Praėjusią savaitę "Kauno dienos" straipsnis "Bajorkiemio" epopėjoje – keistas banko vaidmuo" sulaukė didelio portalo kaunodiena.lt skaitytojų dėmesio. Straipsnio komentatoriai piktinosi, kad dėl DNB banko užsispyrimo magistrale nuo Vilniaus atvažiuojančiuosius Kaunas pasitinka apdegusiais griuvėsiais.

"Bajorkiemio" turto ilgiau nei metus neįmanoma parduoti tik dėl banko kaltės. Bankas stabdo pardavimą ir neaišku, kokių jie čia turi planų", – susidariusią situaciją įvertino advokatas Gintaras Dabkevičius.

Lengvai išpardavę 2012 m. lapkritį supleškėjusio restorano "Bajorkiemis" likusius nedidelius statinius, turto tvarkytojai įstrigo su 0,8 ha žemės sklypu, pamatais ir kalve. Šio turto nepavyko parduoti per kelis aukcionus. "Bajorkiemio" kreditoriai nusprendė dar labiau sumažinti likusio turto pardavimo kainą, tačiau pardavimo reikalai įstrigo galutinai, kai DNB bankas, kaip didžiausias kreditorius ir įkaito turėtojas, paprieštaravo šiam sprendimui. Kreditorių sprendimą bankas apskundė Kauno apygardos teismui ir laimėjo.

DNB bankui, kaip įkaito turėtojui, draudimo bendrovė išmokėjo milijoninės vertės kompensaciją. Dėl bankrutavusių savininkų turto įkeitimo bankas tapo vienu didžiausių kreditorių. "Bankas gavo daugiau nei milijono litų išmoką. Jei jie perims likusį turtą, turės padengti administravimo išlaidas. Manau, kad jų veiksmai taip modeliuojami, kad išvengtų to mokėjimo", – nuspėti procesą stabdančio kreditoriaus motyvus mėgino G.Dabkevičius.

Pateikiame įdomiausius kaunodiena.lt skaitytojų komentarus.

Darius

Kaip suprantu, banko tikslas yra vienas – vilkinti bankroto procesą ir turto pardavimą. Per bankrotą patirtos administravimo išlaidos sumokamos pirmiausia. Vadinasi, lėšomis, kuriomis galima atsiskaityti su darbuotojais, VMI, SODRA, kitais kreditoriais, padengiamos bankroto išlaidos. Bankas pasiėmęs milijoninę draudimo išmoką, dabar dar su pastatu žaidžia, nes pardavęs įkeistą pastatą, gaus sumą su išminusuotomis administravimo išlaidomis arba dar liks skolingas. Pas mus bankai prilyginami elgetoms ir socialiai remtiniesiems: mokesčių nemoka, už nieką neatsako, ir teismai jiems palankūs. Jiems tas pats, kad kelerius metus vaiduoklis prie magistralės žmones gąsdina.

Kaunietė

Kiek galima tokius griuvėsius laikyti prie greitkelio? Gėda prieš svečius, atvykstančius į Lietuvą, ir visiems bjauru žiūrėti pro šalį važiuojant. Negi Aplinkos ministerija negali pareikalauti kaip nors sutvarkyti – uždengti, užtverti ir t.t., kol išspręs savo reikalus suinteresuoti asmenys.

Dzin

Aiškiai matosi banko pirmininko ausys, tai jo iniciatyva bus atsikratyta visų akcininkų ir parduota oficialiai už menką  kainą. O vėliau išdygs komercinis kompleksas nuo autostrados iki Kauno marių pakrantės, tik kito savininko vardu. O valstybei dzin, nes popieriai gražiai sutvarkyti, ir prisikabinti niekas negali.

Ai

Irgi naujieną rado! Pas mus bankai jau seniai net už pačią aukščiausią valdžią aukštesni.

Žaidimas

Žaidžia banko darbuotojai savus žaidimus, kad galėtų parduoti tiems, kuriems reikia, ir už reikalingą kainą.

Teisėjams

Teisėjai ne tik prieš bankus keliaklupsčiauja arba tiesiog tingi dirbti – pamato, kad panašioje byloje sprendimas buvo toks, ir toliau tą patį sprendimą padaro visose panašiose bylose. Ir tu pūsk nepūtęs prieš vėją, nebent esi bankininkų arba kokio nors kito įtakingo klano atstovas.

Saikas

Akiplėšos pasiėmė milijoną ir užuot greičiau sutvarkę tą baisią teritoriją, viską stabdo.

Nesistebiu

Bankai daug investuoja formuodami viešąją nuomonę – jų atstovai nuolat šmėžuoja televizijose. Nesistebėsiu, jei bankininkų nuomonės netrukus bus teiraujamasi ir moterų nevaisingumo ar vyrų impotencijos klausimais. Tad ko stebitės, kai teismas linksta palaikyti bankininkų poziciją?

Komedija

Kodėl visi tyli? Kodėl bankui nededa milžiniškų baudų už Lietuvos įvaizdžio prastinimą? Nejaugi tie griuvėsiai kažkam malonūs?

Arvydas

Akivaizdu, kad bankas žaidžia nešvarius žaidimus, bet ko čia stebitės – juk bankas ir dirba tam, kad kuo daugiau pinigų iš visų išmelžtų, o žmonių interesai jo visai nedomina.