Noras užsidirbti

Nepilnamečiai panoro vasarą papildomai padirbėti. Kadangi jiems dar nėra aštuoniolikos metų, bet kur dirbti negalėjo, tad įsidarbino bendrovėje "Finansinis sprendimas Kaune". Čia jie turėjo telefonu ieškoti žmonių, kad šie ateitų pasikonsultuoti dėl pensijos. Tačiau darbas klostėsi ne taip, kaip kauniečiai tikėjosi.

Socialiniame tinkle "Facebook" kaunietis Darius P. paviešino istoriją apie savo nepilnametę dukrą. Ji kelis mėnesius dirbo bendrovėje "Finansinis sprendimas Kaune", kuri veiklą vykdo Savanorių pr. 176. Tiesa, šiuo adresu kabo bendrovės "Finansinis sprendimas" iškaba. Šios dvi įmonės susijusios, nes, remiantis Registrų centro duomenimis, abi bendrovės turi tą patį akcininką.

Pagal sutartį, mergina turėjo ieškoti žmonių, skambinti jiems ir kviesti juos į konsultacijas dėl pensijos. Buvo sutarta, kad už kiekvieną atėjusį žmogų jai bus sumokėti 5 eurai. Tačiau, nors žmonių ir atėjo, po dviejų mėnesių darbo išmokėta vos 20 eurų.

"Su nepilnamete dukra kalbėjomės, kad ji norėtų pabandyti padirbėti ir pati užsidirbti pinigų. Labai apsidžiaugiau. Kadangi ji gyvena ne su manimi, apie tai, kaip sekasi darbas, kurį laiką nekalbėjome. Ir štai atėjo diena, kai supratau, kad ten kažkas ne taip. Reikėjo skambinėti žmonėms, siūlyti ateiti į susitikimą – konsultaciją dėl pensijų. Jei randi tokį žmogų, jį užregistruoji "Google" kalendoriuje, ir toliau reikalus jau tvarko Laura Kurmytė, kuri pateikė darbo sutartį.

Kadangi už padarytą darbą turėjo būti mokama kito mėnesio 25 d., mano dukros darbas baigėsi po beveik dviejų mėnesių, per kuriuos ji išdirbo mažiausiai 130 valandų. Kai atėjo laikas apmokėti už padarytą darbą, "Google" kalendorius pratrintas, jame palikta vos keletas įrašų, už kuriuos sumokėta 20 eurų", – rašė nepilnametės kaunietės tėvas.

Jis buvo susisiekęs su L.Kurmyte, kuri pateikė jo dukrai sutartį, ir bandė pasiaiškinti, kodėl už darbą nepilnametei buvo sumokėta tiek nedaug. Tačiau gavo atsakymą, esą mergina kartais darbe būdavo vos kelias valandas, o "Google" kalendorius, kuriame buvo surašyti visi į konsultacijas pakviesti žmonės, pratrintas tik tais atvejais, jei asmenys į konsultaciją neatėjo. Kaip pasakojo tėvas, moteris nurodė, esą niekas nebando apgauti ir toks užmokestis yra teisingas.

Nepasisekė ir kitiems

Pradėjus domėtis šia tema, "Kauno dieną" pasiekė dar kelių merginų pasakojimai apie bendrovės "Finansinis sprendimas Kaune" darbo subtilybes. Nepilnametės pasakojo, kad joms buvo lygiai tas pats – surasti žmonės staiga iš sąrašų išgaravo ir buvo sumokėta nė 20 eurų nesiekianti suma.

Dėl nepilnamečių duomenų apsaugos negalime atskleisti moksleivės vardo. Dienraščiui mergina pasakojo, kad darbo skelbimą ji pamatė socialiniuose tinkluose. Kadangi čia dirbo ir jos draugė, nutarė, kad ir jai turėtų pavykti šiek tiek užsidirbti dienpinigių. Deja, ir jos situacija buvo tokia pati, kai surasti žmonės mistiškai dingo iš sąrašų, o ji negavo sutartos sumos.

Man sumokėjo 15 eurų, nors buvau suradusi tikrai daug žmonių, o tame kalendoriuje jų buvo palikta gerokai mažiau.

"Sutartyje buvo nurodyta, kad jei atvesiu daugiau žmonių, atlyginimas kils. Taip pat buvo sąlyga, jei neišdirbsiu mėnesio, teks sumokėti 50 eurų. Tai aš dirbau mėnesį ir kelias dienas. Vasaros metu ateidavau maždaug 11 val. ir išeidavau apie 16–17 val., o kai pradėjau eiti į mokyklą, ateidavau gal 15 val. ir padirbėdavau kelias valandas. Man sumokėjo 15 eurų, nors buvau suradusi tikrai daug žmonių, o tame kalendoriuje jų buvo palikta gerokai mažiau.

Man sutartį sudarė Rūta, o kitoms – Laura. Jos yra tiesiog konsultantės, o mes dirbome už jas ir ieškojome žmonių, kvietėme į konsultacijas. Tuomet jos nieko neveikdavo. Aišku, kai ateidavo žmonės, jos pakonsultuodavo, bet žmonių tikrai neieškojo. Jaučiausi išnaudojama", – pasakojo nepilnametė.

Moksleivė teigė, kad jos skambinti turėjo iš savo asmeninių telefonų, tačiau nebuvo jokios kalbos, kad bus padengtos skambučių išlaidos. Darbo vietoje buvo keturi kompiuteriai, per kuriuos prisijungdavo prie "Google" kalendoriaus ir žymėdavo klientus.

"Tos vadybininkės ar konsultantės mums sakydavo, kad žmogus neva neatėjo, jam nebuvo galima prisiskambinti. Žodžiu, rasdavo būdų, kaip pasiteisinti, kad nereikėtų mokėti pinigų. Kai perpratau tas moteris, supratau, kad nieko gero čia nebus", – dienraščiui pasakojo nepilnametė kaunietė.

"Kauno dienos" skaitytojų nuotr.

Dvejonės dėl sutarties

Istoriją internete paviešinusiam kauniečiui Dariui P. kilo įtarimų, kad įdarbinant nepilnamečius bendrovėje "Finansinis sprendimas Kaune" galėjo būti slepiami mokesčiai. Jam užkliuvo ir sutartis, ir pinigų pervedimo aplinkybės.

"Sutartį sudaro tarp bendrovės ir nepilnamečių, kurie neva turi išsiėmę individualios veiklos pažymą. Tačiau mano dukra tokios pažymos neturi ir tos vadybininkės tai puikiai žinojo. Sutartyje net nėra įrašytas pažymos numeris. Be to, sutartis buvo sudaryta tik vienu egzemplioriumi, kuris liko pas jas, o ne pas darbuotojas. Ko gero, tą sutartį pasirašo su ta intencija, kad tik būtų pasirašyta, nors ji niekam niekada nebus rodoma", – stebėjosi Darius P.

Įtarimus, kad gali vykti neskaidri veikla sustiprino ir tai, jog dukrai pinigai už darbą buvo pervesti ne iš bendrovės, o iš asmeninės L.Kurmytės banko sąskaitos. "Kauno dienos" kalbinta nepilnametė patvirtino, kad jai sumokėta taip pat iš asmeninės sąskaitos, tačiau jai pinigus pervedė ne L.Kurmytė, o Rūta, kuri pateikė jai įdarbinimo sutartį.

"Kai kalbėjau su L.Kurmyte, jos pozicija buvo tokia, kad mes čia turbūt juokaujame ir norime iš jos pasipelnyti. O dėl to, kodėl pinigai pervesti iš asmeninės sąskaitos, ji nesileido į jokias kalbas. Norisi, kad jie nesipelnytų iš vaikų, kurie dar neturi patirties ir juos lengva apgauti", – savo poziciją išreiškė nepilnametės tėvas.

Vyras pridūrė, kad po to, kai paviešino situaciją socialiniame tinkle "Facebook", sulaukė nemažai žmonių žinučių, kurie pasakojo apie analogiškus dalykus, kai vaikams nebuvo sumokėta tiek, kiek priklauso. Žmonės jam pasakojo, kad čia gali būti visa schema, kaip apgaudinėti vaikus.

Kad darbas turi neskaidrių prieskonių parodė ir dukros išsaugotos žinutės, kuriose L.Kurmytė jai ir merginos draugei nurodė išjungti kompiuterius ir, jei kas nors klaus, sakyti, kad jos tiesiog atėjo pas ją pasisvečiuoti ir čia nedirba.

Kaunietis Darius P. pasakojo, kad merginoms paklausus, kodėl reikia išjungti kompiuterius, nieko nebuvo paaiškinta, tiesiog nurodyta niekur neiti iš kabineto. Neatmetama tikimybė, kad kaip tik tuo metu bendrovės "Finansinis sprendimas Kaune" patalpose lankėsi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai.

Nesutiko komentuoti

Nepilnamečiams darbo sutartis pasirašyti davusi L.Kurmytė su dienraščiu kalbėtis nepanoro. Ji nebuvo linkusi nei paaiškinti, kokiu principu buvo įdarbinti nepilnamečiai, nei kodėl alga jiems mokėta iš jos asmeninės sąskaitos.

Moteris tepasakė, kad socialiniuose tinkluose paviešinta situacija žeidžia jos garbę, todėl ji žada kreiptis į pareigūnus.

Tylos siena atsitvėrė ir bendrovės "Finansinis sprendimas Kaune" vadovė Laura Butkevičiūtė. "Bet kokią informaciją draudžiama jums viešinti ir kištis. Vyksta tyrimas, kai tai bus baigta ir nuspręsta, kas kaltas, mes duosime atsaką per žiniasklaidą ir socialinę erdvę", – rėžė vadovė.

Būta nusiskundimų

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip tokį nepilnamečių įdarbinimą bendrovėje "Finansinis sprendimas Kaune" vertina VDI.

"Dėl šios įmonės VDI yra gavusi vieną skundą ir vieną pranešimą dėl galbūt joje nelegaliai dirbančių asmenų. Tyrimas pagal skundą nutrauktas. Pagal anksčiau gautą skundą tuo pačiu adresu buvo atliktas patikrinimas. Jo metu nustatyta, kad nelegaliai vieną nepilnametį asmenį įdarbino fizinis asmuo, kuris dirbo pagal individualios veiklos pažymą, sudaręs tarpininkavimo sutartį su kita įmone, nei nurodyta skunde. Šiam asmeniui bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas", – pažymėta "Kauno dienai" atsiųstame komentare.

VDI specialistai teigė, kad Administracinių nusižengimų kodeksas už nelegalų įdarbinimą numato baudą nuo 1 tūkst. eurų.

Anot VDI atstovų, sutartis įprastai pasirašoma dviem egzemplioriais (po vieną kiekvienai šaliai), kurie turi vienodą teisinę galią. Jeigu darbo sutartis sudaryta vienu egzemplioriumi ir apie darbo santykių pradžią pranešta "Sodrai" vieną darbo dieną prieš darbo pradžią, tokia sutartis netaptų negaliojanti, tačiau būtų sudaryta pažeidžiant Darbo kodeksą.

"Darbui pagal individualios veiklos pažymą ir konsultavimo sutartis Darbo kodekso nuostatos nėra taikomos. Iš pateiktos situacijos spręstina, kad tarp šalių buvo sudaryta civilinių paslaugų sutartis. VDI kompetencijai nepriskiriama individualios veiklos pažymų, konsultavimo sutarčių, t.y. civilinių teisinių santykių, kontrolė", – aiškino VDI atstovai.

VDI informavo, kad fizinis asmuo gali teikti paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, kai veiklos, kuria užsiimama pagal individualios veiklos pažymą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Veiklos savarankiškumas pasireiškia per individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kita sandorio šalimi, kuri turi iš esmės skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, t.y. jo santykiuose su kita sandorio šalimi neturi būti darbo santykiams būdingų požymių – susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu.

"Taigi, tuo atveju, jei įmonės veikla sutampa su paslaugomis, kurias turėdamas pažymą tai įmonei teikia fizinis asmuo, civiliniai teisiniai santykiai susiklostyti negali, nes šie santykiai turi darbo teisinių santykių požymių ir, atitinkamai, turėtų būti įforminami darbo sutartimi", – apie tai, kada žmonės gali dirbti su individualios veiklos pažyma, o kada turi būti pasirašyta normali darbo sutartis, aiškino specialistai.

Pasitaiko atvejų, kai darbo santykiai, siekiant sumažinti darbdavio mokamų mokesčių sumą, slepiami prisidengiant individualia veikla.

Mokesčių slėpimo rizika

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai pažymėjo, kad iki šiol bendrovė "Finansinis sprendimas Kaune" specialiai tikrinta nebuvo, tačiau nuolat stebina informacija apie mokesčius.

"Siekiant įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai vykdo savo mokestines prievoles, VMI yra vertinama visa apie mokesčių mokėtojus turima informacija, t.y. VMI sukaupta informacija, iš trečiųjų šaltinių gauti duomenys, gyventojų pranešimai apie galimai vykdomus mokestinius nusižengimus bei viešai žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose pasirodžiusi informacija", – komentavo Kauno VMI departamento vyresnioji patarėja Ingrida Kalinauskienė.

Ji pažymėjo, kad atlyginimo mokėjimas ne iš įmonės sąskaitos gali rodyti riziką, kad ne visos pajamos įtraukiamos į apskaitą.

"Pasitaiko atvejų, kai darbo santykiai, siekiant sumažinti darbdavio mokamų mokesčių sumą, slepiami prisidengiant individualia veikla. Vietoje darbo sutarčių su asmenimis sudaromos sutartys kaip su tariamai individualią veiklą vykdančiais asmenimis, kai asmenys formaliai vykdo individualią veiklą, tačiau faktiškai vykdoma individuali veikla nebūna savarankiška, t.y. darbo vieta darbuotojams būna sukurta, asmenys ne patys įsigyja prekes, reikalingas vykdomai prekybai, nedengia savo išlaidų, susijusių su veiklos vykdymu, visus darbus organizuoja ir darbo užmokestį moka bendrovių vadovai.

Kai įrodoma, kad savo esme darbdavio ir paslaugos teikėjo santykiai atitinka darbdavio ir darbuotojo santykius, laikoma, kad buvo gautas darbo užmokestis ar su darbo santykiais susijusios išmokos bei taikomos darbo užmokesčio apmokestinimo taisyklės. Jei vykdoma veikla atitinka darbo santykių požymius, o verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos asmuo neturi, tokiu atveju darbas pripažįstamas nelegaliu ir asmuo, organizavęs nelegalų darbą baudžiamas pagal Administracinių nusižengimų 95 str.", – apie tai, kokia kyla rizika, jei darbuotojas įdarbintas netinkama forma, kalbėjo I.Kalinauskienė.

Kur kreiptis?

Asmenys, kurie mano, kad darbdavys pažeidžia jų teises, gali kreiptis į VDI su rašytiniu skundu, kuriame turi nurodyti skundžiamo darbdavio pavadinimą, tikslų adresą, savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis ir galimus darbo įstatymų pažeidimus. Skundą galima atsiųsti paštu, e.paštu arba atvykti į bet kurį VDI teritorinį skyrių.

Gyventojai, pastebėję galimus mokestinius pažeidimus, informaciją gali perduoti paskambinę VMI pasitikėjimo telefonu 1882. Informaciją taip pat galima perduoti naudojantis išmaniesiems telefonams skirta programėle "Pranešk", taip pat užpildžius elektroninę formą VMI interneto svetainėje arba užsukus į bet kurį VMI padalinį. Pranešėjų anonimiškumas garantuojamas.