išvadas, jos bus pristatytos Susisiekimo ministerijos vadovybei ir bus priimtas sprendimas dėl tranzitinio transporto sukeliamų problemų Jonavoje", – Vyriausybės spaudos tarnyba dienraščio redakcijai patvirtino, kad, net praėjus pusmečiui po premjero apsilankymo Jonavoje, LSKD dar tik dabar "baigia išnagrinėti situaciją" ir neaišku, kada ir koks bus priimtas sprendimas.

Ieško priekabių?

Vyriausybės atsakyme netiesiogiai užsimenama, kad Jonavos pietrytinis aplinkkelis yra ekonomiškai nenaudingas, nepaisant to, kad tai būtų strategiškas statinys. Girdi, transporto eismo (spūsčių) pagerėjimas sudarytų vos 20 proc., o investuoti reikėtų apie 18–20 mln. eurų. Geriau įrengti šviesoforus arba tunelį. Tačiau ar nuo to pagerės eismo sąlygos, ekspertai pasakyti nedrįso.

Panašu, kad LAKD atkakliai ieško priežasčių apskritai nespręsti problemos. Premjerui lankantis Jonavoje, buvo teigiama, kad per žiedinę sankryžą rytinio piko (7.30–8.30 val.) metu pravažiuoja 2,3 tūkst. transporto priemonių, vakarinio (16.30–17.30 val.) – beveik 2,6 tūkst. Tuo metu redakcijai atsiųstame Vyriausybės atsakyme kalbama tiktai apie tranzitinį transportą. Galai nesueina ir dėl kainų: susitikimo metu buvo kalbama, kad tunelinis išvažiavimas kainuotų 17 mln. eurų, aplinkkelis – net 26,8 mln. eurų.

Prieš projektuojant aplinkkelį, buvo du kartus atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Viename iš dokumentų sakoma, kad darant prielaidą, jog aplinkkeliu važiuos 40 proc. sunkiojo transporto ir 70 proc. lengvojo, 2012 m. duomenimis, tai per parą sudarytų apie 3980 lengvojo ir apie 990 automobilių sunkiojo transporto. Kitame dokumente prognozuojama, kad 2034 m. aplinkkeliu naudosis 6500 autotransporto priemonių, iš kurių 22,8 proc. sunkusis autotransportas.

"Jeigu aplinkkelis nebūtų tiesiamas, eismo intensyvumas esamame gatvių tinkle kasmet augtų ir 2034 m. būtų 28–31 proc. didesnis nei 2014 m. (…) Nutiesus aplinkkelį, dalis autotransporto persiskirtų į naująjį kelią", – teigiama 2014 m. PVA ataskaitoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

stop powdering the brain

stop powdering the brain portretas
E pala, sakot sklypam isleista simtai tukstanciu? Gal keleta nuliu pamirsot? Miestas nedidelis, visi viska zino :)

Jonavietis

Jonavietis portretas
Čia buvo kamščiai dar prieš Maximos pastatymą.

Gintautas Brukas

Gintautas Brukas portretas
Ačių už straipsnį labai teisingai parašyta ,nesuprantama kokios jėgos taip blokuoja strateginio ,tranzitinio kelio A6 6,7 km aplinkkelio statyba ,kodėl mūsų kariškiai abejingai reaguoja į susidariusią situacija šiame kelyje . Kariškiai iš Ruklos karinio vieneto nepažeisdami KET net išvažiuoti su karine technika negali .?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių