Pandeminė vasara – ant vandens: laukia nemažai tolesnių ir trumpesnių plaukimo maršrutų

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kauno miestas ir rajonas kelia bures. Laukia nemažai tolesnių ir trumpesnių plaukimo maršrutų, tarp kurių – galimybė upe pasiekti Nemuno salą ir čia atsirasiančią prieplauką.

Plauks atnaujinta "Raketa"

Siaučia koronavirusas, tačiau galimybių paplaukioti reguliariais maršrutais ir užsakomaisiais reisais ir šiemet tikriausiai nesumažės. Tikimasi, kad šiųmetis laivybos sezonas bus panašus kaip užpernai, kai dar gyvenome laisvai.

Didžiausią atgarsį užpernai sukėlusi laivybos naujiena – laivas "Raketa" – Nemuną iki Nidos skros ir šiemet.

"Kada pradėsime, priklausys nuo karantino ir nuo to, kada pabaigsime darbus. Sezoną norėtume pradėti jau gegužės antrojoje pusėje", – sakė laivą valdančios įmonės "Vandens kelias" atstovė Adelė Rudminaitė.

Pernai "Raketa" į pirmą reisą išsiruošė, kaip ir planavo, birželio pradžioje. "Žmonių netrūko, daug kas keliavo Lietuvoje", – sakė mergina.

Paprašius patikslinti, kokius darbus dar reikia pabaigti, ji vardijo, kad laivas atnaujinamas: keičiamas laivo salonas, pervelkamos sėdynės, modernizuojama vėdinimo sistema ir kt.

Ir kiti kalbinti kelionių laivais organizatoriai pandemine situacija nesiskundė. Keleivių srautą pernai ji pakoregavo, bet gal net į gerąją pusę. Sezoną visi galėjo pradėti ir tęsti pačių numatytu laiku arba teko tik šiek tiek nukelti pradžią.

Panašu, kad ir šiemet norinčiųjų plaukti netrūks, nes, užsivėrus sienoms, ėmėme atrasti savos šalies grožį ir pramogas.

Keleivinei laivybai taikomos tos pačios taisyklės kaip ir keleiviams vežti viešuoju transportu sausumos keliais. Tai nedraudžiama, tačiau būtinos saugumo ir kitokios priemonės. Tikimasi, kad šį sezoną bus galima plukdyti keleivius tokioms sąlygomis kaip pernai.

Į Birštoną ir po marias

Į Birštoną iš Kauno plukdantis "Nemuno turas" jau laukia starto. "Naujam sezonui esame pasiruošę, laivai paruošti. Plaukiame jau septinti metai. Viskas sudėliota, suplanuota. Šiemet ir naujienų planuojame", – pasakojo bendrovės atstovas Arnas Menciūnas.

"Nemuno turo" nuotr.

Jau rezervavo vietų grupės. "Žymimės, kiek užsakyta, bet viskas priklausys nuo galimybių vykdyti veiklą dėl karantino sąlygų", – teigė vyras.

Užsimindamas apie naujienas jis kalbėjo, kad keisis ekskursijų po Birštoną pobūdis. Dėl konkrečių detalių dar nenuspręsta, renkamasi iš kelių variantų. "Dar nežinome, kokiomis sąlygomis galėsime vykdyti veiklą. Sunku kažką konkrečiai pasakyti", – kalbėjo pašnekovas.

Išlieka paties "Nemuno turo" organizuojamas maršrutas iš Kauno į Birštoną, vadinamasis kruizas, ir kapitono Rimanto Mažuknos, su kuriuo bendradarbiauja, pramoginiais laivais "Algirdas" ir "Nemunas" organizuojamos kelionės į Rumšiškes ir Kadagių slėnį. Taip pat užsakomieji reisai.

"Iš Kauno į Šilutę šiemet, kaip ir pernai, nebeplauksime. Neturime jau to laivo. Esame jį pardavę", – sakė A.Menciūnas.

Atsisakyti kelionių į Šilutę tada "Nemuno turą" paskatino nežinia dėl pandemijos. Laivą iš jų įsigijo klaipėdiečiai.

A.Menciūnas atkreipė dėmesį, kad pernai buvo planuojama plaukti nuo gegužės pabaigos, bet nežinia išsisklaidė tik apie birželio vidurį ir  netrukus jau galėjo leistis su klientais vandens keliais.

"Kaip bus šiemet, irgi niekas nežino. Pasirengti mums užtenka dienos: paskelbti informaciją ir į elektroninę parduotuvę susikelti bilietus", – dėstė kaunietis.

Lyginant keleivių srautus pernai, anot jo, buvo kelios bangos. Pačioje sezono pradžioje ir nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio. Į Birštoną, atsižvelgiant į žmonių srautus, planuojama plaukti vasarą, o rugsėjį, žvelgiant į ankstesnių metų patirtį, išlieka tik vietinių kelionių paklausa, t.y. dar būna daug norinčiųjų laivu pasiekti Rumšiškes ir Kadagių slėnį.

"Nemuno turo" atstovai teigė nekuriantys naujų maršrutų Kauno mariose, juo labiau Nemune. "Kai plaukdavome į Rusnę, Nidą, kai kuriose vietose Nemuno gylis siekdavo vos iki kelių. Nebuvo kelionės, kad nebūtume nepatyrę didesnių nuotykių dėl gylio. Su savo laivu "Deima", kurio grimzlė vos 40 cm, plaukdami jausdavomės kaip sėdėdami ant adatų", – neslėpė A.Menciūnas.

Keltai ir katamaranas

Kauno rajono Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Raminta Popovienė sakė, kad laivybos apimtis tik didins – keleivius plukdys katamaranas, pradės dirbti didesnis keltas ir t.t.

"Atšilus orui vaizdingose Kauno rajono vietose sulaukiame labai daug ir dviratininkų, ir lankytojų, atvykstančių automobiliais. Dviratininkai jau nerimsta, kada naują sezoną pradės keltas iš Zapyškio į Kulautuvą, kad jie galėtų tęsti kelionę kitame Nemuno krante įrengtu dviračių taku", – pasakojo R.Popovienė.

Dėl didėjančio poreikio maždaug po dviejų savaičių šioje vietoje jau turėtų darbuotis didesnis nei ankstesnis keltas "Nevėžis", į kurį tilps daugiau dviratininkų ir jų dviračių.

Panašiu metu turėtų pradėti veikti ir upinis keltas "Vilkynė", kelsiantis keliautojus ir jų dviračius, motociklus ar automobilius bei plauksiantis maršrutu Vilkija–Pavilkijys (Lekėčių seniūnija) ir atgal.

"Pernai laivybos sezono pradžia dėl pandemijos nusikėlė į birželį. Šiemet tikimės, kad pirmieji reisai įvyks tradiciškai – gegužę", – kalbėjo R.Popovienė.

Į Nemuną bus nuleistas ir pernai pradėjęs kursuoti naujasis Kauno rajono savivaldybės katamaranas "Zapyškis". Laive bus rengiamos edukacinės ir pažintinės iškylos tarp Zapyškio, Kulautuvos ir Kačerginės, taip pat jis kels per upę dviratininkus. Iš viso laivas talpina apie 47 keleivius, iš kurių 24 vietos – sėdimos, yra dešimt laikiklių dviračiams. Laivas pritaikytas neįgaliesiems.

Kulautuvoje gegužės pabaigoje pradės veikti Dock7 vandenlenčių parkas, kuriame bus galima čiuožti vandenlente, vandens slidėmis, veiks vandens atrakcionai.

Prieplauka Nemuno saloje

Šią vasarą po Kauno apylinkes ir centre pradės plaukioti 100 vietų keleivinis laivas "Žalgiris". Juo bus galima nuvykti nuo Nemuno salos, kur už poros savaičių bus įrengta keleivinė prieplauka, iki Kulautuvos. Šiuo metu tam tvarkoma Nemuno vaga miesto centre.

