Moteris mirė po infarkto ir insulto, sirgdama COVID-19. Ko buvo galima išvengti?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Beveik du mėnesius ligoninėse dėl infarkto, vėliau – insulto ir COVID-19 praleidusi Antanina Toleikienė iš gydymo įstaigos taip ir neišėjo. Kaunietės dukra įsitikinusi: jei ne medikų abejingumas, mama greičiausiai dar būtų gyva.

Į ligoninę vyko dukart

78-erių A.Toleikienės kelionė po ligonines prasidėjo pernai spalio 17 d. Tądien moteris pasijuto prastai, iki 180 mmHg pakilo sistolinis kraujospūdis, stipriai svaigo galva. "Greitoji pagalba išvežė mamą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinį Hipodromo gatvėje, bet po trijų valandų gydytojai ją išleido namo. Pasak mamos, jai ligoninėje nieko nedarė. Tik gliukozės kiekį kraujyje kažkiek sumažino ir išleido. Mama sirgo cukriniu diabetu ir gliukozės kiekis kraujyje tąkart buvo pakilęs iki 22,5 mmol/l. Ligoninėje jį sumažino iki 18,4 mmol/l (norma – 3,3–5,5 mmol/l – red. past.) ir išleido, įrašę patenkinamą būklę ir rekomendaciją pasirodyti pas endokrinologą", – pasakojo dėl mamos ligos iš Vokietijos, kur gyvena, tąkart sugrįžusi kaunietės dukra Edith Flinder.

Ji įsitikinusi: jei tuomet gydytojai būtų pažiūrėję rimčiau, būtų skyrę jos mamai atlikti daugiau tyrimų, tarp jų – troponino T kiekio kraujyje tyrimą (tyrimas, padedantis patvirtinti arba atmesti infarkto diagnozę – red. past.), tolesnės įvykių eigos greičiausiai būtų buvę galima išvengti.

Išleista namo, pasak Edith, mama jautėsi labai blogai, beveik nesikėlė iš lovos. Po trijų dienų A.Toleikienė nugriuvo ir nebeatsikėlė – ją, susmukusią ant grindų, rado vyras. Greitoji moterį vėl nuvežė į LSMU Kauno ligoninės padalinį Aukštuosiuose Šančiuose. Ten įtarus insultą, jį gydyti A.Toleikienė pervežta į Kauno klinikas.

Tačiau Klinikų medikai insulto diagnozę atmetė – A.Toleikienės medicinos dokumentuose įrašyta, kad, atlikus galvos kompiuterinę tomogramą su angiografija, vertinta, kad duomenų apie pasikartojusį ūmų kraujotakos sutrikimą neužtenka, nustatyti tik liekamieji reiškiniai po anksčiau įvykusio insulto. Kauno klinikose A.Toleikienei buvo nustatytas miokardo infarktas.

Mane šokiravo, kad komos būklės žmogų su išvesta tracheostoma, išvedžiotomis šlangutėmis esu raginama vežtis namo.

Dukters įsitikinimu, šio infarkto priežastys gali būti dėl 2016 m. mamai atliktos operacijos. Tais metais A.Toleikienei Kauno klinikose buvo implantuotas biologinis aortos vožtuvas. "Operavo kardiochirurgas Kastytis Vaičiulis. Tačiau tik daug vėliau sužinojome, kad tas vožtuvas buvo jai netinkamo dydžio. Kodėl jį tokį mamai įdėjo – nežinau, galbūt dėl to, kad kitokio neturėjo. Po tos operacijos mama taip 100 proc. ir neatsigavo. Ji nebesijautė gerai, jai vis skaudėjo krūtinės ląstą, buvo silpna. Tik tiek, kad įdėjus implantą ji nebedusdavo", – prisiminė dukra.

Spalio pabaigoje hospitalizavus A.Toleikienę, Kauno klinikose nustatyta, kad implantuotas vožtuvas pažeistas – nebeveikia taip, kaip turėtų. Buvo būtina operacija arba kita intervencinė procedūra – reikėjo naujo vožtuvo. "Atidaryti krūtinės ląstą ir taip pakeisti vožtuvą mamai būtų buvę tolygu mirties nuosprendžiui. Taigi, gydytojai pasakė, kad atliks aortos vožtuvo implantaciją per kateterį (TAVI procedūrą) ir ant seno biologinio vožtuvo uždės naują", – pasakojo Edith.

Nedėjo specialių filtrų

Ruošdamasi šiai procedūrai A.Toleikienė susirgo plaučių uždegimu. "Ją apgydė – ruošė TAVI procedūrai. Spalio pabaigoje, kai grįžau į Lietuvą, man leido aplankyti mamą Kauno klinikose. Man gydytojai pasakė, kad mamai buvo ne tik infarktas, bet ir insultas. Nuogąstavau, ar ji bus sąmoninga. Apsidžiaugiau, kad ji teiravosi manęs, kiek laiko pabūsiu Lietuvoje, kaip mano dantys – ji prisiminė, kad aš gydausi dantis", – iš tokių mamos klausimų Edith sako supratusi, kad mama sąmoninga.

Tai labai nudžiugino dukrą. Tačiau netrukus ją tarsi šaltas dušas perliejo iš Klinikų personalo išgirsti žodžiai. "Mamą prižiūrėjusios darbuotojos ją vadino rėksne. Nesupratau, kaip aukšto lygio ligoninės personalas taip įžeidžiamai gali vadinti ligonius? Pasirodo, tokio vardo mano mama nusipelnė, nes kartais vaitodavo, – įstrigusius žodžius prisiminė pašnekovė. – Be to, mama skundėsi, kad buvo pririšta prie lovos – pati mačiau specialius diržus."

E.Flinder nemaloniai nustebino ir tai, kad Lietuvoje kenčiantiems skausmus ar sunkios būklės ligoniams neskiriamos psichologo konsultacijos. Edith įsitikinimu, tokios konsultacijos tuo metu jos mamai būtų labai pravertusios.

Lapkričio 5 d., po daugybės tyrimų, A.Toleikienei atlikta TAVI procedūra. "Ją atliko kardiologas Ramūnas Unikas. Tačiau po šios procedūros mama taip ir neprabudo po narkozės – krito į gilią į komą. Papasakojau apie tai savo šeimos gydytojui Vokietijoje. Jis paklausė, ar operuojant mamai ant kaklo kraujagyslių buvo dedami apsauginiai filtrai – specialūs tinkliukai, apsaugantys smegenų kraujagysles nuo trombų, galinčių susidaryti tokių operacijų metu ir pasiekti smegenis. Tokiu atveju įvyksta insultas. Ši procedūra yra gana nauja, Vokietijoje, Nyderlanduose, kiek žinau, ji atliekama dažniau nei Lietuvoje", – pasakojo E.Flinder. Ji teigė išsiaiškinusi, kad tokie filtrai jos mamai nebuvo dedami.

"Po TAVI procedūros jai nustatė insultą – susiformavęs trombas pasiekė smegenų kraujagysles. O juk to buvo galima išvengti dedant filtrus", – įsitikinusi dukra.

Pasak Edith, jai buvo paaiškinta, kad Klinikų gydytojai prieš TAVI procedūrą konsultavosi su minėtų vožtuvų implantų specialistais Roterdame ir šie esą pasakė, kad filtrai nebūtini.

Jautru: vienas paskutinių E.Flinder pasimatymų su mama – Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos (reanimacijos) skyriaus palatoje, kur A.Toleikienė gulėjo taip ir nepabudusi iš komos po jai atliktų procedūrų.

Kompiuterine tomograma nustačius tikslią trombų vietą, Klinikų Neurologijos klinikoje buvo nuspręsta juos pašalinti. "Deja, supratau, kad šalinant trombus buvo pažeistos smegenų kamieninės ląstelės. Man paskui medikai puse lūpų užsiminė: jei ir būtų mama prabudusi iš komos, ji jau nieko nebesuprastų", – pasakojo Edith.

Netrukus A.Toleikienės būklė ėmė blogėti: šlapime buvo rasta kraujo, atsinaujino plaučių uždegimas. Pasak Edith, ši liga buvo suvaldyta antibiotikais. Bijodama, kad gulinčiu ligoniu tapusiai mamai neatsirastų pragulų, Edith sakė ne kartą kalbėjusi su Klinikų slaugytojų padėjėjomis ir prašiusi, kad šios mamą vartytų, buvo atvežusi ir specialių kremų nuo pragulų. "Mane patikino, kad mama kas dvi valandas vartoma, tepama kremais ir kad pragulos jai nesiformuoja. Tiesa, kiek aš lankiau mamą, niekada nemačiau, kad ją kas vartytų – ji visada gulėdavo tokioje pačioje padėtyje, ant nugaros", – pastebėjo E.Flinder.

Labai daug gydytojų Lietuvoje turi gydytojo diplomus, bet nėra mokęsi žmoniškumo mokyklose.

Siekė išsiųsti namo?

Mamos būklei negerėjant, gydytojai Edith pasakė padarę, ką galėję, – toliau esą gali būti taikomas tik palaikomasis gydymas, teikiamas slaugos ir globos namuose. "Man Klinikose pasakė susirasti tokią įstaigą. Aš ėmiau skambinti, bet visur išgirdau tą patį atsakymą: vietų nėra", – prisiminė Edith.

Ji teigė tuomet pajutusi ligoninės personalo spaudimą vežtis mamą namo. "Man vis kartojo: vežkitės mamą namo. Mane šokiravo, kad komos būklės žmogų su išvesta tracheostoma, išvedžiotomis šlangutėmis esu raginama vežtis namo. Bet kaip aš galėjau mamą vežtis, kai čia, Lietuvoje, nuolatos negyvenu, be to, ir slaugyti nemoku? Juk aš nei tokį darbą dirbusi, nei reikiamą išsilavinimą turiu. O mano tėčiui – 90 metų, dabar ir jį patį reikia slaugyti. Mane sukrėtė, kad mama – žmogus, visą gyvenimą dirbęs ir mokėjęs mokesčius valstybei, permetamas ant artimųjų pečių, – Edith pasakojo tuomet paskambinusi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir paklaususi, ar gali atsisakyti pasiimti mamą namo. – Juk pasiimdama komos būklės žmogų aš turiu namie turėti ir slaugytoją, ir deguonies, ir kitą ligoninės įrangą, kai net funkcinę lovą Lietuvoje greitai gauti yra sudėtinga."

Ministerijoje A.Toleikienės dukra teigė išsiaiškinusi, kad ligoninės socialinės darbuotojos darbas yra surasti slaugos namus jos mamai. E.Flinder žodžiais, tik po jos skambučių į SAM Kauno klinikų darbuotojai ėmė ieškoti slaugos namų, į kuriuos būtų buvę galima pervežti jos mamą, ir surado – Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių.

Ruošiantis A.Toleikienę pervežti į Marijampolę, paaiškėjo, kad dėl minėtame sveikatos priežiūros įstaigos skyriuje įsiplieskusio COVID-19 židinio jie nebegali priimti naujų ligonių.

Kol Klinikos iš naujo ieškojo, kur išsiųsti A.Toleikienę, gruodžio 8 d. jai diagnozuotas koronavirusas. Pasak Edith, nustačius šią diagnozę itin greitai – po dviejų valandų – jos mama jau buvo pervežta į LSMU Kauno ligoninę Šilainiuose. "Nuo spalio 20 d. iki gruodžio 8 d., tai yra pusantro mėnesio, mama gulėjo Kauno klinikose – koronavirusu ji negalėjo užsikrėsti niekur kitur, tik ligoninėje", – įsitikinusi Edith.

