Pakaunės ūkininkai neviltyje: jų laukus masiškai niokoja žvėrys

Kauno rajone įsikūrę žemdirbiai susidūrė su problema: jų laukus masiškai niokoja žvėrys. Pabandę nuo jų gintis tvoromis, ūkininkai sulaukė aplinkosaugininkų vizito ir griežtų įspėjimų.

Suėda derlių

Babtų ūkininkas Ričardas Maldutis "Kauno diena" pasakojo, kad pamiškėje esančius jo laukus pamėgo stirnos ir kiti miško kanopiniai  žvėrys. Čia jie būriais ateina paėsti dygstančių gėrybių, nes miške neprasimaitina. Tam, kad neprarastų derliaus, ūkininkas savo valdas apjuosė vieline tvora.

"Iš Seimo buvo garsiai rėkiama, kad užsitvertume tvoras ir nebus problemų, jog gyvūnai ateis į laukus. Tačiau melioracijos griovius priskyrė upeliams ir pro juos negalima tiesti tvoros. Praėjusią savaitę teko dalį tvorų nuo tų griovių pašalinti, tad atsivėrė maždaug 15 m tarpai, pro kuriuos į laukus vėl pateks stirnos", – piktinosi ūkininkas. Tvoras jam pašalinti liepė aplinkos apsaugos specialistai – esą ant upelių jų būti negali.

Dėl to, kad negaliu viso lauko palei mišką aptverti, patiriu apie 100 tūkst. eurų nuostolių.

Maždaug 6 km jo laukų ribojasi su mišku. Ūkininkas atkreipė dėmesį, kad miške yra apie 3 ha komercinių plotų, kurie aptverti ir ten stirnos negali patekti.

"Dėl to jos neranda maisto ir eina į mano laukus. Auginu kviečius, rapsus. Jau nebeauginu runkelių, nes per miško žvėris nebeturėjau ką kasti. Dabar, nuėmus tvoras, vėl būriai gyvūnų ateis nuėsti derliaus. Dėl to, kad negaliu viso lauko palei mišką aptverti, patiriu apie 100 tūkst. eurų nuostolių", – teigė R.Maldutis.

Vyras pridūrė, kad ūkininkų derlius ir taip nemažai priklauso nuo to, kokie bus metai, ar nebus sausrų, ar derliaus nesunaikins per didelis lietus, laukus paskandinantis po vandeniu. Todėl, pasak ūkininko, turėtų būti padaryta išlygų, leidžiančių nepertraukiama tvora aptverti laukus tam, kad būtų galima apsaugoti derlių.

"Neturi ūkininkai užtarimo. Komercinius miškų plotus galima užtverti, o laukų, kurie ribojasi tiek su mišku, tiek su melioracijos grioviais, užtverti negalima. Bent jau galėtų leisti daugiau sumedžioti, gal tada mažiau žvėrių ėstų derlių", – savo nuomonę dėstė Babtų ūkininkas.

Nurodymas pašalinti tvoras

Babtų ūkyje apsilankę aplinkosaugininkai surašė raštą, kuriuo įpareigojo atlaisvinti upelius per kelias dienas, kitaip ūkininko lauktų baudos. R.Maldutis tai įvykdė ir paliko žiojančius 15 m tarpus ir su nerimu laukia, kada vėl užklys nelaukti miško svečiai.

Aplinkosaugininkai nurodė pašalinti tvoras nuo upelių, tad dabar atsirado 15 m tarpai.

"Kauno dienos" kalbinti aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai patikslino, kad Babtų ūkininkui buvo nurodyta tvoras pašalinti ne nuo melioracijos griovių, o nuo upelių – Alksnupio ir Asiūklio. "Buvo duoti du privalomieji nurodymai pašalinti tvoras iš dviejų upelių pakrantės apsaugos juostų", – teigė AAD viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.

Pasak jos, dėl patirtų nuostolių ūkininkas gali kreiptis į Kauno rajono savivaldybės kanopinių žvėrių padarytos žalos žemės ūkio pasėliams skaičiavimo komisiją.

"Taip pat dėl susidariusios situacijos siūlytume kreiptis į Kauno rajono limitų skirstymo komisiją (sudaro Aplinkos apsaugos departamentas), kad motyvuotai būtų galima padidinti elninių žvėrių sumedžiojimo limitus. Patvirtiname, kad teritorija, apie kurią kalbama, patenka į Valstybinių miškų urėdijos profesionalios medžioklės ploto vienetą. Miškininkai turi teisę valstybiniuose miškuose tverti jaunuolynus nuo elninių gyvūnų daromos žalos. Tačiau pabrėžtina, kad yra aptveriami atskiri kvartalai, o ne visas miškas", – nurodė AAD atstovė.

Svarsto dėl išlygų

"Kauno diena" pasidomėjo, ką apie tokią situaciją mano Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri turėtų pasirūpinti ūkininkais. Pasiteiravome, kas svarbiau – ūkininkų užauginamas derlius ar kelios aplinkosaugos taisyklės. ŽŪM atstovai patikino, kad tam tikros sisteminės korekcijos būtų ne pro šalį.

"Vadovaudamasi žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu "Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės", melioracijos grioviai yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai, todėl juos saugant nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę", – galiojančią tvarką nurodė ŽŪM.

"Tačiau Žemės ūkio ministerija svarsto galimybę papildyti įstatymą dėl išlygų statyti laikinas tinklines tvoras ar atitvarus nuo laukinių ir ūkinių gyvūnų judėjimo į namų valdų sklypus, kurios įrengiamos be stacionarių pamatų", – ūkininkams apsaugoti savo derlių vilties suteikė ŽŪM atstovai, pateikę ministerijos poziciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aisku

aisku portretas
Oho kokie pinigai 10000 euru!!! Tai isivaizduojat kaip jie vargsai blogai gyvena..Padirba 4 menesius metuose ir guli Hurgadoj,Maljorkoj....Lai samdo sargus..Ir zmonems darbas ir valstybei pinigai..

...

... portretas
Žvėrys žvėrimis (galima dalgeliu šmakšt), pakaunės ūkininkams BLOGIAU kad į jų laukus jau Krabas nusitaikęs.

Anonimas

Anonimas portretas
Nieko naujo durniu laive Lietuvoje
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių