Nusekęs Nemunas gali pridaryti daug bėdų: teks stabdyti „Raketą“?

Nors prieš kelias dienas Kauną nuplovė lietus, Nemuno vandens lygis toliau kelia susirūpinimą. Neįprastu režimu dirba Kauno hidroelektrinė, gali tekti stabdyti ir "Raketą".

Hidrologinė sausra

Nepaisant kelių lietingų dienų, šalies upės vis dar kritiškai nusekusios. Upių tėvu pramintas Nemunas taip pat išgyvena sudėtingą laikotarpį. Vandens lygis Nemune yra arti hidrologinės sausros ribos.

"Vanduo yra nusekęs šiek tiek daugiau, nei įprasta – tiek Neris, tiek Nemunas yra iki pusės metro žemiau, nei įprasta rugpjūčio mėnesį. Gal šiek tiek geresnė situacija yra Šiaurės Lietuvoje, apie Panevėžį, Pasvalį – ten upės ne taip smarkiai nusekusios, bet visoje šalyje yra šiek tiek didesnis nusekimas, nei įprasta rugpjūtį", – BNS komentavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Anot hidrologo, įtakos nusekusiam upių lygiui turi per pastaruosius dvejus metus buvusios sausros ir tai, kad krituliai per liepą pasiskirstė ne tolygiai, o iškrito užėjus liūtims. Liūtys esą tik tam kartui pakelia upės vandens lygį, tačiau nėra pastovumo.

BNS nurodė, kad 2018 ir 2019 m. specialistai skelbė vadinamąją hidrologinę sausrą – tai yra riba, kai upių lygis nesiekia per kelerius metus fiksuoto žemiausio vidutinio vandens lygio šiltuoju sezonu. J.Šimkaus teigimu, šią vasarą šis kritinis rodiklis dar nepasiektas, bet situaciją gali pakeisti vos viena sausesnė savaitė.

Pasiekus hidrologinę sausrą, nebėra užtikrinamos minimalios ekosistemos gyvavimo sąlygos. Pirmiausia pavojus kyla žuvims.

"Žuvims yra didžiausia grėsmė, nes mažas vandens kiekis pirmiausia reiškia, kad padidėja teršalų koncentracija, sumažėja ištirpusio deguonies kiekis", – pastebėjo J.Šimkus.

Jei nebus didesnio lietaus, kitą savaitę gali tekti stabdyti ir "Raketos" plaukimą.

Nuolat stebi

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) vykdo stebėseną, kuriose Nemuno upės vietose yra sekliausia. Tokia informacija nuolat skelbiama direkcijos interneto puslapyje, tad laivų savininkai turi sekti naujausias žinias ir pasitikrinti, ar galima plaukti.

"Nemuno upės situacija laivybos požiūriu nėra pasikeitusi: nuo Kauno iki žiočių atitinkamos grimzlės laivai gali plaukti, tik būtina stebėti VVKD svetainę, kur yra pateikiama kiekvieną darbo dieną atnaujinama informacija. Kadangi vandens pritekėjimas yra minimalus, žemiau Kauno HE praleidžiama net mažiau, nei reikalinga normalioms laivybos sąlygoms užtikrinti, todėl gyliai nėra dideli.

Dėl sausros Kauno hidroelektrinė gamina šešis kartus mažiau energijos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pastarųjų dienų lietingesnis laikotarpis įtakos neturi. Buvo stebimi tik momentiniai vandens lygio nežymūs pakilimai, tačiau išlieka vandens lygio žemėjimo arba stabilizavimo ties žemiausia riba tendencija. Iš esmės hidrologinę situaciją pagerintų tik intensyvūs ir ilgesni lietūs, trunkantys savaitę ar dvi", – pastebėjo VVKD atstovai.

Jie nurodė, kad šiuo metu sekliausios ir pavojingiausios vietos laivybai Nemune yra aukščiau Jurbarko. Ties Kaimeliu sekluma siekia 1,15 m, ties Seredžiumi ir Belvederiu – tarp 1,05-1,20 m. Čia jau šiuo metu dirba direkcijos žemsiurbės.

