Kauno gyvybės langelyje rastą mergaitę tėvams dar ne vėlu susigrąžinti

„Kol kas naujagimė mūsų ligoninėje, bet dabar viską perėmė Vaiko teisių specialistai – dokumentai atiduoti, sutvarkyti. Jie rūpinasi tolimesniu jos likimu“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

Pašnekovo žiniomis, mažylės sveikatos būklė yra gera. Plačiau komentuoti S. Tvirbutas teigė negalintis dėl pacientų teisių apsaugos įstatymo.

Kauno ligoninės atstovas tarstelėjo negalintis atskleisti ir to, ar greta naujagimės jos palikimo dieną buvo dokumentai, ar kokie nors kiti daiktai.

Prieš tris keturias valandas gimusi mergaitė Kaune, Miško gatvėje, esančiame gyvybės langelyje buvo palikta pirmosios šv. Kalėdų dienos naktį. Mažylė išnešiota, sverianti 3,5 kg.

Miško gatvėje yra įsikūrę Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai. Ją radusi gydytoja apie tai gruodžio 25 d. 5.52 val. pranešė pareigūnams.

Jie atvykę į įvykio vietą aiškinosi aplinkybes ir įprasta tvarka surinko medžiagą pagal Baudžiamojo kodekso 158 straipsnį, numatantį atsakomybę už vaiko palikimą. Už naujagimio palikimą gyvybės langelyje atsakomybė nėra taikoma. Naujagimio palikimas yra anonimiškas, tėvų neieškos teisėsauga ar vaiko teisių gynėjai.

Gyvybės langelis skirtas mamoms, neradusioms kitos išeities, kad galėtų pasielgti humaniškai ir suteikti gimusiam kūdikiui galimybę gyventi.

Pavardės parinkimas

Kaip toliau klostosi gyvybės langeliuose rastų vaikų likimas, anksčiau portalo kauno.diena.lt žurnalistai teiravosi Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) atstovų. Pasak šios tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, įstaiga, radusi vaiką gyvybės langelyje, surašo jo radimo aktą.

Jame nurodoma radimo vieta ir laikas, būklė, lytis, aprašoma išvaizda. Jeigu prie mažylio nepalikta dokumentų, iš sveikatos priežiūros įstaigos arba gimimo pažymėjimo pareigūnas surašo protokolą apie vaiko radimo aplinkybes. Tada šis dokumentas perduodamas teritoriniam vaiko teisių skyriui.

„Jau žinodami tikėtiną mažojo piliečio gimimo datą, vaiko teisių gynėjai organizuoja jo gimimo registravimą – per tris paras nuo kūdikio radimo dienos pateikia pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui – vaikui suteikiamas vardas, pavardė, įrašoma galima gimimo data. Iki kol vaikas bus apgyvendintas šeimoje, nustatoma jo laikinoji globa. Jeigu sveikatos problemų nekilo ir iš ligoninės jau galima keliauti – mažasis vyksta į laikinojo globėjo namus, į šeimą, kuri pasirengusi atliepti tokio amžiaus vaiko poreikius", – pasakojo pašnekovė.

Paklausta apie tai, kokiu principu gyvybės langeliuose be dokumentų rastiems mažyliams suteikiami vardai ir pavardės, VVTAĮT vadovė sakė, kad vardo parinkimas – subjektyvus dalykas, tačiau vaiko teisių gynėjai į tai įdeda daug meilės ir išmonės.

„Pasitaiko, kad kūdikėliui suteikiamas tikėtinos gimimo dienos kalendoriuje esantis vardas, o pavardė susiejama su metų laiku arba mėnesiu. Įtėviai, globėjai ar kūdikį susigrąžinę biologiniai tėvai suteiktus vardus ir pavardes gali pakeisti, bet vardas neretai išlieka tas pats“, – akcentavo ji.

Kaip susigrąžinti?

„Gyvybės langelyje palikto vaiko tėveliai arba vienas iš jų, norėdami susigrąžinti mažylį, per tris mėnesius, kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl įvaikinimo, turėtų kreiptis į teritorinį vaiko teisių skyrių pagal vaiko palikimo vietą. Jeigu tėvai neturi įtikinamų įrodymų dėl vaiko tapatybės, tėvystė nustatoma atliekant DNR tyrimą", – reikšmingomis detalėmis dalijosi VVTAĮT direktorė.

Pašnekovė pridūrė, kad kai tik kreipiamasi dėl palikto vaikučio susigrąžinimo, o teisminis procesas dėl tėvystės patvirtinimo dar tik vyksta, tėvams iš karto organizuojama psichologo pagalba – mama įtraukiama į motinystės procesą.

„Tokie sprendimai kaip kūdikio palikimas gyvybės langelyje yra itin skaudūs, mamą gali būti ištikusi pogimdyminė depresija ar kiti sunkumai, tad pagalba būtina. Profesionali pagalba būna reikalinga ir vėliau“, – teigė tarnybos vadovė.

Prioritetas Lietuvos šeimoms

I. Skuodienės teigimu, jeigu per tris mėnesius tėvai nepersigalvoja ir nepareiškia noro vaiką susigrąžinti, jis iš laikinosios globos stadijos patenka į galimų įvaikinti vaikų sąrašą ir paprastai labai greitai įvaikinamas – tai itin svarbu kūdikystėje, kai formuojasi prieraišumas.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia tėvų globos netekusiam vaikui ieškoma šeima, galinti pasirūpinti vaiku Lietuvoje. Įvaikinimas arba globa mūsų šalyje visuomet yra prioritetas. Lietuvos piliečių sąraše yra nemažai šeimų, kurios pasirengusios priimti vaiką, paliktą gyvybės langelyje“, – pasakojo VVTAĮT direktorė.

Pastebėtina, kad Lietuvos šeimos dažniausiai nori įvaikinti vaiką iki trejų metų. Tačiau nuo 2019-ųjų esą perpus sumažėjo ir toliau mažėja galimų įvaikinti vaikų nuo trijų mėnesių iki trejų ketverių metų amžiaus. Todėl laukti pasiūlymo įvaikinti šios amžiaus grupės vaiką tenka daug ilgiau.