Už borto liko ir 20 metų pastatą nuomojęs ir iš griuvėsių jį prikėlęs kaunietis, nes jo įdėtų investicijų niekas neketina kompensuoti.

Kareivinių g. 20 ir 20A pastatai aukcione parduoti liepos viduryje. Turto vertintojai objektus įkainojo 200 tūkst. eurų, aukcione suma kilstelėta iki 316 tūkst. eurų. Tačiau klausimų dėl vertinimo įžiebė iš karto po aukciono internete pasirodę skelbimas, kuriame minėti pastatai  parduodami jau kone už 0,5 mln. eurų.

„Savivaldybė pardavė jai nereikalingą turtą. Pradinė kaina – 200 tūkst. eurų. Pirkėjas kainą pakėlė iki 300 tūkst. Lyg ir turėtų džiuginti, bet skelbimas viename iš NT pardavimų portale jau rodo 499 tūkst. kainą. Sandoris su pirkėju dar nebaigtas, pinigų savivaldybė nėra gavusi.

Nesu NT ekspertė, bet kas priimtina perparduodant, netinka miestui. Be to, matyt, kažkas negerai su savivaldybės turto vertintojais arba galbūt jie gauna procentą dėl sumažintos kainos“, – stebėjosi Kauno miesto tarybos narė Jurgita Kupčinskienė.

Savo įrašu socialiniuose tinkluose politikė atkreipė dėmesį ne tik į beveik dukart išaugusią perpardavimo kainą, bet ir į kitą akcentą. Naujieji savininkai tik rugpjūčio 12 d. pasirašė sutartį su savivaldybe, o skelbimų portaluose pastatai pradėti pardavinėti iškart po aukciono. Jei būtų atsiradęs pirkėjas, iš miesto turto įsigijusiems savininkams net nereikėtų mokėti savų pinigų. Labai patogu – laimi aukcioną, perparduodi turtą kitiems, o miestui sumoki iš pinigų, gautų perpardavus pastatus. Savų pinigų net nereikia, o iš karto lieka apie 200 tūkst. eurų pelno.

Skirtumai: savivaldybės turto vertintojai Kareivinių gatvės pastatus įvertino 200 tūkst., aukcione kaina pakelta iki 316 tūkst., o skelbimuose jau parduodama už 499 tūkst. eurų. Vyčio Šulinsko nuotr.

Kad tokia schema labai reali, patvirtino 20 metų dabar parduotus pastatus nuomojęsis verslininkas Gediminas Narkūnas. Jis „Kauno dienai“ pasakojo, kad iškart po įvykusio aukciono, nors dar ir nebuvo pasirašyta sutartis, naujieji pastatų savininkai pradėjo vedžioti potencialius pirkėjus ir rodyti valdas.

„Iš karto po aukciono pas mane prisistatė naujieji savininkai. Prašiau parodyti dokumentus, bet jie tokių neturėjo, nes dar su savivaldybe nebuvo jų pasirašę. Bet vis tiek sutikau įsileisti. Tikrai buvo tokių, kurie rimtai domėjosi pastatais, daug klausinėjo, kas buvo atstatyta, kokia čia teritorija ir pan.  Galimų pirkėjų net ir už 500 tūkst. eurų tikrai yra. Supratau, kad viena turtinga ponia sutinka sumokėti naujiems savininkams 50 tūkst. eurų užstatą ir pirks tada, kai su savivaldybe bus sudaryta aukciono sutartis“, – pasakojo G.Narkūnas.

Išpuoselėjo savo lėšomis

Šių pastatų aukcionas apnuogino dar vieną problemą. 20 metų patalpas nuomojęs verslininkas liko be nieko. Vyras pasakojo, kad iš pradžių jo įmonė čia vykdė medžio apdirbimo veiklą, vėliau dalį gamybinių patalpų jis savo lėšomis pertvarkė į gyvenamąsias.

Kai jis įsikėlė į Kareivinių g. 20 pastatą, šis buvo apleistas, tad teko daug investuoti savo lėšų, kad paveldinis objektas būtų prikeltas antram gyvenimui. Būtent G.Narkūno lėšomis objektai tapo patrauklūs. Savivaldybė juos pardavė, kai tiek pastatai, tiek ir teritorija buvo sutvarkyta.

Galimų pirkėjų net ir už 500 tūkst. eurų tikrai yra. Supratau, kad viena turtinga ponia sutinka sumokėti naujiems savininkams 50 tūkst. eurų užstatą.

„Kauno dienai“ vyras pasakojo, kad į Panemunės pastatus savo veiklą perkėlė tada, kai šie objektai niekam nerūpėjo ir jie stūksojo neprižiūrėti. Iš pradžių pastatai priklausė kariškiams, tad verslininkas nuomojosi iš jų, vėliau objektai perėjo į Kauno miesto savivaldybės rankas, o nuomos sutartis buvo vis pratęsiama.

Savo veiklos pradžioje vyrui teko nemažai investuoti į pastatus, kad lietus neskalautų įrenginių, pro langus nepūstų vėjas.  Šie Kareivinių gatvės pastatai buvo apleisti ir prieš 20 metų niekam nereikalingi. Kadangi G.Narkūnui rūpėjo išsaugoti paveldą, pastatams pertvarkyti negailėjo nei savo lėšų, nei laiko.

Kartą po stiprios vėtros neatlaikė stogas, tad vyrui teko skubiai jį remontuoti. Verslininkas tvarkė ir aplinką, dėl visų darbų nuolat konsultavosi su paveldosaugininkais.

„Ne kartą su valdininkais susipykau, kad jie paveldo netvarko, viskas apleista, todėl aš toje teritorijoje savo lėšomis išsaugojau keturis kultūros paveldo pastatus. Vieną jų jau savivaldybė pardavė, kitą prižiūri krašto apsauga, o aš nuomojausi Kareivinių g 20 ir 20A. Ir juos sutvarkiau, dabar ten tikrai viskas gražiai atrodo. Kitaip sakant, atkūriau tuos pastatus taip, kaip jie atrodė prieš 100 metų. Tvarkydamas pastatus radau ir seną šulinį. Jį rekonstravau taip, kaip reikalavo Kultūros paveldo departamentas. Iš paveldosaugininkų buvau gavęs ir apdovanojimą už aplinkos tvarkymą ir saugojimą“, – pasakojo G.Narkūnas.

Vyras į Kareivinių gatvės pastatus investavo tūkstančius tuomečių litų, dabartinėmis kainomis norint atrestauruoti paveldinius pastatus, tektų pakloti, ko gero, net kelis kartus daugiau eurų.

„Kai pritrūkau pinigų, pardaviau savo namus ir visus pinigus investavau į tuos pastatus. Tikėjausi, kad man bus leista juos išsipirkti, nes buvo įstatymai, kad jei į NT objekto remontą investuoji daugiau nei pusę pastato vertės, jį leidžiama išsipirkti. Savivaldybės prašiau, kad man leistų pirmumo teise išsipirkti, bet jie mano prašymą atmetė. Kadangi kultūros paveldosaugininkai leido pastatą pertvarkyti į gyvenamąjį, aš į jį įsikėliau gyventi, kitų namų neturiu“, – dėstė G.Narkūnas.

Prikėlė: prieš 20 metų Kareivinių gatvės pastatai buvo visiškos griuvenos ir niekam nerūpėjo. Vyčio Šulinsko nuotr.

Kreipėsi į prokuratūrą

G.Narkūnas kreipėsi į prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų Kareivinių g. 20 ir 20A pastatų aukciono peripetijas, ar nebuvo pažeistas visuomenės interesas. Vyras aiškino, kad, pagal įstatymus, jei sklype yra kultūros paveldo statinių, tokia teritorija negali būti privatizuojama, gali būti tik nuomojama, tačiau šį kartą aukcione buvo kalbama tik apie pastatų pardavimą, vėliau atsirado ir 2,7 ha sklypas.

Kaunietis teisininkų prašo išaiškinimo ir dėl to, kad jam nebuvo leista dalyvauti aukcione, nebuvo sudaryta galimybė pirmenybės būdu įsigyti minėtus pastatus. Taip pat, parduodant aukcione nekilnojamąjį turtą, nebuvo atsižvelgta, kad būtent G.Narkūno investicijomis pastatas buvo prikeltas iš griuvėsių ir išplėtotas į patrauklų objektą.

„Aukcione nebuvo pažymėta, kad aš daug investavau į tuos pastatus. Buvo ir daug kitų dalykų, kurie aukciono sąlygose nebuvo paminėti. Ten suformavau labai gerą žemės sklypą, pasodinau pušelių. Aukcione iš kažkur atsirado ir žemės sklypas, nors savivaldybės taryboje buvo kalbama tik apie pastatus. Kadangi sklype yra paveldinių elementų, pagal įstatymus tokia žemė saugoma įstatymų ir negali būti privatizuojama. Todėl skundžiu aukciono sąlygas kaip neteisingas“, – dėl ko kreipėsi į prokuratūrą, aiškino kaunietis.

Vis dėlto teisėsaugos atstovai verslininkui atsakymą dėl įvykusio aukciono žadėjo duoti tik rugsėjį, praėjus keliems mėnesiams po paties aukciono ir mėnesiui – po naujojo savininko dokumentų pasirašymo su savivaldybe. Dėl to kai kurie Seimo nariai taip pat kreipėsi į prokuratūrą ragindami tyrimą atlikti greičiau.

Paskirtis: nuomininkas viename aukcione parduotų pastatų vykdė medžio apdirbimo veiklą. Vyčio Šulinsko nuotr.

Savivaldybės pozicija

„Kauno diena“ savivaldybės atstovų paprašė pakomentuoti, kodėl toks didelis atotrūkis tarp tos sumos, kurią Kareivinių g. 20 ir 20A pastatus įvertino turto vertintojai, ir tos, už kurią iš karto po aukciono nauji savininkai parduoda per skelbimus. Galbūt buvo netinkamai atlikta turto vertinimo procedūra, o savivaldybė galėjo į biudžetą gauti gerokai didesnę sumą?

„Savivaldybės užsakymu atliktas individualus turto vertinimas, pagal kurį nustatyta pradinė kaina. Susidomėjus ne vienam dalyviui, ji žymiai pakilo. Skelbime pateikta informacija neteisinga“, – teužsiminė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Paprašėme įvertinti ir naujųjų savininkų veiksmus, kai jie dar su miestu už aukcione pirktą turtą nebuvo atsiskaitę, bet jau jį pardavinėjo kitiems.

„Svetimų daiktų pardavimas ir tokių veiksmų sustabdymas yra teisėsaugos institucijų kompetencija. Savininkai sumokėti miestui už pirkinius aukcione turi po sudarytos sutarties teisės aktuose nustatyta tvarka“, – teigė D.Valiukas.

Jis aiškino, kad minėti Kareivinių gatvės pastatai sutvarkyti iki 2004 m. Tuomet savivaldybė jų esą nevaldė ir jokių sutartinių santykių su statinių nuomininku neturėjo.

„Dar 2005 m. su nuomininku sudarytoje sutartyje nenumatyta, kad, jam investavus asmenines lėšas, priklausys kompensacija NT turto pardavimo atveju“, – apie tai, kad nebus jokios kompensacijos už sutvarkytą turtą, pažymėjo Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Specialistas aiškino, kad teisės aktai nesuteikia galimybės ilgamečiam nuomininkui pirmumo teise įsigyti turto.

„Nuomotojas gali išsipirkti NT turtą dalyvaudamas konkurse ir laimėdamas viešą turto pardavimo aukcioną, kaip ir visi norintys“, – teigė D.Valiukas.

„Kauno dienai“ specialistas dėstė, kad galima privatizuoti sklypus, jei juose yra paveldo objektų. Tad esą šį kartą nebuvo daryta išimtis ir Kareivinių g. 20 ir 20A pastatai aukcione parduoti kartu su žemės sklypu.

„Tai, kad sklypuose yra paveldo objektų, nėra pagrindas jų neprivatizuoti. Šiuo konkrečiu atveju valstybinės žemės sklypus valdanti Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą juos parduoti“, – teigė D.Valiukas.