"Nuolat stebima situacija visame Nemune, prioritetą teikiant E 41 keliui (Kaunas–Nida). Sutvarkius kelius minėtose seklumose, įvertinus situaciją technika bus nedelsiant perdislokuotą į kitas vietas", – apie tai, kad sekliausios vietos nuolat gilinamos, aiškino VVKD.

Direkcijos svetainėje nurodyti šie mažiausi gyliai: Lampėdžių – 1,15 m, Altoniškio – 1,15, Piesčių – 1,15, Ž.Panemunė – 1,10, Sutkiškiai – 1,10, Ragainė – 0,95 m ir kt. Pasak Nemuną prižiūrinčių specialistų, daugelyje vietų laivybą gelbsti navigacinių ženklų plūdurų vietų pakeitimas.

Smūgis laivybai

Nusekęs Nemunas gali suduoti smūgį ir verslininkams, kurie vykdo komercinius plaukimus laivais. Tik šią vasarą paleista greitaeigė "Raketa" taip pat gali sustoti, nors šiam laivui reikalingas metro nesiekiantis gylis.

VVKD atstovai nurodė, kad kol kas sunku prognozuoti, kokia bus hidrometeorologinė situacija, kaip nusistovės upės tėkmė, kaip formuosis seklumos esant tokiam mažam vandeningumui. Todėl sunku pasakyti, ar po kelių savaičių "Raketa" galės plaukti nuo Kauno iki Nidos ir atgal.

"VVKD Nemuno upės laivakelio nuo Kauno iki pat žiočių tvarkymo darbus atlieka nuosekliai ir suplanuotai nuo pat navigacijos pradžios: paženklintas laivakelis navigaciniais ženklais, nuolat tikrinama jų pastatymo vieta, kad būtų užtikrintas saugus plaukimas pažymėtu laivakeliu, atliekami seklumų šalinimo darbai.

Seklumų šalinimą atlieka dvi direkcijos žemsiurbės – "Nemuno 11" ir "Upyna", kurios šiuo metu dirba Nemune Jurbarko ir Šakių rajonuose, plaukiojantis kranas "PK-10" dirba Kauno mieste", – apie pastangas užtikrinti galimybę plaukti laivams komentavo VVKD atstovai.

Laivą "Raketa" valdančios viešosios įstaigos "Vandens kelias" vadovas Nerijus Šilgalis "Kauno dienai" tikino, kad prieš kiekvieną išplaukimą yra patikrinamas Nemuno kelias ir įsitikinama, ar greitaeigis kateris įveiks visą maršrutą ir neužplauks ant kur nors atsiradusios seklumos. Tačiau jis prisipažino, jei Nemuno vandens lygis toliau kris, gali būti, kad "Raketos" plaukiojimo sezonas pasibaigs anksčiau, nei planuota.

Nors "Raketai" tereikia 70 cm gylio, gali būti, kad ir šis laivas negalės išplaukti. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

"Mums reikia tik 70 cm gylio, bet Nemunas akivaizdžiai nusekęs, tad prieš išplaukiant "Raketai", kiekvieną kartą tikriname. Dieną prieš plaukimą kitu laiveliu plaukiame ir žiūrime, kur koks gylis. Vis tikimės lietaus, kad šis pakoreguotų gylį, nes jis vis tiek šiek tiek į gera. Praėjusią savaitę buvo prognozuota, kad Nemunas nukris 8 cm, bet šiek tiek palijus, vandens lygis pakilo centimetru. Kol kas mums užtenka tokio gylio, bet jei nebus didesnio lietaus, kitą savaitę gali tekti stabdyti ir "Raketą", – pažymėjo N.Šilgalis.

Sutrikusi elektrinės veikla

Vandens trūkumas Nemune ir Kauno mariose koreguoja ir Algirdo Brazausko Kauno hidroelektrinės (HE) darbą. Ji veikia gerokai mažesniu režimu, nei reikia, kad būtų užtikrinti aplinkosaugos reikalavimai.

Kauno HE valdančios bendrovės "Ignitis gamyba" atstovas spaudai Tadas Markevičius aiškino, kad dėl pastarąsias kelias savaites Lietuvoje vyraujančių sausų orų sumažėjęs Nemuno debitas neleidžia išnaudoti visų Kauno HE pajėgumų.

"Laikantis gamtosaugos reikalavimų, atitekančio vandens kiekio užtenka tik vienam hidroagregatui sukti. Iš keturių Kauno HE hidroagregatų šiuo metu dirba vienas ir ne visa savo galia (16 MW). Tai yra apie 6 kartus mažiau, nei ši elektrinė galėtų gaminti veikdama visa 101 MW galia", – teigiama "Kauno dienai" atsiųstame komentare.

Pasak "Igtinis gamybos" atstovų,  veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į Kauno HE tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles. Jose numatyta, kad jeigu tris paras iš eilės fiksuojama mažesnė nei 112 m3/s vandens prietaka, Kauno HE į Nemuną praleidžia tik tokį vandens kiekį, koks atiteka į marias.

"Mažesnis kaip 112 m3/s pritekėjimas į Kauno marias stebimas nuo liepos 17 d. ryto, apie tai esame informavę Vidaus vandens kelių direkciją, Aplinkos apsaugos agentūrą, Aplinkos apsaugos departamentą, Kauno marių regioninį parką ir kitas susijusias institucijas. Antradienio, rugpjūčio 4 d., duomenimis, vandens prietaka į Kauno HE buvo 88 m3/s. Šiuo metu hidroelektrinė savo darbu nekeičia natūralios upės tėkmės", – pažymėjo T.Markauskas.

Pastarųjų dienų lietingesnis laikotarpis įtakos neturi, buvo stebimi tik momentiniai ir nežymūs vandens lygio pakilimai.

Pasak specialistų, pavienės liūtys, nors ir stiprios, iš esmės nedaro įtakos esamai situacijai. Didžioji dalis kritulių susigeria į išsausėjusią žemę, išgaruoja, likusią dalį absorbuoja pietinėse šalies teritorijose esantys miškai.

"Dėl šios priežasties tik visai nedidelė kritulių dalis patenka į upes. Be to, esant karštiems orams, upės senka ir dėl garavimo proceso. O Kauno HE dirbant visu pajėgumu, pro vieną turbiną prateka iki 158 m³/s vandens – vienos stiprios liūties pasiekti tokį lygį tikrai nepakanka", – apie tai, kad reikia ilgiau besitęsiančio lietaus kalbėjo Kauno hidroeletrinę valdančios bendrovės "Ignitis gamyba" atstovai.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nors Aplinkos apsaugos departamentas yra informuotas apie situaciją Nemune, jo atstovai nelinkę nieko detaliau komentuoti. "Kauno diena" buvo užklaususi aplinkosaugininkų, kokie galimi padariniai, jei Nemuno vandens lygis ir toliau kris, ar yra tikimybė, kad nugaiš žuvys, bus padaryta žala visai ekosistemai. Aplinkos apsaugos departamento atstovai tik nurodė, kad pagal savo kompetenciją jiems privalu vykdyti kontrolę, o apie padarinius esą galėtų pakomentuoti kitos tarnybos. Specialistai patarė kreiptis į hidrologus arba Žuvininkystės tarnybą.

Ši taip pat nurodė, kad ne jos kompetencija atsakinėti apie tai, kas gali atsitikti žuvims, jei dar labiau nukris Nemuno vandens lygis ir nurodė, kad tokius atsakymus galėtų pateikti Gyvosios gamtos institutas, tačiau niekas į "Kauno dienos" pateiktus klausimus per kelias dienas nieko neatsakė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

UFFO

UFFO portretas
ar ne per daznai upes nusekusios??

Smalsutis

Smalsutis portretas
Batka pries keleta metu pastate Gardino HE ,tad kiek nori tiek ir duoda litovcam vandens i Nemuna ! Su Putinu pucia viena duda!

HESa

HESa portretas
Paleisti , lai Kauno marios nusenka po 12-15 metru nuo kranto ? Nemunas atsigaus , bei visas siuksles nurinkti ir dumbla , nuo mariu kranto , kad vanduo svaresnis po to butu. Rudeni, vel i marias vandens prileisti ,kai raketos jau neplauks i nida. Problema ishspresta su 0 kastais.
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių