Nemune ruošiamasi įgyvendinti didžiausią šimtmečio projektą

Šiemet laivybos sezonas truko 206 paras ir jau prasideda pasiruošimas ateinančių metų sezonui, per kurį Vidaus vandens kelių direkcija numato įgyvendinti Nemune didžiausią šimtmečio projektą.

Pasak direkcijos atstovės Kristinos Kavaliauskaitės, šiemetis aktyvios navigacijos sezonas truko savaitę ilgiau nei pernai. Nors jis darbais buvo aktyviausias per pastaruosius dešimtmečius, kitąmet įmonė pradės įgyvendinti didžiausią šimtmečio projektą, kuris ne tik atgaivins laivybą šalyje, bet ir bus reikšmingas kovojant su klimato kaitos padariniais.

Pasak pranešimo, 2019-ieji – valstybinei įmonei Vidaus vandens kelių direkcija buvo aktyvūs ne tik atliekant intensyvesnę vandens kelių priežiūrą, bet ir kuriant pagrindą naujiems projektams. Šį sezoną iš viso buvo eksploatuojama 435 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių. Tai – 5,3 km daugiau nei pernai. Karaliaus Vilhelmo kanale vandens kelias pailgintas 1,3 km, o Nevėžio upe – 4 kilometrais.

„Vienas iš didžiausių Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojų šio sezono pasiekimų – atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėdos jūrų uostas-Kaunas. Šiemet šiuo maršrutu atlikti keli krovininės komercinės laivybos reisai leido įvertinti tokios logistikos galimybes ar problemas. Nors dėl sausros bei kritinio vandens lygio krovinių gabenimas buvo saugus tik dalį laivybos sezono, tačiau ekonominė nauda ir rinkos poreikis buvo išanalizuoti. Todėl akivaizdu, kad laivybos atgaivinimas aktualus ne tik Kauno verslui. Situacijos bei rinkos analizė, parengiamieji darbai vyko jau pusantrų metų, tad šis etapas – daugelio profesionalų atkaklaus darbo ir tikėjimo, kad mes galime atgaivinti laivybą Nemunu, rezultatas“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Dar vienas pasiekimas – kartu su Kauno rajono savivaldybe pradėtas sezoninis keleivinis maršrutas Kaunas-Vilkija-Kaunas. Šis maršrutas Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų svečiams sudarė galimybių ne tik aktyviai praleisti savaitgalius, bet ir pasigrožėti Kauno rajono turistiniais maršrutais, jis prisidėjo ir prie Nemuno pakrantės atgaivinimo.

Veiklos įmonei netrūko ir už Kauno miesto bei rajono ribų. Pagal sutartį su Jurbarko rajono savivaldybės administracija buvo atlikti prieplaukos akvatorijos valymo darbai. Jų metu atkurtas upės gylys, atitinkantis projektinį 1,5 m gylį Mituvos kanale. Taip pat visą sezoną buvo šalinamos didžiausios seklumos visoje Nemuno vagoje nuo Kauno Klaipėdos link.

Įmonės atstovų teigimu, šiemet Nemuno vagos valymo darbai buvo patys aktyviausi per pastaruosius dešimtmečius. Juos vykdė dvi didelio našumo žemsiurbės bei plaukiojantis kranas. Išvalytos didžiausios seklumos ir sutvarkytos problemiškiausios vandens kelio vietos. Tačiau vien valymo nepakanka, nes tai duoda tik momentinį, vos vieną navigacijos sezoną trunkantį vandens kelio būklės pagerėjimą. Išsiplėtusi upės vaga, suirę hidrotechnikos statiniai bei vis pasikartojanti sausra ir nusekęs vandens lygis sukelia sunkumų ne tik reguliarios laivybos plėtojimui, bet ir pakrantės gyventojams bei jos ekosistemai. Įvertinus Nemuno vagos situaciją ir jai keliamus tikslus, nuspręsta imtis reikšmingesnių darbų.

Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo paruošiamuosius darbus trejus metus truksiančiam projektui, kurio metu bus modernizuotas tarptautinis vidaus vandenų kelias E41 Nemunu nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Susisiekimo ministerijai patvirtinus finansavimą, pirmieji darbai prasidės jau kitąmet. Tai – unikalus projektas, turėsiantis įtakos ne tik laivybos atgaivinimui šalyje bei greta Nemuno esančių savivaldybių ekonomikai. Jo įgyvendinimas bus reikšmingas žingsnis kovojant su klimato kaitos padariniais. Tokiu keliu, pasak įmonės vadovo, eina daugelis Europos valstybių, kurios logistiką vandens keliais renkasi kaip ekologiškiausią krovinių gabenimo formą.

