"Projektų rengimas – jau eina į pabaigą, prasidės rangos darbų pirkimas. Tik bus liūdna, jeigu verslas nepasiūlys tiek, kiek šiemet planuojame daryti", – pavojų įžvelgė G.Petrauskas. Jo teigimu, kuo toliau, tuo problematiškiau rasti rangovų projektams įgyvendinti, nes verslo resursai riboti. "Visi susiduria su darbo jėgos trūkumu, čia viena iš galimų grėsmių", – pridūrė pašnekovas.

Požeminiai konteineriai

"Šiemet suplanavome pradėti visišką naujovę – daugiabučių kiemuose pradėsime rengti požeminius atliekų konteinerius, kurie pakeis dabar po langais stovinčius baisius metalinius griozdus", – dar vieną naujieną pristatė tarybos narys A.Palionis.

Per metus visame mieste požeminių konteinerių įrengti nepavyks, tačiau šiemet ir 2018 m. savivaldybė į šį projektą pasiryžusi investuoti daugiau kaip 3,8 mln. eurų.

Pertvarkos ir viltys

Pasak G.Petrausko, socialinėje srityje – pertvarkų metai. Iki balandžio visi vaikai iš "Atžalyno" vaikų namų jau turėtų išsikraustyti į butus ir gyventi šeimynose. Planuojama, kad ištuštėjęs pastatas bus pritaikytas neįgaliems vaikams, dabar gyvenantiems Apuolės gatvėje.

"Pastatus Apuolės gatvėje tikriausiai reikės privatizuoti, nes ten 11 tūkst. kv. m senų pastatų ir nežinia, ką su jais daryti. Sklypas didelis, gal verslas sugalvos, ką ten veikti. Nei švietimui, nei dar kam nors tokios senos patalpos nereikalingos", – planus atskleidė G.Petrauskas.

Administracijos vadovas taip pat priminė, kad tęsiama miesto poliklinikų pertvarka optimizuojant administracijas ir pagalbinį personalą.

"Kovo pabaigoje paaiškės, ar Kaunas taps 2020 m. Europos kultūros sostine. Šis statusas – ne tik džiaugsmas, bet ir išlaidos. Šiemet biudžete numatyta lėšų pirminiam etapui. Pasiruošimo darbai vyksta, projektai rengiami. Tikimės, kad būsime nugalėtojai", – optimistiškai kalbėjo G.Petrauskas.

Komentaras

Visvaldas Matijošaitis

Kauno miesto meras

Pokyčiai mieste prasideda ne nuo pinigų, o nuo žmonių galvų. Keičiame savivaldybės darbuotojų požiūrį tiek į darbą, tiek į mokesčių mokėtojų pinigus. Anksčiau buvo laikoma, kad bet kuris savivaldybės skyrius dirba gerai, jei iki metų pabaigos sugebėdavo išleisti visus numatytus pinigus. Keičiame šį požiūrį ir dabar darbuotojams keliame labai konkrečius ir pamatuojamus tikslus, o biudžeto pinigai tampa tik priemone tiems tikslams pasiekti. Labai svarbu yra ne tai, kiek pinigų miestas išleis, o tai, kaip juos išleis. Rezultatus mieste galime matyti todėl, kad savivaldybės darbuotojai po truputį išmoksta atsakingai elgtis su kauniečių pinigais.