Priklauso universitetui

Tarpukariu evangelikų reformatų narių lėšomis pastatytą bažnyčią E.Ožeškienės gatvėje tikintieji turi dalytis su valgykla ir sporto sale.

Po padu protestantai buvo tiek prie Lenkijos karalių, tiek prie Rusijos carų, tiek prie komunistų valdžios, bet net ir šiandien, kai nebėra prasmės kariauti dėl tikėjimo, evangelikai reformatai Kaune jaučiasi nustumti į šoną.

Bažnyčios pastatas priklauso Mykolo Romerio universitetui, kuriame treniruojasi ir maitinasi būsimi policininkai – universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentai.

Evangelikai reformatai bažnyčioje sekmadieniais renkasi tik dėl to, kad tai daryti leidžia universiteto atstovai.

Pasinaudota išimtimi

Atgavus nepriklausomybę dauguma religinėms konfesijoms priklausančio nekilnojamojo turto buvo grąžinta jo šeimininkams. Įstatymas nurodė vieną išimtį – jei turtu naudojasi mokslo ar švietimo įstaigos, jo grąžinti nereikia.

"Kauno diena" nusprendė pasigilinti į situaciją, todėl sekmadienį apsilankiau bažnyčioje ir reformatų pamaldose. Pirmame aukšte mirksi neoninė valgyklos iškaba, už durų – sporto salė ir tatamis. Neįprastoje vietoje pamaldų salė – ji suprojektuota antrame pastato aukšte.

Spindi ir pelenuose

Matyti, kad sovietmečiu sporto salėje vyravo kiek kitokia religija. Ant ruda spalva dažytų medinių grindų dar matyti likusios baudos aikštelės ir vidurio linijos. Tik krepšinio lentos neliko, vietoje jos – altorius.

Vaizdas niūrus, bet gražus. Lakoniška architektūra, tik Kaunui būdingi siauri ir aukšti langai, erdvė ir aukštos lubos, ypač žinant, kad esi antrame aukšte, kelia nuostabą. Net tai, kad pastatas neremontuotas kokį pusšimtį metų, negali sumenkinti jo didybės. Gaila, bet pamaldų pagrindinėje salėje nebuvo.

Daugiau kaip dvidešimt tikinčiųjų susirinko į pasitarimų kambariuką navoje už altoriaus. Tuoj įžengus pasisveikino ir pastorius-misionierius iš Jungtinių Valstijų Frankas van Dalenas. Kaune jis jau pusantrų metų, misiją įsipareigojo tęsti dar aštuonerius su puse metų ir per tą laiką paruošti naujų pastorių.

Kalvinistų apeigose buvau pirmą kartą, ir įspūdis neblogas. Gal mano religingoms močiutėms ir sukiltų kraujospūdis, jei sužinotų kur buvau, bet nuo Romos katalikų tikėjimo apeigos nedaug skiriasi.

Tikintieji kalbėjo tiek "Tėvę mūsų", tiek Apaštalų tikėjimo išpažinimą, buvo skaitoma Evangelija.

Remontui rinksime aukas Jungtinėse Valstijose.

Sveikino pastoriaus žmoną

Didžioji bendruomenės dalis, kurioje šiek tiek daugiau nei 30 žmonių, yra išeiviai iš Biržų ar jų palikuonys, bet buvo ir tokių religinių turistų kaip aš.

Dvi iš jų – jaunos merginos Sandra ir Vaida, bažnyčioje atsidūrusios po kalvinistų rengtos vasaros stovyklos.

"Man čia pamaldos atrodo nuoširdesnės. Katalikų bažnyčioje mišios kaip koks procesas – ateini, dalyvauji ir išeini, o čia labai daug ką suteikia Šventojo Rašto aiškinimas", – kalbėjo Vaida.

Po mišių bendruomenės nariai greitai išnešė kėdes, surado stalą, ant jo atsidūrė šakotis, sumuštiniai ir kitos vaišės. Moterys atnešė austą juostą ir pasveikino pastoriaus žmoną su gimtadieniu.

Amerikietis – optimistas

Prieš šventę ir pasikalbėjau su pastoriumi, kokie vėjai jį atpūtė iš Pietų Karolinos. Amerikietis pasakojo, kad jam labai patinka Kaune, kad žmonės nuoširdūs ir mieli, kad gėdijasi nemokantis lietuviškai, nors su juo puikiai pavyksta susikalbėti.

Frankas yra pirmasis Kaune reziduojantis pastorius per dešimtmetį. Iki tol į Kauną kitas pastorius atkeliaudavo iš Vilniaus.

Paklausus jo, ar ne keistas jausmas laikyti pamaldas tokiame mažame, dujiniais šildytuvais prikaitintame kambarėlyje, šypsena nuo pastoriaus veido nedingo.

"Gaila, kad taip yra, bet žiemą mes negalime rengti pamaldų pagrindinėje salėje. Per šalta, o radiatoriai išjungti. Gerai, kad mūsų superintendentas Tomas Šernas dirba, jog atgautumėme patalpas, tada susitvarkysime visą šildymo sistemą, susiremontuosime pastatą, kuris yra nuostabus", – sakė pastorius.

Pasiteiravus, iš kokių pinigų net pusšimčio žmonių neapimanti bendruomenė žada susiremontuoti didžiulį pastatą ir mokėti už jo šildymą, pastorius papasakojo įdomų faktą iš mūsų istorijos, kurio absoliuti dauguma mūsų tautiečių nežinojo.

"Remontui rinksime aukas Jungtinėse Valstijose. Didžioji dauguma kalvinistų Amerikoje yra kilę iš Škotijos, o į Ameriką škotai atvyko per Lietuvą. Nuo persekiojimų tėvynėje jie pirma pasitraukė į Lietuvą, į Kėdainius, kur buvo priimti ir apsaugoti. Jiems jų protėvių istorija labai įdomi ir jie nori atsilyginti geru", – nedingo šypsena nuo pastoriaus veido.