- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapių seniūnijos ūkininkas Ričardas Skiparis, prieš trejus metus atsisakęs kiaulių ūkio, sėkmingai perėjo prie biohumuso gamybos. Buvusioje fermoje su šildomomis grindimis veisiasi sliekai, kompostą perdirbantys į biohumusą.
Kaltas kiaulių maras
Prie kelio iš Didžiųjų Lapių į Boniškius iš tolo šviečia fermos bokštai. Juos buvę kauniečiai – radioelektronikos inžinieriai Ričardas ir Virginija Skipariai – savo ūkyje pastatė prieš keliolika metų. Tuomet tai buvo nemažas kiaulių ūkis, kuriame per metus būdavo užauginama ir parduodama iki 2 tūkst. kiaulių.
Viskas pasikeitė prieš trejus metus, kai afrikinis kiaulių maras ne tik atėjo į Lietuvą, bet ir ėmė artėti prie Kauno rajono ribos. "Ėmėme po truputį mažinti kiaulių skaičių. Liko tik laiko klausimas, kada kiaulių maras pasieks ir mus. Kadangi mūsų ūkis buvo mišrus – užsiėmėme ir augalininkyste, mes negalėjome kuriam laikui visiškai uždaryti teritorijos, kad į ją niekas nepatektų. O naujienų apie nuo maro kritusius laukinius žvėris vis atsirasdavo. Taip supuolė, kad tada, kai 200 m nuo mūsų ūkio ribos septyniems kritusiems šernams buvo nustatyta ši liga, pas mus tebuvo tik septynios kiaulės", – prisiminė R.Skiparis. Prieš dvejus metus kriuksinčių riestauodegių šiame ūkyje nebeliko – jų vietą užėmė sliekai ir mėšlo, virstančio kompostu, vėliau – biohumusu, kaupai. Ūkininkas įsitikinęs, kad toks sprendimas buvo teisingas, nepaisant kai kurių finansinių nuostolių. "Gaila tik investicijų į buvusią kiaulių fermą: pastatai buvo neseniai atnaujinti, įrenginiai nupirkti – jie galėjo dar bent penkerius metus tarnauti. O dabar situacija tokia, kad įrenginiai nauji, o tvartai stovi tušti", – apgailestavo ūkininkas.
Dirba ištisus metus
Skipariai užsimena: buvo minčių parduoti kiaules ir nevykdyti jokios ūkinės veiklos. "Bet mes su žmona, nors visą darbingą gyvenimą dirbome, gaunam simbolines pensijas: žmona – 140, aš – 210 eurų per mėnesį. Buvo aišku, kad vien iš pensijos nepragyvensime. Svarstėme, kam galėtume panaudoti fermos pastatus. Šiame pastate auginome paršiukus, čia įrengtos šildomos grindys – tokias sąlygas jiems čia buvome sukūrę, kokios ne kiekviename vaikų darželyje yra, – juokiasi R.Skiparis, vesdamasis į buvusią kiaulių ūkio fermą. – Pagalvojome, kad tokia patalpa labai tiktų sliekams. Kadangi šaltuoju metų laiku įjungiu grindų šildymą, sliekai čia gyvena šilčiau nei vasarą ir dirba man ištisus metus. Tuo metu kituose ūkiuose, gaminančiuose biohumusą, sliekai žiemą ilsisi."
Kadangi šaltuoju metų laiku įjungiu grindų šildymą, sliekai čia gyvena šilčiau nei vasarą ir dirba man ištisus metus.
Kai kurie Skiparių pažįstami sukioja pirštą prie smilkinio išgirdę, kad jie dėl sliekų šildo fermos grindis: juk tai milžiniškos investicijos. "Tačiau toks šildymas mums nieko nekainuoja: sūnus augina javus, kai juos nukulia – lieka daug šiukšlinių priemaišų, kurias mes taip sukūrename. Mums kainuoja tik darbas atskirti šiukšles nuo gerų grūdų ir kūrenimas. Tam esame įsigiję granulinį šildymo katilą. Taip ir savo, ir sūnaus namus, ir tvartus šildome", – pasakojo ūkininkas.