Kai A.Toleikienė buvo pervežta į LSMU Kauno ligoninę, dukra vis skambino pasiteirauti apie mamos būklę. Moterį apžiūrėjusios gydytojos atsiųsta žinutė Edith išspaudė ašaras: "Gydytoja parašė, kad mamai susiformavusios didžiulės pragulos su giliomis žaizdomis kryžkaulio ir kulno srityje. Buvau įskaudinta, kad Kauno klinikų personalas man melavo, jog pragulų nėra. Pasiskambinau į Klinikas ir Neurologijos klinikoje mamos gydančia gydytoja buvusios Jurgos Kučinovienės paklausiau, kaip mama, pusantro mėnesio pragulėjusi Klinikose ir iš jų neišėjusi, galėjo užsikrėsti COVID-19? Gydytoja atkirto: "O kur jo dabar nėra?" Paklausiau ir dėl pragulų, kaip atsitiko, kad man vis būdavo sakoma, jog mama vartoma, pragulų nėra, o vos pervežus į kitą ligoninę jų staiga atsirado, ir didelių. Gydytoja atsakė: "Tada, kai klausėte, nebuvo, o dabar atsirado."

Reakcija: be kitų dalykų, A.Toleikienės dukrą žeidė, pasak jos, medikų nejautrumas, siekis ant artimųjų pečių perkelti komos būklės mamos priežiūrą.

Keistai apibūdino skrodimą

E.Flinder stebino ir, jos žodžiais, nejautrus gydytojų bendravimas su pacientų artimaisiais. "Labai daug gydytojų Lietuvoje turi gydytojo diplomus, bet nėra mokęsi žmoniškumo mokyklose. Pajutau ir ligoninės personalo dviveidiškumą. Iš pradžių visi man sakė, kad mama iš komos neprabus, kad ji per giliai į ją panirusi, kad jos smegenys per daug pažeistos. Bet paskui, kai paaiškėjo, kad Marijampolėje mamos nebepriima, man pradėjo skambinti ir pasakoti, kad mama jau pradėjo reaguoti į skausmą, nusišypsoti – tarsi pratinti prie minties, kad mama jau galbūt netrukus prabus iš komos, kad aš ją pasiimčiau", – teigė Edith.

Po šešių dienų, praleistų LSMU Kauno ligoninėje, A.Toleikienė mirė. Moters mirties liudijime pagrindine liga, sukėlusia mirtį, įrašyta viena iš insulto rūšių – smegenų infarktas. Tarpinės mirties priežastys nurodytos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, ūminis miokardo infarktas. Kitos svarbios patologinės būklės, nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi, įvardytos šios: COVID-19, plaučių uždegimas, ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

"Ligoninėje, atsiimant mirties liudijimą, man padavė mano vardu užpildytą dokumentą, kad aš esą atsisakau skrodimo. Bet aš jo nepasirašiau – pasakiau: noriu, kad būtų atliktas skrodimas, kad žinočiau, ar tikrai mamos mirties priežastis yra ta, kuri nurodyta mirties liudijime. Tačiau man atsakė, kad mirusiesiems sergant COVID-19 ligoninėje skrodimai neatliekami, kad dėl to esą reikėtų kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Ir pradėjo taip keistai manęs klausinėti, esą, ar aš tikrai norėčiau, kad mamai prapjautų galvą, krūtinę, pilvą, išimtų visas žarnas", – pasakojo Edith.

Mamą ji palaidojo apie tai nepasakiusi tėčiui, kuris labai jaudinosi dėl mamos sveikatos, tačiau pats tuo metu labai prastai jautėsi – buvo gydomas ligoninėje dėl sepsio.

