Išugdė čempionus

"Krepšinis yra krepšinis, antrosios lietuvių religijos nenukonkuruosi, tačiau juntame pakilimą: sulaukiame daug tėvų skambučių, kurie domisi, klausia, kada ir kur galėtų atvesti vaiką, kad jis galėtų mokytis irkluoti", – atkreipė dėmesį Kauno rajono sporto mokyklos irklavimo treneris A.Lavickas.

Iki šiol šios sporto mokyklos iš miesto nuomojamoje Lampėdžių bazėje akademinio irklavimo treniruotes nuolatos lankydavo apie 40 vaikų ir paauglių. Jei moksleivių ir jų tėvelių entuziazmas neišblės, šiais mokslo metais pakaunės irkluotojų būrys turėtų gerokai išsiplėsti.

Daugiausia pasiekusi Lavickų auklėtinė – Ieva Adomavičiūtė, pasaulio jaunimo irklavimo čempionate Olandijoje neseniai apgynusi vienviečių valčių pasaulio čempionės titulą. I.Adomavičiūtė yra dukart Europos jaunių čempionė ir dukart pasaulio jaunimo čempionė. Jos brolis Aurimas Adomavičius Rio de Žaneiro olimpiadoje vyrų porinių keturviečių valčių finale užėmė devintą vietą.

Adomavičius treneriai pastebėjo lankydamiesi Raudondvario gimnazijoje ir prikalbino lankyti irklavimą. Tuomet jie buvo septintokai. "Pirmiausia atkreipėme dėmesį į didelio ūgio Ievą. Iš pradžių dėl tokio ūgio, svorio ji drovėjosi – su mumis, treneriais, nesileido į kalbas. O dabar 204 cm ūgio jos brolis tuomet buvo visai mažiukas. Tačiau mes juos abu matėm kaip perspektyvius, – prisiminė treneris. – Ieva nuo pirmos dienos, kai pradėjo treniruotis, parodė, ką gali. Pradėjusi lankyti treniruotes, ji veržte veržėsi į sportą. O Aurimas buvo labai imlus. Būna vaikų, kurie dirba, aria, bet vandens nejaučia, ir dėl to gali nepasiekti aukštų rezultatų. O Aurimas vandenį labai gerai jautė. Matėsi, kad jis bus geras irkluotojas. Ir neapsirikau."

Per žiemą neišsibėgioja

Lampėdžiuose moksleiviai irkluoja nuo paskutiniojo iki pirmojo ledo. "Šiemet ledas labai anksti ištirpo – jau kovo vidury galima buvo irkluoti. O kartais tik balandžio vidury karjere ledas ištirpsta, – į kartais užsitęsiantį žiemos sezoną atkreipė dėmesį E.Lavickienė. – Spalio pabaigoje, kai persukamas laikas, vakarais jau būna tamsu irkluoti – vyksta sezono uždarymo varžybos, po jų einame irkluoti į uždaras patalpas."

Pakaunės irkluotojai naudojasi Lietuvos sporto universiteto irklavimo baseinu, specialiais irklavimo treniruokliais, atitinkančiais akademinio irklavimo valtis. Žiemą irkluotojai daug bėga, mina dviračius, kilnoja svarmenis, treniruojasi žaidimo salėse. Bendras fizinis pasirengimas irklavimo sporte labai svarbus. "Rankų raumenys lemia nedaug – mūsų sporte daugiausia lemia kojos ir galva, kuri turi viską koordinuoti. Juk čia sėdi ant sėdynėlės ir važinėji, kojas reikia laiku sulenkti ir ištiesti", – akademinio irklavimo esmę supaprastino A.Lavickas.

"Paradoksas, tačiau per žiemą, negaudami irkluoti atviruose vandens telkiniuose, vaikai ne tik ne neišsibėgioja: tuo metu jų ateina kaip tik daugiau nei vasarą. Žiemą ateina, nes nori sustiprėti, nori bendro fizinio parengimo: nori pakilnoti štangą, kažko naujo išmokti. O vandenyje – vien irklavimas, – palygino treneris. – Tai yra nelengva ir gana monotoniška, ciklinė sporto šaka – tie patys judesiai kartojami milijonus kartų. Vaikams įgrysta, nuo irklavimo rankos pasidaro pūslėtos, kruvinos. Vasarą vienus tėvai pasiima išsiveža, kiti taip išsibėgioja."

Pavasarį, vasarą jaunieji rajono irkluotojai dalyvauja stovyklose irklavimo bazėje Birštone. "Kartu išvežame vaikus iš Kauno, atitraukiame nuo asfalto. Vaikams tokios stovyklos labai patinka", – patebėjo E.Lavickienė.