- Agnė Smolienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais Lietuvos liaudies buities muziejuje direktore pradėjusi dirbti Gita Šapranauskaitė žada didelių permainų.
Prieš 45 metus atidarytame muziejuje turėtų atsirasti daugiau vyksmo, į kurį įsitrauktų jaunimas, vietinės bendruomenės ir pavieniai lankytojai. "Matau didžiules galimybes, jei jų nematyčiau, vargu ar būčiau pasiryžus šitai pozicijai", – sakė ji
Emocijų muziejus
Muziejaus po atviru dangumi koncepcija yra panaši visame pasaulyje. Svarbiausios yra trys kryptys: ekspozicija, kraštovaizdis ir rekreacija. Naujoji muziejaus vadovė pasiryžusi visas šias sritis tobulinti. "Vienas iš svarbiausių darbų – ekspozicijų peržiūrėjimas ir keitimas. Daugelis ekspozicijų yra mažai pakitusios nuo 1974-ųjų arba yra labai statiškos. Mano tikslas, kad po penkerių metų muziejuje būtų gerokai daugiau veiklos ir kad kiekvieną dieną lankytojas galėtų matyti, kas vyksta sodybose", – pasakojo G.Šapranauskaitė.
Pasak jos, neįmanoma, kad lankytojams būtų atidaryta kiekviena sodyba, tačiau duris atvėrusios ekspozicijos turėtų labiau sudominti lankytojus: "Galbūt vienur išgirsite tarmiškai pasakojamą istoriją, kitur bus demonstruojama atitinkamo laikotarpio veikla. Galbūt galėsite muziejuje praleisti visą savaitgalį praleisti: apsivilkę tam tikrais drabužiais atliksite darbus, kuriuos tos sodybos šeima galėjo dirbti. Taip pat atsiras vietos, kur bus galimybė pamatyti autentiškus amatus."
Anot G.Šapranauskaitės, muziejus turėtų būti visuomet gyvas, o tam atskleisti yra įvairiausios formos: nuo sodyboje tiksinčio laikrodžio iki vaidmenų atlikimo, kai muziejininkai parengia medžiagą, pagal kurią vaidina aktoriai. "Tokie muziejai yra vadinami emocijų muziejais, kur kiekvienas iš mūsų randa, kas jam yra artimiausia. Daugelyje muziejų kalbama apie istorinius įvykius pateikiant juos per istorines asmenybes arba nurodant tų istorinių asmenybių indėlį. O mes turime galimybę kalbėti, kaip ta kasdienybė ir istoriniai įvykiai veikė kiekvieną iš mūsų. Kaip žmonės pergyveno įvairiausius įvykius skirtingais laikotarpiais", – pasak muziejaus vadovės, yra daugybė temų, su kuriomis mes galime tapatintis ir šiais laikais. Tai ir emigracijų bangos, įvairios krizės ir skaudžios patirtys.
"Žmogaus patirtis yra didžiulė jėga, jeigu ja naudojamės, jeigu ją pažįstame. Jeigu šnekamės apie tai šeimoje ir neatmetame patirčių, kurias yra sukaupę mūsų seneliai ir tėvai. Muziejus čia galėtų dar daugiau pasakyti. Muziejų misija yra tą istoriją, kurią jie pateikia, susisieti su šiomis dienomis. Tai labai svarbu", – sakė G.Šapranauskaitė.
Po ekspoziciją – keltuvu
Vasaros metu pats gyviausias yra muziejaus etnografinis miestelis, tačiau ekspozicija nėra iki galo išnaudota. Kad miestelis veiktų ne tik vasarą, o bent jau 6–8 mėnesius per metus, muziejus turi įgyvendinti dar vieną projektą – pastatyti eksponatų saugyklą. Šiuo metu jie laikomi pastatuose eksponatuose.
"Muziejus iki šiol neturi saugyklų – tokių, kokių yra reikalaujama pagal įvairius kilnojamųjų eksponatų apsaugos reglamentus. Mes eksponuojame tik dešimtadalį sukauptų eksponatų. Jei mums pavyktų įgyvendinti šitą projektą, atsilaisvintų miestelio pastatai ir galėtume juos pritaikyti įvairiausioms veikloms", – sakė muziejaus direktorė.
Jei būtų įgyvendintas drąsiausias mūsų projektas, atsirastų lyno keltuvas. Jis išspręstų problemą lankytojams, kurie nenori vaikščioti kalneliais.
Kita sritis, kurią naujoji vadovė planuoja dar labiau pritaikyti lankytojams – muziejaus kraštovaizdis ir rekreacija: "Muziejus nėra pakankamai išnaudojęs tą erdvę, kurioje yra. Tai puiki didžiulė teritorija, į kurią galima atvykti ne tik nusiteikus lankyti ekspoziciją, bet ir pasimėgauti gamta, romantišku ir šiek tiek nostalgišku vaizdu." Anot jos, muziejuje turėtų atsirasti daugiau poilsio vietų, teminių vaikų žaidimų aikštelių vaikams ir poilsio zonų tėvams.
Taip pat planuojama pagerinti ekspozicijos prieinamumą tėvams su kūdikiais, senyvo amžiaus, neįgaliems žmonėms, kurie besilankydami muziejuje turi įveikti aukštas įkalnes. Šiuo metu įvažiavimas automobiliu į teritoriją papildomai prie lankytojų bilietų kainuoja 20 eurų, todėl bus stengiamasi ir toliau kuo labiau riboti judėjimą automobiliu.
"Turėtume lankytojams pasiūlyti alternatyvias susisiekimo priemones: dviračius ar elektromobilius. Jei būtų įgyvendintas drąsiausias mūsų projektas, atsirastų lyno keltuvas. Jis išspręstų problemą lankytojams, kurie nenori vaikščioti kalneliais. Žinoma, tai savaime būtų ir pramoga: pasikėlus galima būtų mėgautis gražiu vaizdu, matytųsi Kauno marios", – pasak G.Šapranauskaitės, į lyno keltuvą lankytojai įsėstų prie pagrindinio įėjimo ir juo nukaktų iki miestelio ekspozicijos.
Santykis su paveldu
Be planuojamų naujovių muziejus susiduria su dar vienu iššūkiu – medinių pastatų priežiūra. "Matėte, kaip atrodo kai kurie stogai, net plėvele apdengti. Natūralu, nes ekspozicija atidaryta 1974 m., ją veikia laikas. Mūsų užduotis juos prižiūrėti ir rūpintis, bet tai didžiulis darbas, žinant, kad išteklių ne tiek ir daug", – sakė muziejaus direktorė, nustembanti, kai lankytojai piktinasi bilietų kaina, žinant, kad už nupirktus bilietus yra kuriamas, prižiūrimas, gerinamas muziejus, kuriame jie lankosi.
Todėl ateityje planuojamos įvairios akcijos, skatinančios žmones patiems įsitraukti į muziejaus kūrimą. Tarkime, nusipirkti grįžtę nendrių, kuriomis daugiausia dengiami muziejaus pastatų eksponatų stogai, ar pačiam patalkinti. Taip pat bus telkiami savanoriai, kurių pagalba labai reikalinga įvairiapusei muziejaus veiklai. "Nė vienas muziejus, kad ir kokia turtinga pasaulio šalis būtų, neišsiverčia be savanoriškos veiklos. Į tą sritį bus kreipiamas didžiulis dėmesys pradedant nuo draugiškų, bendruomeniškų santykių su Rumšiškių ir aplinkinėmis bendruomenėmis užmezgimo", – teigė G.Šapranauskaitė.
Anot jos, savanorių įtraukimas, įvairūs renginiai, nebūtinai susiję su muziejumi, kaip kad keletą metų muziejuje vykstantis festivalis "Granatos Live" irgi turi prasmę. Taip irgi ugdomas santykis su kultūros paveldu: "Mūsų ekspozicija kartais lankytojui nėra svarbiausia, bet toji aplinka, kultūrinė erdvė vis tiek žmogų veikia. Nesvarbu, kad trys keturios kartos gyvena mieste, bet kiekvieno mūsų kad ir giliausios šaknys susijusios su kaimo, miestelio ar dvaro aplinka ir mums įprastu kraštovaizdžiu."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas24
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius3
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Mokykla be telefonų: nustebino vaikų mąstymo branda
Į Kulautuvos pagrindinę mokyklą atėję moksleiviai telefonus palieka spintelėje. Pasiima tik pasibaigus pamokoms. Pedagogai tikri – tai gerina mokymo kokybę, stiprina bendruomenės ryšį. ...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...