Iki 2023 metų planuojama sutvarkyti bei naujai įrengti apie 700 bunų – hidrotechnikos statinių, formuojančių upės vagą, neleidžiančių taip lengvai, kaip dabar, susidaryti seklumoms ir išlaikančių vandens kelyje tinkamą laivybai gylį. Įrengus projektinių techninių charakteristikų bunas, Nemuno vagoje bus lengviau užtikrinami garantiniai kelio matmenys (gylis, plotis, posūkio spindulys). Projekto metu numatomas tvarkyti vidaus vandenų kelias E41 priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN – T.

„Laivybos vandens kelio atnaujinimas aktualus ir upės pakrančių savivaldybėms, kurios taps patrauklesnės vandens turizmu bei galės atgaivinti prieplaukas bei uostus, tinkamus krovininei laivybai“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas V. Vinokurovas.

ELTA yra pranešusi, kad Kaune Marvelės krovininė prieplauka bei išlikusios tinkamos krovai krantinės Jurbarke yra pritaikytos grūdų, žvyro, medienos bei kitų krovinių pakrovimui ir gabenimui į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Krovinius galima gabenti taip pat Jurbarko-Kauno kryptimi. Tai sumažintų sausumos kelių apkrovimą bei pervežimo kaštus. Neabejotina, kad tai didintų Nemuno pakrantės savivaldybių patrauklumą investicijų pritraukimui. Tai patrauklu eksportuojamą produkciją gaminančioms įmonėms, kurios turėtų alternatyvą gabenti krovinius upe. Ypač, kai tie kroviniai – stambių gabaritų bei didelių svorių, tuomet jų logistika atpinga ne procentais, o kartais.

Stabilesnė upės vaga naudinga ir pakrantės bei Nemuno intakų ekosistemai, kadangi tuomet pavasarinio ledonešio metu potvyniai būna žymiai mažesni, o sausrų metu upės pakrantės nevirsta pelkėmis. Stabilizuojamas ir intakų vandens lygis, tarp bunių susidaro palankios žuvims neršto sąlygos ir panašiai, – vardinami pranašumai valstybinės įmonės pranešime. Pabrėžiama, kad upės būklės pagerinimas, krantų stabilizavimas savo ruožtu gerina ir valstybės sienos ženklų būklę, kadangi šiuo metu, kai buvo apgriuvusios ir neapsaugo krantų nuo erozijos, valstybės sienos pareigūnai susiduria su situacija, kai minimi ženklai tiesiog griūna į upę.

Krovinių gabenimą vidaus vandens keliais ne tik kaip ekonomiškesnį, bet ir kaip ekologiškesnį būdą skatina ir Europos Sąjunga, savo rekomendacijose siūlydama kelių transporto krovinius perkelti į upių transportą. Tai sumažintų taršos, triukšmo bei spūsčių keliuose problemas.

Pasak įmonės atstovės K. Kavaliauskaitės, Nemuno upės tvarkymas prasidės ateinančiais metais. Tvarkant bus modernizuota daugiau nei 200 km vandens kelio nuo Kauno iki Atmatos žiočių. Tokio masto darbų nebuvo vykdoma jau daugiau nei šimtą metų, kai buvo statomos akmeninės bunos. Prognozuojama, kad, sutvarkius upės ruošą, pradžioje juo bus pervežama apie 300 tūkst. tonų krovinių per metus. Perspektyvoje – 500 tūkst. tonų ir daugiau, kas atitiks tarptautiniams E kategorijos vidaus vandenų uostams nustatytus krovinių apyvartos kiekius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis...

Alis... portretas
imkit pavyzdį iš Vokietijos... ten krovinių gabenimas upėmis labai išvystytas... o šis kelias palengvintų Klaipėdos logistikos problemas... labai gerai, kad mūsų Nemunas pradėtas rimtai sutvarkyti...

Eiline afiora.

Eiline afiora. portretas
Straipsnis turetu skambeti taip-Nemune ruosiamasi igyvendinti didziausia simtmecio afera!-tai yra i Nemuno upe uzkasti europos milijonus,Jau pastatet uosta Kaune,kur keli metai tuscias stovi,dabar sukis milijonus ir nieks ten neplauks,nes NEAPSIMOKES!

ir cia joks ne ,,,simtmecio projektas,,,,

ir  cia  joks  ne  ,,,simtmecio projektas,,,, portretas
o atstatymas to kas buvo sugriauta ir sunaikinta pries 29 metus..........
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių