Istoriniai Nemuno gatvės rebusai: ką byloja praeitis?

Anksčiau kalbinome archeologą Simoną Sprindį apie tyrimus, vykdomus Vilniaus gatvėje ("Santaka", 2021 m. rugsėjo 10 d.). Šį kartą interviu su archeologu Olegu Fediajevu. Jis kartu su kolega Algirdu Kalinausku vykdo archeologinius tyrimus Kauno senamiestyje, Nemuno gatvėje.

– Tyrimai vykdomi Kauno senamiestyje. Ar šis objektas kuo nors ypatingas?

– Kauno mastu šis objektas nėra kuo nors ypatingas, nes tai buvo miesto pietrytinis pakraštys. Jis pradėtas apgyvendinti XVI a. ir gyvavo iki XVII a. vidurio, karo su Maskva. Karų laikotarpiu šis miesto rajonas visas buvo sudegintas ir apleistas iki pat XVIII a. pab.–XIX a. pr.

– Galbūt yra kokių nors istorinių šaltinių apie čia anksčiau stovėjusius pastatus?

– Istorinių šaltinių yra, tačiau daugiausia informacijos suteikia ankstesnių tyrimų medžiaga, kuri rodo, kad Nemuno gatvė buvo vienas iš kelių į Vilnių, vertintas kaip prestižinis. Šalia stovėjo labiau pasiturinčių žmonių namai, orientuoti galais į gatvę. Jie paprastai buvo dvidaliai. Kitoje gatvės pusėje, link Nemuno, driekėsi daržai ir įvairūs ūkiniai pastatai.

Darbai: archeologinių tyrimų perkasos. / A. Kalinausko nuotr.

– Ar jau pavyko aptikti šių pastatų pėdsakų?

– Trečią tyrimų savaitę pavyko aptikti pastato griuvėsių. Tai greičiausiai buvo medinis pastatas, pastatytas ant akmenų ir plytų mūro pamatų. Pagal radinius, aptiktus pastato viduje ar šalia jo, galima beveik neabejotinai teigti, kad tai yra XVII a. 4–5 dešimtmečio statinys. Jis yra prastai, tik fragmentiškai išlikęs, tačiau tyrimų metu mes bandome iš atskirų pamatų dalių, mažų fragmentų gauti kuo daugiau informacijos ir pamatyti kuo platesnį bendrą vaizdą, kuris kol kas nevisiškai aiškus.

– Kiek truks jūsų vykdomi archeologiniai tyrimai?

– Tyrimai, vertinant optimaliai, turėtų vykti iki lapkričio pabaigos. Bet visada yra tikimybė, kad kils įvairiausių sunkumų ir tyrimai nusitęs į kitus metus.

Darbai: archeologinių tyrimų perkasos. / A. Kalinausko nuotr.

– Su kokiais sunkumais susiduriate šių tyrimų metu?

– Pagrindiniai sunkumai – oro sąlygos. Jeigu nelyja ir yra geras oras, tai tyrimai vyksta daug greičiau ir sklandžiau. Be to, susiduriame ir su techninėmis problemomis. Tiriamame sklype stovintis namas pastatytas 1922 ar 1923 m. Šalia šio buvo ir kitas, kiek aukštesnis to paties laikotarpio pastatas. Sovietmečiu čia dar atsirado priestatas, "Dailės" kombinato patalpos, kuriose buvo gaminami įvairūs ženkliukai ir kiti metalo dirbiniai. Tyrimų metu randame labai daug gamybos atliekų, pačių ženkliukų broko. Nepriklausomybės laikotarpiu šio pastato paskirtis buvo pakeista, jis tapo sandėliu, kurio kieme įrengta labai didelė, apie 500 kv. m automobilių stovėjimo aikštelė, dengta trinkelėmis toje vietoje, kurioje vykdome detaliuosius tyrimus. Čia susidūrėme su viena iš techninių problemų – lengvai nurinkus trinkeles paaiškėjo, kad po jomis yra 20–25 cm storio betono sluoksnis, kurio be specialios technikos nuardyti neįmanoma, tai gerokai sulėtino mūsų darbą, tačiau šiuo metu betoninis sluoksnis ardomas sklandžiai ir darbai tęsiami.

– Kokių radinių jums pavyko iki šiol aptikti? Kokią istoriją jie pasakoja?

– Daugiausia rasta šiai miesto vietai būdingų daiktų. Labai daug keramikos, gyvūnų kaulų, šiek tiek mažiau koklių, keletas XVI a. pab.–XVII a. pr. monetų, bent du žiedai, įvairių papuošalų fragmentų ir keletas metalinių radinių, kurių paskirties neįmanoma nustatyti jų nenuvalius.

Radiniai: tyrimuose rasta masinė medžiaga. / A. Kalinausko nuotr.

– Per ilgus tyrimų metus greičiausiai esate tyręs ne vieną senamiestį. Ar Kauno senamiestis kuo nors skiriasi nuo kitų miestų?

– Taip, Kauno senamiestis yra išskirtinis, nes statytas tam, kad vokiečių pirkliai turėtų savo koloniją, iš kurios galėtų vykdyti prekybą. Kaunas buvo Hanzos pirklių miestas, turėjęs prieplauką, muitinę, prieš tai pastatytą pilį kovai su Kryžiuočių ordinu. Kaune taip pat yra įspūdingas ir mažai pažeistas Rotušės kompleksas, kuriame išlikę daug ypatingų europinės reikšmės objektų, pastatų ir struktūrų. Be to, Kaune nuostabi gamta, puikiai įrengti dviračių takai ir dvi ypatingo grožio upės.

– Šie tyrimai nėra paskutiniai, planuojama ir toliau tirti šį archeologinį objektą. Gal galėtumėte apie tai papasakoti plačiau?

– Šie tyrimai – detalieji. Šiame apie 1 000 kv. m sklype stovi du pastatai, kurie bus nugriauti, ir visas sklypas bus išsamiai ištirtas, nes jį visą planuojama užstatyti.