Quantcast

Nuomojami paspirtukai Kaune kuria chaosą

Elektriniai paspirtukai Kaune nuomojami jau keletą metų, tačiau vis daugėja konfliktinių situacijų. Piktinasi ir pėstieji, ir  vairuotojai. Paspirtukininkų sutramdyti neįmanoma?

Trukdo praeiti

Kaune elektrinių paspirtukų nuoma užsiima bendrovė „Bolt“. Žaliomis transporto priemonėmis galima važinėti po visą miestą. Deja, dažnai po kelionės jos numetamos bet kur ir bet kaip, todėl kelia problemų pėstiesiems. Be to, taip kuriamas netvarkingo miesto įvaizdis.

„Kauno diena“ sulaukia gyventojų pastebėjimų dėl nuomojamų paspirtukų keliamos netvarkos. Ypač kliūva, kad paspirtukai statomi bet kaip, sudėtinga pro juos praeiti.

„Kelis kartus mačiau prie Soboro tvarkingai išrikiuotus „Bolt“ paspirtukus, bet ilgai taip nebūna. Paskui juos numeta bet kur. Dažnai paspirtukai paliekami tako viduryje, todėl nepatogu pro juos praeiti. Ne kartą teko Senamiestyje matyti paliktus ant šaligatvių – žmonės nepraeina, kliūva, o jei dar koks renginys – tai išvis tragedija“, – piktinosi kaunietė Dalia.

Miestietis Vytas pastebėjo, kad netvarkingai palikti paspirtukai kuria vizualinę taršą. „Turistai nori nusifotografuoti prie kokio lankytino objekto, o fone – išvartyti paspirtukai. Tikrai trūksta tvarkos“, – pastebėjo jis.

Be to, ant šaligatvių, dviračių takų palikti nuomojami paspirtukai trukdo komunalininkams. Jiems tenka arba patraukti transporto priemones, arba kaip nors jas apvažiuoti, tačiau tada negalima tinkamai nuvalyti takų.

Kliūtis: bet kaip pastatyti paspirtukai trukdo pėstiesiems. (Skaitytojo nuotr.)

Moka už parkavimą?

„Kauno dienos“ redakciją pasiekė kelių skaitytojų nuotraukos, kuriose matyti, kad paspirtukai „Bolt“ užima automobilių stovėjimo vietas. Kauniečiai ironiškai klausė, ar sumokama už parkavimą.

„Kauno pilies aikštelėje visada pilna automobilių, tačiau paspirtukai „Bolt“ paliekami taip, kad automobilis jau netelpa. Tiksliau, du paspirtukai tiesiog gulėjo parkavimo vietoje. Čia juk mokama automobilių aikštelė. Jei vietą užimą paspirtukai, miestas praranda dalį pinigų, dėl tokio parkavimo „Bolt“ juk tikrai nemokės Kaunui“, – pastebėjo Šarūnas.

Dar vienas atvejis, kai nuomojami paspirtukai užima automobilių statymo vietas, užfiksuotas Savanorių prospekte. Čia paspirtukai buvo palikti rezervuotoje vietoje, tad, tikėtina, ryte į darbą atvykę kauniečiai rado viena automobilių vieta mažiau.

„Žinoma, galima paspirtukus perkelti ant šaligatvio, tačiau, pajudinus juos, įsijungia signalizacija. Be to, vis tiek nepatogu, nes reikia specialiai lipti iš automobilio, traukti juos tolyn, užuot tiesiog atvažiavus į darbą, pastačius automobilį ir ėjus dirbti. Už parkavimą žmonės būtent ir moka, kad turėtų savo vietą“, – sakė kaunietis.

Rinkliava: kauniečiai ironiškai klausia, ar „Bolt“ moka už parkavimą, nes paspirtukai paliekami ir automobiliams skirtose vietose. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Siūlo draudžiamas zonas

Dar viena problema, susijusi su elektriniais paspirtukais – jų vairuotojai važiuoja neatsakingai, dideliu greičiu lenkia pėsčiuosius, įvyksta skaudžių susidūrimų. Miestiečiai siūlo įrengti zonų, kur elektriniai paspirtukai būtų nepageidaujami.

Kai kuriuose Europos miestuose, pavyzdžiui, Paryžiuje, uždrausta elektrinių paspirtukų nuoma – taip sprendžiamos šių transporto priemonių keliamos problemos. Tačiau toli dairytis nereikia, draudimų pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Štai Nidoje taip pat draudžiama jų nuoma, važiuoti elektriniais paspirtukais galima tik tam tikrose zonose. Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, šiomis transporto priemonėmis važinėti irgi negalima. Gal ir Kaune galėtų atsirasti tokių zonų?

„Laisvės alėjoje, siaurose Senamiesčio gatvelėse, manau, eismas turėtų būti paliktas pėstiesiems, nes paspirtukininkai nardo tarp žmonių, ne visada prasilenkia. Centre jais puikiai galima judėti Kęstučio ar K. Donelaičio gatvėmis, kur mažiau pėsčiųjų. Nebūtinai važiuoti Laisvės alėja“, – svarstė kaunietis Julius.

Kitas „Kauno dienos“ skaitytojas siūlė įrengti zonas, kur būtų galima statyti paspirtukus „Bolt“. Taip esą būtų išvengiama situacijų, kai jie numetami, kur papuola.

„Juk palima padaryti programėlėje, kad, pasivažinėjus paspirtukais, juos būtų galima palikti tam tikroje aikštelėje. Juk nebūtina nuo durų iki durų važiuoti, galima kelis metrus ir paeiti. Taip paspirtukai būtų konkrečiose vietose, būtų tokios savotiškos paspirtukų aikštelės sutartose su miestu vietose. Niekam netrukdytų, o tie, kas norėtų, jais galėtų važinėti po miestą“, – nuomonę išsakė Titas.

Neatsakingi vartotojai

Kauno miesto savivaldybės atstovai pripažino, kad paspirtukų „Bolt“  parkavimas – egzistuojanti problema, tačiau ją sukelia ne verslininikai, o paslaugos vartotojai.

„Netvarkingai paliekami parpirtukai yra opi problema dėl pačių vartotojų neatsakingumo. Paspirtukai, dviračiai, bendrojo naudojimo automobiliai, puikus viešasis transportas – tai priemonės, skirtos darniai judėti mieste. Problemų kyla ne dėl įrenginių, o dėl neatsakingo jų naudojimo. Vadinasi, tai edukavimo ir žmonių įpročių problema, kurią stengiamės spręsti“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Bendrovė „Bolt“ – vienintelė įmonė Kaune, kuri teikia paspirtukų nuomos paslaugas, todėl miestas su jos atstovais esą nuolat bendrauja ir dalijasi iššūkiais, kylančiomis problemomis. Taip atsiranda  edukacinių-socialinių kampanijų ir įmonės integruojamų sprendimų.

Netvarka: bendrovės „Bolt“ paspirtukai dažnai tiesiog numetami šalikelėje ar ant pėsčiųjų takų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Savivaldybei atkreipus dėmesį į netinkamo parkavimo problemą, gimė reklaminė kampanija „Nedėk skerso“. Jos tikslas – didinti sparčiai augančios paspirtukų vairuotojų bendruomenės sąmoningumą, priminti taisykles ir atsakomybes, kad transporto priemonė netaptų žalinga miestui“, – nurodė specialistas.

Jis informavo, kad neseniai gimė dar viena iniciatyva – „Bolt Patrol“. Įmonės darbuotojai tris–penkias dienas per savaitę važinėja po Kauno miestą ir, pastebėję netvarkingai paliktus klientų paspirtukus, juos perstato, kad jie netrukdytų judėti. Reaguojama ir į gyventojų pranešimus apie netvarkingai paliktas transporto priemones.

„Problemą mažina automatinis netinkamo parkavimo atpažinimas programėlėje. Vartotojai gauna perspėjimus, jei paspirtukas paliekamas ne pagal reikalavimus. Skiriamos ir piniginės baudos parkuojantiems netinkamose zonose, klientams siunčiami pranešimai prieš ir po kelionės nurodant parkavimo gaires. Žinoma, pakeisti kasdienius įpročius nepaprasta ir užtrunka, tačiau vyksta nuolatinis procesas“, – tikino savivaldybės eismo specialistas.

Jis pridūrė, kad dėl elektrinių paspirtukų nuolat kalbama su policijos pareigūnais, todėl tikėtina, kad atsiras bendrų socialinių akcijų.

Drausti neplanuoja

Šiuo metu Kaunas neplanuoja riboti elektrinių paspirtukų eismo tam tikrose miesto vietose. Nenumatytos ir atskiros paspirtukų parkavimo zonos. Kol kas Kaunas nesvarsto ir galimybės uždrausti elektrinių paspirtukų nuomą.

„Specifinės parkavimo lokacijos smarkiai apribotų pačios priemonės mobilumą ir funkcionalumą, todėl tai netinkamas sprendimas. Problema sprendžiama kitu būdu – šiuo metu Kaune pažymėta 71 draudžiamo parkavimo zona. Elektrinių paspirtukų nepavyks palikti daugelyje siaurų gatvių, kur tai sunkintų galimybę eiti pėstiesiems. Įmonė atsižvelgia ne tik į savivaldybės administracijos, bet ir gyventojų, verslo prašymus – kauniečiai gali kreiptis dėl probleminių vietų įtraukimo į tokias zonas“, – teigė M. Matusevičius.

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas aiškino, kad išskirti vienos eismo grupės tikrai neplanuojama, nes esą konfliktų gali kilti tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, riedančių vienračiais ar kitomis priemonėmis.

„Laisvės alėja turi mišrų taką, kuriame tikrai visi gali išsitekti. Tiesa, riedantys privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti ir nekelti pavojaus. Taip visi galės jaustis saugūs. Pėsčiųjų ir riedančių konfliktas sprendžiamas ir atnaujinant infrastruktūrą. Jei tik yra galimybių, dviračių ir pėsčiųjų takai atskiriami, čia numatomos vietos dviračių laikikliams, ateityje galėtų atsirasti ir paspirtukų parkavimo ar įkrovimo vietų“, – miestiečių siūlymą drausti elektrinių paspirtukų eismą tam tikrose Kauno vietose atmetė specialistas.

Vis dėlto, kad kiltų mažiau problemų tarp paspirtukininkų ir pėsčiųjų, imtasi kitų priemonių. Kaip aiškino M. Matusevičius, visi paspirtukai „Bolt“ gali riedėti iki 25 km/val. greičiu, tačiau Laisvės alėjoje veikia speciali greičio ribojimo zona. Joje nuomojamas elektrinis paspirtukas pats sumažina greitį iki 15 km/val.

„Fiksuojant kitas problemines atkarpas, jose greitis taip pat galėtų būti apribotas. Praėjusiais metais registruotas ne vienas įstatymo projektas, skirtas elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo transporto priemonių naudojimui reglamentuoti. Būtent jie ir turėtų nustatyti bendras gaires visai Lietuvai, kurios galiotų tiek nuomojamiems, tiek asmeninių paspirtukų turėtojams“, – pridūrė pašnekovas.

Ko imasi „Bolt“?

Bendrovės „Bolt“ dalijimosi paslaugų vyresnysis specialistas Benas Jurlovas „Kauno dieną“ tikino, kad nelaimingų atsitikimų pasitaiko, tačiau ryškėja ir teigiamų tendencijų.

„Nors praėjusiais metais policijos pateikiamoje įvykių statistikoje fiksuotas jų augimas – tai bendra statistika su nuosavais elektriniais paspirtukais, kurie techniškai gali riedėti greičiau, nei leidžiama. „Bolt“ platformoje fiksuojamus įvykius visuomet lyginame su bendru kelionių skaičiumi: jiems nuolat sparčiai augant, nelaimingų atsitikimų ir traumų nedaugėja arba daugėja nežymiai. Tai rodo, kad nemaža dalis vartotojų visuomet yra naujokai, tačiau žmonės gana greitai susipažįsta su taisyklėmis, įgunda ir tampa atsargesni. Taigi, bendrai incidentų, tenkančių tam tikram kelionių skaičiui, nuosekliai mažėja“, – tikino „Bolt“ atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai paspirtuku važiuoja keli asmenys. Tam bendrovė „Bolt“ taip pat yra įdiegusi sistemą, kuri apie taisyklių pažeidimą naudotojus įspėja.

„Kol kas tai edukacinė priemonė, bet, išanalizavę per sezoną sukauptus duomenis, matome, kad ji veikia. Iš Vilniuje gegužės mėnesį perspėjimus gavusių „Bolt“ naudotojų 53 proc. jo nebekartojo. Matydami, kad pažeidimai kartojasi, blokuojame tokio naudotojo prieigą prie platformos“, – nurodė B. Jurlovas.

Jis taip pat priminė apie paspirtukų greičio ribojimus. „Plečiame ir greičio ribojimo zonas, į kurias įvažiavę paspirtukai „Bolt“ automatiškai sumažina greitį iki 15 km/val. Visų paspirtukų greitis ribojamas iki 20 km/val. naktimis į šeštadienį ir sekmadienį. Palaikome Vyriausybės siūlymą įstatymu riboti paspirtukų greitį iki 20 km/val. ir esame pagrindiniai šio pokyčiai įgalintojai“, – teigė „Bolt“ dalijimosi paslaugų vyresnysis specialistas.

„Tiek saugumo, tiek paspirtukų parkavimo klausimais aktyviai bendradarbiaujame su miestų savivalda ir Lietuvos policija. Nuo praėjusių metų reguliariai rengiame bendrus reidus, kurių metu tikrinamas paspirtukininkų blaivumas. Manome, kad visų priemonių kompleksas tikrai duoda rezultatą – pastarojo reido metu nebuvo fiksuota nė vieno neblaivaus eismo dalyvio“, – teigė „Bolt“ atstovas.

Į pagalbą – DI

Pasak jo, siekiant gerinti elektrinių paspirtukų parkavimo kultūrą, nuo praėjusio sezono naudojamasi dirbtiniu intelektu (DI).

„Iš kelionės pabaigoje padarytos nuotraukos jis geba atpažinti netinkamą parkavimą ir žinute perspėja apie tai vartotoją“, – kaip technologijos padeda spręsti bet kur paliekamų paspirtukų problemą, komentavo B. Jurlovas.

Jis pridūrė, kad tarnyba „Bolt Patrol“ skirta kovoti su problemiškais atvejais: komanda reaguoja į gyventojų pranešimus, tiesiogiai kalbasi su vartotojais ir perstato netinkamai paliktus paspirtukus.

„Galiausiai nuolat plečiame draudžiamo parkavimo zonas – pradėjome nuo miestų parkų ir aikščių, o praėjusį mėnesį sustabdėme parkavimą siaurose Senamiesčių gatvelėse ir kitose vietose, kur būtų trukdoma kitiems eismo dalyviams. Rugpjūtį Trakuose įrengėme pirmuosius elektrinius paspirtukus įkraunančius stovus, kuriuose palikęs paspirtuką naudotojas gauna nuolaidą kitai kelionei. Šiais metais planuojame plėsti šią infrastruktūrą ir kituose šalies miestuose“, – vardijo „Bolt“ atstovas.

Reklama: „Bolt“ užsuko reklamos kampaniją „Nedėk skerso“, kuria ragina naudotojus pasivažinėjus paspirtukus palikti tvarkingai. („Bolt“ nuotr.)


Pažeidimų netrūksta

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai apžvelgė paspirtukininkų daromus pažeidimus. Elektriniais paspirtukais važinėja ir išgėrę, ir keliese viena transporto priemone. Tiesa, pareigūnų statistika nerodo, kiek tokių atvejų užfiksuota nuomojamais, kiek asmeniniais paspirtukais.

Nuo šių metų pradžios Kauno apskrities VPK registruoti devyni eismo įvykiai Kauno miesto teritorijoje, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Penkių jų metu buvo sužaloti žmonės.

Pasak pareigūnų, dažniausi elektrinių paspirtukų vairuotojų daromi KET pažeidimai: vairavimas neblaiviems, staigus įvažiavimas į važiuojamąją kelio dalį, kai važiuojant šaligatviu kertama važiuojamoji dalis sankryžose, važiuojama per pėsčiųjų perėjas ir pan.

„Šiais metais užregistruoti keturi eismo įvykiai, kai elektrinio paspirtuko vairuotojai susidūrė su pėsčiaisiais, trijų įvykių metu nukentėjo pėstieji, dviem atvejais buvo kliudyti ir sužaloti mažamečiai“, – avarijų statistiką apžvelgė Kauno VPK atstovai.

Elektrinių paspirtukų vairuotojams už padarytus KET pažeidimus taikoma tokia pati administracinė atsakomybė, kaip ir dviračių vairuotojams (LR ANK 428 straipsnis), t. y. administracinės baudos nuo 20 iki 40 eurų už KET pažeidimus.

Už sukeltą pavojingą situaciją (privertus kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti) skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų.

Už KET pažeidimą, dėl kurio sugadinamos transporto priemonės, kroviniai, kelių ar kiti įrenginiai arba kitoks turtas, gresia bauda nuo 40 iki 60 eurų. Už KET pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų eismo dalyvių sveikata, – bauda nuo 91 iki 140 eurų.

Baudos gali sulaukti ir girti paspirtukininkai. Už elektrinių paspirtukų vairavimą, kai vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,4 iki 1,5 promilės) gali būti skiriama bauda nuo 80 iki 150 eurų; kai vairuotojui nustatytas girtumas daugiau kaip 1,5 promilės, gresia bauda nuo 150 iki 200 eurų.

Važiuojant paspirtuku padarytas KET pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadintos transporto priemonės ar kitoks turtas, kai šio pažeidimo padarymo metu asmenys buvo neblaivūs, užtraukia nuo 170 iki 230 eurų baudą.

„Policijos pareigūnai šiltuoju metų laiku vykdo prevencines priemones, skirtas paspirtukų vairuotojams, jų metu tikrinama, ar paspirtukų vairuotojai laikosi KET, nedrausmingi vairuojamai įspėjami arba taikoma administracinė atsakomybė. Kelių policijos skyriaus pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis KET ir būti drausmingus kelyje“, – pažymėjo Kauno VPK atstovai dienraščiui atsiųstame komentare.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Janina Baltruniene

Janina Baltruniene portretas
Pamirštas motorinis dviratis BOLT,STOVI ANT ŠALIGATVIO,ties Draugystės 2 namu,,virš mėnesio.

Judita

Judita portretas
Kaune dabar viskas sukurta tik ratuotiems.

paspirtukininkas

paspirtukininkas portretas
Pritariu, kad Kaune būtų visiškai uždrausta paspirtukų ir automobilių nuoma, kol šias transporto priemones nuomojančios.bendrovės neįrengs parkavimo vietas būtent joms - nebūtų galima palikti jas kitur. Nors, paspirtukų nuomą būčiau linkęs uždrausti visai, nes ne tik problemos su parkavimui, bet daug grūbių KET pažeidimų.
VISI KOMENTARAI 41

Galerijos

Daugiau straipsnių