Iš pradžių Skipariai įsigijo 20 kg Kalifornijos sliekų ir atitvėrė jiems 6 kv. m pločio fermos kampelį. "Vienas ekspertas patarė įsigyti 500 kg sliekų pradžiai. Tačiau 1 kg sliekų 30 eurų kainuoja – išeina nemenka suma. Pradėjome nuo kur kas mažiau. Dabar jų čia turėtų būti apie 200 ar 300 kg. Tiksliai nežinau – neskaičiavau ir nesvėriau", – juokauja pašnekovas, planuojantis kaupus, kuriuose darbuojasi sliekai, uždengti plėvele. "Jau dabar buvau pradėjęs juos dengti, bet jaučiu, kad sliekams tai nepatinka, jie nervinasi – lipa ant sienų. Lauke dirvožemio juk niekas neuždengia. Tačiau sliekams reikia drėgmės – reikia kompostą, kuriame jie dirba, kartkartėmis palaistyti. Kol kas kompostas su grumstais, bet vėliau sliekai tuos grumstus suardo – jie mėgsta ten žaisti meilės žaidimus", – sliekų paslaptis su šypsena veide atskleidė pašnekovas.
Mėšlas, kompostas, biohumusas
Medžiagą biohumusui gaminti – kanopinių galvijų mėšlą – Skipario ūkiui tiekia Lietuvos zoologijos sodas Kaune. "Aš moku jiems tik už atvežimą, o jie labai patenkinti, kad mes tą mėšlą pasiimame, nes kitaip atliekų tvarkymo įmonėms jie turi mokėti nemažus pinigus už mėšlo utilizavimą. Atveža didelę mašiną mėšlo, o galutinis rezultatas – tik du 10 litrų maišiukai biohumuso", – palygino ūkininkas.
Kompostas, sliekų perdirbtas į biohumusą, dar kurį laiką būna kaupuose, bręsta, džiūsta, o paskui persijojamas per 2–3 mm sietus – išvalomos šiukšlės ir paliekami tik smulkūs, daiginti tinkami biogumuso grūdeliai.
"Kol kas sliekų pas mus yra mažokai: nėra taip, kad, pakėlus komposto sluoksnio viršų, sliekai knibždėte knibždėtų. Bet jų daugėja. Anksčiau, būdavo, naują 10 cm sluoksnį užpilu, ir sliekai du mėnesius ramūs. O dabar – trys savaitės, ir jie jau vėl ieško maisto. Faktiškai vienas suaugęs sliekas idealiomis sąlygomis per metus turėtų atvesti daugiau kaip tūkstantį naujų sliekučių. O gyvena Kalifornijos sliekas penkiolika šešiolika metų. Taigi mano sliekai dar jauni – jiems pas mane dar dirbti ir dirbti", – juokiasi R.Skiparis.
V.Skiparienė vaišina dideliais pomidorais iš savo daržo. "Pradėjus naudoti biohumusą, labai pagerėjo derlius. Verta tręšti ir vaismedžius. Paprastai žmonės pastebi: vienais metais obuoliai puikiai dera, kitais – apyprasčiai. Kad gerai derėtų kiekvienais metais, medžio vainiko plotyje reikia paberti biohumuso", – pataria.
Ūkininkai įspėja, kad biohumusas netinka šilauogėms, azalijoms, rododendrams. "Šiems augalams reikia rūgščios terpės, o biohumusas – neutralus", – paaiškina.
Natūraliai pagerina dirvožemį
Biohumusas – natūrali organinė dirvožemio gerinimo medžiaga, gaunama kompostuotą galvijų mėšlą ar kitas organines medžiagas perdirbus mikroorganizmams, tarp jų – sliekams. Teisingai paruoštas ir naudojamas biohumusas gali atnešti dvigubai didesnį nei įprasta sodo ir daržo augalų derlių. Biohumuso sudėtyje yra augimą skatinančių medžiagų, padedančių augalams greičiau prigyti ir vystytis.
"Kalio, fosforo, azoto yra ir komposte, ir biohumuse. Šios medžiagos augalui irgi labai svarbios, bet pačios svarbiausios yra huminės rūgštys, kurių gausu biohumuse. Jos, sąveikaudamos su augalų sultimis, vandeniu, padeda augalams iš dirvos pasiimti mikroelementus ir kitas medžiagas, sunkiai tirpstančias vandenyje, – pasakojo R.Skiparis. – Fosforo, kalio, azoto augalas paima tiek, kiek jų ištirpsta vandenyje. O kai augalas auga humuso terpėje, huminės rūgštys padeda ištirpinti naudingus elementus ir padeda augalui juos pasiimti. Naudojant biohumusą užaugintos daržovės yra daug skanesnės, vertingesnės – turi daugiau naudingųjų medžiagų."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos50
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...