Ši žemsiurbė tvarko vandens kelią, kurio prireiks laivui "Žalgiris", plauksiančiam į Nemuno salą. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

"Dabar kalbame ne apie senvagę, o apie pagrindinę Nemuno dalį prie arenos. Iš čia pradėjus plaukimus, bus galima pradėti diskusijas ir apie kanalo, kuriame kažkada veikė galingas uostas, pritaikymą laivybai. Kaunas privalo išnaudoti tai, kad yra prie upių", – kalbėjo Vidaus vandens kelių direkcijos, inicijavusios ir pasiruošusios įgyvendinti naująjį vandens maršrutą, generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Lygindamas situaciją šalyje, jis neslėpė, kad Kaune laivyba dar tik pradedama plėtoti.

"Didelis pagyvėjimas pasijuto, kai užpernai keleivius pradėjo plukdyti  "Raketa". Sulaukėme daug užklausų, pasiūlymų iš užsienio, Kaune įvyko daug laivų pirkimo–pardavimo sandorių", – sakė direkcijos vadovas.

Šiuo metu verslininkai, norėdamis pasiūlyti įdomesnių NT projektų, jo žiniomis, projektuoja ne vieną prieplauką, susijusią su prabangiais gyvenamojo būsto kvartalais prie Nemuno.

V.Vinokurovo vertinimu, laivybos šuolio laukiamas per kelerius artimiausius metus, nes 2023 m. jau bus baigti 225 km Nemuno vagos tvarkymo darbai ir jame bus geros sąlygos ir keleivinei, pramoginei, ir krovininei laivybai.

VVKD vadovas V.Vinokurovas teigė, kad Kaunas privalo išnaudoti tai, kad yra prie upių. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nuo Kauno iki Nemuno žiočių bus pastatyta arba suremontuota ne mažiau kaip 500 bunų, kurios tarsi suspaudžia upės tėkmę, ištiesina laivakelį, nešmenis nukreipia į tarpbunius ir taip suformuoja laivybai tinkamą kelią – upė natūraliai pagilėja.

Kartu su šiuo pradėtu VVKD europiniu projektu stebimas didžiulis susidomėjimas krovinine laivyba. Įmonės yra pateikusios preliminarius skaičius krovinių, kuriuos jau dabar norėtų gabenti vidaus vandenų keliais tiek Kauno–Klaipėdos kryptimi, tiek iš Baltarusijos Druskininkų–Alytaus kryptimi.

V.Vinokurovas pateikė pavyzdį, kad krovininė barža vienu metu iš Klaipėdos uosto į Kauną gali atgabenti net 40–44 jūrinius konteinerius ir atstoja net 40 sunkvežimių. Be to, baržomis galima gabenti nestandartinius krovinius, kuriems dėl matmenų ar svorio sausumos keliuose gali būti taikomi įvairūs apribojimai, o kur dar avaringumas. Vandens krovininis transportas yra ekonomiškesnis ir ekologiškesnis.

Suklestėjęs Marvelės krovinių uostas miestui suteiktų didelį ekonominį postūmį, būtų sukurta daug darbo vietų.

Miesto puošmena

"Laivai yra miesto puošmena", – sakė architektas Jurgis Rimvydas Palys, itin laukiantis tos dienos, kai Nemune ties Kaunu vėl kursuos daugybė laivų.

Jis teigiamai vertina planus Nemuno saloje įrengti prieplauką, tačiau ją matytų ne prie "Žalgirio" arenos, o senojo Žiemos uosto vietoje, arčiau Naujamiesčio.

"Išlipus prieplaukoje, jei ji bus prie arenos, iki miesto reikėtų eiti per visą laukinę salą pro negyvą uždarą areną ir baseiną. Čia ne miesto širdis, čia kilometras nuo Laisvės alėjos", – pastebėjo architektas.

"Atplaukti laivu reikia į pačią miesto širdį kanalu. Išlipi – šurmulys, kavinės, parduotuvės, promenados, dangoraižiai, arti centras ir Laisvės alėja. Jau ir nuo denio matyti visas veiksmas", – vizija dalijosi kaunietis. Dauguma Europos miestų, esančių prie upių, kaip tik turi prieplaukas centruose, kur ir šurmuliuoja gyvenimas. Visa tai J.R.Palys buvo parodęs Nemuno salos konkurse, kur su architektu Šarūnu Kiaune už atskirus sprendinius pasidalijo pirmąją vietą.

Anot J.R.Palio, svarbiausia, kad būtų planas atgaivinti Nemuną valstybiniu lygiu ir jo būtų laikomasi. (Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)

Laivybos Nemune aukso amžius buvo prieš 1-ąjį pasaulinį karą ir tarpukariu. "Kaune buvo pilna garlaivių. Buvo platus Nemuno kanalas, jame po dabartiniu A.Sprindžio pėsčiųjų tiltu į salą buvo įrengtas Žiemos uostas. Čia buvo labai gyva! Uostas kūrė išskirtinį Kauno miesto veidą. Kaunas buvo tikra laivų sostinė", – pasakojo J.R.Palys.

Svarbiausia, kad būtų planas atgaivinti Nemuną valstybiniu lygiu ir jo būtų laikomasi.

Anot jo, eidamas S.Daukanto, Maironio, A.Mickevičiaus gatvėmis matydavai garlaivių kaminus, kylantį garą, besisukančius didžiulius garlaivių ratus, keliančius vandens purslus. "Nepakartojamas vandens spektaklis", – įvardijo žinomas kaunietis, apgailestavęs, kad vėliau kanalas buvo susiaurintas ir uostas panaikintas. "Šis kanalas dabar primena melioracijos griovį, visiškai nykus ir tuščias", – sakė architektas, nesiviliantis, kad kanalas kada nors bus paplatintas ir pritaikytas laivybai.

Jis laukia ir galimybės Nemunu nuplaukti nuo centro iki krioklių – Kauno hidroelektrinės. Taip pat – paplaukioti maršrutu Nerimi, Nevėžiu, kurių pakrančių vaizdai – itin nuostabūs. Tačiau tai dabar neįmanoma dėl seklių vietų, įvairių kliūčių vagose.

"Svarbiausia, kad būtų planas atgaivinti Nemuną valstybiniu lygiu ir jo būtų laikomasi. Čia kaip su gatve – jei išasfaltavo, automobilių joje savaime atsiranda. Tas pats ir su laivais. Svarbu, kad būtų sukurtos sąlygos laivybai", – akcentavo J.R.Palys.

Daug optimizmo teikia iniciatyvos statyti šliuzus ties Kauno hidroelektrine ir projektas, pagal kurį iki 2023 m. būtų išvalyta 225 km Nemuno vagos, įrengtos bunos. Tada Nemunas tarptautiniuose vandens turistiniuose maršrutuose galėtų figūruoti jau ne teoriškai, o realiai.

"Šliuzų buvo suprojektuota dar tarpukariu, juos visas pasaulis naudoja. Kol jų nebus, Nemune nebus ištisinės laivybos. Jei bus įrengta šliuzų,  Nemunu galės plaukti laivai nuo pat Karaliaučiaus, Klaipėdos aukštyn į Baltarusiją ir toliau", – prognozavo architektas, vylęsis, kad laivų Nemune bus pačių įvairiausių: krovininių, baržų, keleivinių, pramoginių, katerių, mažų valtelių.

"Tada Nemunas bus tikra pilnakraujė vandens transporto arterija. Tada ir naujasis Kauno krovininis uostas suklestės", – sakė pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lėšos taip ir gaunamos ir naudojamos.

Lėšos taip ir gaunamos ir naudojamos. portretas
Rašoma kalbama daug ,tik ar tai vėl liks kalbomis .Kai ką nuplaus valdininkai taip jau buvo ne karta .Gal ir padarys dėl žmonių akių truputi ką žada.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių