Pagerbiant Holokausto aukas, IX forte atidaryta speciali paroda

Pagerbtos aukos

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Bene ryškiausias pėdsakas Kauno žydų žudymo istorijoje išlikęs IX forte, todėl šioje vietoje surengtas tradicinis aukų pagerbimo renginys.

Į minėjimo renginį atvyko Seimo nariai, politikai, karo veteranai, mokiniai, kauniečiai. Tradiciškai ant aukų atminimo memorialo padėta akmenukų, kurie primena nužudytus žmones. Minėjimo dalyviai šį jautrų simbolinį gestą palydėjo pagarbia tyla.

Kauno žydų bendruomenės nariai priminė, kad yra ne viena skaudi data, žyminti žydų žudymo akcijas, ir kiekviena jų būna kupina emocijų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kiekviena šeima turi artimųjų, kurie nukentėjo Holokausto metu. Žmonės žuvo, turėjo slapstytis ar per stebuklą išgyveno. Mūsų šventa pareiga prisiminti visus nužudytus žmones – tai būtina prisiminti tam, kad nenužudytume antrą kartą. Žmonės galutinai žūsta tada, kai žemėje nelieka tų, kurie jį prisimintų“, – kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Ieva Černevičiūtė.

Ji vylėsi, kad ne tik skaudžių datų minėjimuose, bet ir istorijos pamokose bus nuolat primenama Holokausto tragedija, nes kuo daugiau apie tai kalbama, tuo ilgiau išlieka žuvusiųjų atminimas.

Dabartinis karas Ukrainoje tą emociją kaip tik sustiprina, nes primena apie žmonių žudymą.

Šiandienis kontekstas

Rusijos tęsiamas karas prieš Ukrainą ir Holokausto minėjimui suteikė visai kitokį atspalvį. Karas įrodo, kad po Holokausto ne visos istorijos pamokos buvo išmoktos ir dabar vėl be jokio gailesčio žudomi žmonės.

Į IX forte surengtą minėjimą atvyko ir mokinių kartu su mokytojais, kurie tikino, kad svarbu nepamiršti Holokausto, mokytis atjautos, o apsilankymas muziejuje yra labai stipri istorijos pamoka.

„Dalyvavimas tokiuose renginiuose leidžia vaikams perteikti tikrąją istoriją. Vadovėlį reikia perskaityti, bet atėjus ir pamačius, kaip yra, visada emociškai paveikiau. Dabartinis karas Ukrainoje tą emociją kaip tik sustiprina, nes primena apie žmonių žudymą. Tačiau dėl ko tai daroma?“ – renginyje kalbėjo mokinius atlydėjusi Kauno „Aušros“ gimnazijos istorijos mokytoja Elena Vitkauskienė.

Pedagogė pridūrė, kad tarpukario „Aušros“ gimnazijoje mokėsi nemažai žydų tautybės mokinių, todėl bendradarbiavimas su žydų bendruomenėmis išlikęs iki šių dienų. Mokiniams svarbu ne tik priminti istoriją, pagerbti žuvusius žmones, tačiau ir megzti naujus ryšius, kurti draugystes, kad kitos tautos netaptų priešais.

„Liūdna, kad toks įvykis buvo istorijoje, liūdna, kad vieni žudė kitus. Manau, tam, kad istorija nepasikartotų, reikia su kitais elgtis taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi. Reikia draugiškai gyventi“, – sakė gimnazistė Gaudenta.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Menas padeda prisiminti

Parodoje „Tiems, kurie liko“ metaforiškai perteikiami tragiški istoriniai įvykiai ir žmonių, išgyvenusių traumines patirtis, būsenos. Siekiama, kad Holokausto aukos nebūtų užmirštos, o tragiška istorija niekada nepasikartotų.

Menininkas B.Clarke'as Kauno IX forto muziejuje sukūrė dviejų dalių parodą, sudarytą iš sienų tapybos kūrinio „Kai buvome medžiai“, kuris puoš muziejaus vidinį kiemelį, ir skulptūrinių objektų instaliacijos „Suvaržyti išgyvenusieji“, kuri eksponuojama forto viduje.

Keldamas klausimus, kaip menas gali pagerbti Holokausto aukas, menininkas pasirinko metaforos kelią. Pasitelkdamas medžių ir ugnies simboliką, nuotrupas iš archyvų, kūrėjas perteikė skaudžius istorinius įvykius, kartu atskleisdamas beviltiškoje situacijoje atsidūrusio žmogaus nepaprastą atsparumą.