Minimi filtrai nuo embolų keliavimo apsaugo tik dešiniąją slankstelinę arteriją, bet ne kairiąją, todėl neaišku, ar toks filtras pacientę būtų apsaugojęs nuo insulto.

Ligoninė atlieka tyrimą

Pakomentuoti A.Toleikienei taikytą gydymą ir ligos eigą paprašėme abiejų ligoninių, kuriose ji buvo gydoma nuo pernai spalio 20 d. LSMU Kauno ligoninės klausėme, kokie tyrimai buvo atlikti ir kokia diagnozė A.Toleikienei buvo nustatyta pernai metų spalio 17 d., kai moteris pirmą kartą greitosios medicinos pagalbos buvo atvežta į šią ligoninę. Taip pat klausėme, kodėl nebuvo skirtas troponino kiekio nustatymo tyrimas, padedantis patvirtinti arba paneigti miokardo infarkto diagnozę, ir kodėl moteris tą dieną nebuvo paguldyta į ligoninę, bet išleista namo?

LSMU Kauno ligoninė atsiuntė atsakymą: "Jūsų prašymas pateikti informaciją, atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, savo turiniu prilyginamas skundui, nepaisant to, kad veikiate trečiųjų asmenų pavedimu. Skundams dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės išnagrinėti ir tam tikriems tyrimo veiksmams atlikti teisės aktai nustato iki 20 darbo dienų terminą. Atsižvelgiant į tai, kad įstaiga yra susidūrusi ir su pacientų ar jų atstovų nesąžiningais veiksmais, kai, atlikus objektyvų tyrimą, paaiškėjo priešingi faktai, norėtume visapusiškai ištirti ir jūsų minimą situaciją. Taigi neatsisakome suteikti jums informaciją, tačiau norime, kad ji būtų visapusiškai išnagrinėta, todėl: 1. Informuojame, kad bus atliekamas tyrimas dėl jūsų minimo atvejo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. 2. Atsakymas bus pateiktas per 20 darbo dienų nuo visų atstovavimo pagrindą įrodančių dokumentų pateikimo dienos, taip pat ir jus įgaliojančio asmens įstaigai metamus kaltinimus patvirtinančio ir pasirašyto dokumento pateikimo dienos."

"Vožtuvas į vožtuvą" metodika

Klausimų dėl A.Toleikienei taikyto gydymo nusiuntėme ir Kauno klinikų kardiologams bei neurologams. "Pacientė į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyko iš kitos gydymo įstaigos įtarus insultą, kuris, atlikus išsamius tyrimus, nepasitvirtino. Pacientei besiskundžiant skausmu krūtinėje, trukusiu dvi paras, atlikti papildomi tyrimai parodė įvykusį miokardo infarktą. Gydant šį sveikatos sutrikimą, pacientei taip pat atliktas širdies ultragarso tyrimas, parodęs žymią aortos vožtuvo stenozę, todėl nuspręsta atlikti TAVI procedūrą. Pacientei kateterinės procedūros metu naujas aortos vožtuvas implantuotas senojo (ankstesnės operacijos metu implantuoto) vožtuvo vietoje, jį praplėtus balionėliu ir taip sudarant jam papildomos reikalingos vietos. Ši metodika "vožtuvas į vožtuvą" – medicinoje visuotinai pripažinta. Kateterinio aortos vožtuvo implantavimo metu pacientei nei vožtuvas, nei jo dalis nebuvo keičiami. Juos keisti galima tik atviros širdies operacijos, bet ne kateterinės procedūros metu", – rašoma Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausiosios specialistės Eglės Karalienės atsiųstame atsakyme.

Į klausimą, kodėl implantuotas biologinis aortos vožtuvas A.Toleikienei tarnavo tik ketverius metus, kai turėtų tarnauti bent dešimt, Kauno klinikų atstovai atsakė: "Garantija biologinio aortos vožtuvo veikimui nesuteikiama. Klinikinių tyrimų duomenimis, praėjus dešimt metų po biologinio aortos vožtuvo chirurginio implantavimo, apie 30 proc. tokių pacientų diagnozuojama šio vožtuvo disfunkcija. Medicininės literatūros duomenimis, iš 1 387 pacientų, kuriems diagnozuota implantuoto operacijos metu aortos vožtuvo disfunkcija, 17,6 proc. tokių pacientų vožtuvo disfunkcija nustatyta jau per pirmuosius penkerius metus. Vienas iš rizikos veiksnių, skatinančių biologinio vožtuvo greitesnę disfunkciją (susidėvėjimą), yra cukrinis diabetas, ypač jei ši liga yra blogai kontroliuojama."

Anksčiau: prieš ketverius metus A.Toleikienei buvo implantuotas biologinis aortos vožtuvas, tačiau, dukters žodžiais, po šios procedūros mama nesijautė gerai.

Atsakymuose pabrėžiama, kad cukriniu diabetu sirgo ir A.Toleikienė. Juose taip pat rašoma, kad atliekant TAVI procedūrą pacientui gali būti taikoma bendroji nejautra arba sedacija, kurios metu pacientas lieka sąmoningas. "Sedacija paprastai pasirenkama, kai planuojama greitesnė ir mažiau sudėtinga procedūra. Tačiau visos "vožtuvas į vožtuvą" procedūros, kokia ir buvo atliekama pacientei, visada yra sudėtingos, todėl operacijos metu pacientei taikyta bendroji narkozė", – narkozės taikymą pagrindė medikai.

Ar kartais pasitaiko, kad pacientams implantuojami aortos vožtuvai neatitinka pacientų fizinių duomenų – gali būti jiems per maži arba per dideli? Kokie gali būti padariniai paciento sveikatai, jei implantuojamas vožtuvas nėra tinkamo dydžio? Į šiuos klausimus Klinikų atstovai atsakė: "Kartais chirurginės, t.y. atviros širdies operacijos metu implantuojamo vožtuvo atsidarymo anga yra per maža, neatitinkanti paciento kraujotakos poreikio pagal kūno paviršiaus plotą, ir vadinama protezo neatitikimu pacientui. Tokiais atvejais paciento būklė nepagerėja ar netgi pablogėja jau iš karto po operacijos. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies komandos gydytojų konsiliumas pacientei protezo neatitikimo nenustatė. Beje, TAVI procedūros metu implantavus vožtuvą, pagal poreikį visada galima jį papildomai išplėsti balionėliu dar pačios procedūros metu."

Tai, kodėl, A.Toleikienei atliekant TAVI procedūrą, nebuvo dedami filtrai ant kaklo kraujagyslių, E.Karalienės atsiųstuose atsakymuose aiškinama taip: "Smegenis apsaugantys filtrai naudojami visuose centruose, kur atliekamos TAVI procedūros, taip pat ir Lietuvoje. Klinikinių tyrimų duomenimis, per TAVI procedūrą įvykusio insulto skaičiai statistiškai patikimai nesiskiria tarp pacientų, kuriems naudoti filtrai, ir kuriems ne. Tokius filtrus įprastai naudojame, jei numatoma didelė insulto rizika, remiantis širdies ultragarso tyrimo duomenimis. Tačiau, atlikus reikiamus tyrimus, šios rizikos pacientei nenustatyta."

Toliau rašoma, kad A.Toleikienei po TAVI procedūros nustatytas galvos smegenų pamatinės arterijos užsikimšimas, iš kurios angiografinės procedūros metu ištrauktas galimai ateromatozinis embolas. "Toks embolas į pamatinę arteriją galėjo atkeliauti tiek per dešiniąją, tiek per kairiąją slankstelinę arterijas. Minimi filtrai nuo embolų keliavimo apsaugo tik dešiniąją slankstelinę arteriją, bet ne kairiąją, todėl neaišku, ar toks filtras pacientę būtų apsaugojęs nuo insulto", – teigiama Kauno klinikų atsakymuose.

Trombektomija buvo nesėkminga?

Po TAVI procedūros lapkričio 5 d. A.Toleikienei buvo diagnozuotas išeminis galvos smegenų insultas (smegenų infarktas), toliau gydyti ji buvo perkelta į Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyrių. Vėliau, stabilizavus būklę, ji perkelta į Neurologijos kliniką.

Kodėl A.Toleikienė po visų jai taikytų procedūrų taip ir nepabudo iš komos? "Pacientės būklė išliko sunki dėl išeminio insulto, sukelto vienos iš slankstelinių ir pamatinės arterijų trombozės, lokalizacijos (smegenų kamienas), sunkių gretutinių ligų ir amžiaus. Smegenų kamieno struktūros vykdo įvairias funkcijas, viena jų – žmogaus sąmonės palaikymas. Įvykus pamatinės arterijos trombozei, sutrinka kraujo patekimas į galvos smegenų kamieną, – aiškinama E.Karalienės atsakymuose. – Šiuo atveju sveikatos būklę apsunkino tai, kad pamatinės arterijos okliuzija įvyko proksimalinėje jos dalyje ir be aprūpinimo krauju liko didžioji dalis smegenų kamieno. Taip kiekvieną minutę žūsta vis daugiau smegenų ląstelių dėl deguonies trūkumo."

Ar tai, kad A.Toleikienė nepabudo iš komos, reiškia, kad trombektomija buvo nesėkminga? Klinikų atstovai teigė, kad mechaninės trombektomijos procedūros sėkmė priklauso ne tik nuo to, ar techniškai pavyko atlikti procedūrą ir pašalinti trombą, tačiau ir nuo to, kokia smegenų dalis dėl sutrikusios smegenų kraujotakos žuvo iki kraujotakos atkūrimo. "Todėl procedūros sėkmei labai svarbi bendra paciento kolateralinių kraujagyslių būklė, aterosklerozinio proceso lygis, amžius, gretutinės ligos ir kiti veiksniai. Procesai, įvykus ląstelių žūčiai, yra negrįžtami, todėl, net ir visiškai atkūrus kraujotaką, žuvusios ląstelės savo funkcijų nebevykdo, – rašoma atsakymuose. – Trombektomija techniškai laikoma sėkminga, kai pavyksta atstatyti visą kraujo tėkmę užsikimšusioje kraujagyslėje ir jos baseine. Šiuo atveju kraujo tėkmė pamatinėje arterijoje ir visose jos šakose buvo atstatyta visiškai. Deja, galvos smegenų kamienas dėl blogos kolateralinės kraujotakos ir didelės pažeidimo apimties jau buvo pažeistas negrįžtamai."

Pasiteiravus, ar A.Toleikienei atliekant trombektomiją buvo pažeistos smegenų kamieninės ląstelės, Klinikų atstovai atsakė, kad mechaninės trombektomijos metu kateteris tiesiogiai su galvos smegenų audinio struktūromis nekontaktuoja: "Kateteris patenka per arteriją ir, neišeinant už jos ribų, yra pašalinamas arterijos praeinamumą ir kraujo tėkmę sutrikdęs kraujo krešulys (trombas). Smegenų kamieno ląstelių žūtis yra susijusi su deguonies ir medžiagų stygiumi, kol trombas yra kraujagyslėje, o ne su pažeidimu mechaninės trombektomijos metu."

Trombolizės netaikė dėl rizikos

Domino ir klausimas, kodėl A.Toleikienei trombui pašalinti taikyta ne intraveninė trombolizė, kai trombas tirpdomas vaistais, o mechaninė trombektomija. "Intraveninę trombolizę atlikti galima per pirmas 4,5 valandos nuo simptomų pradžios. Praėjus šiam laikui, kai pacientas gauna kraują skystinančius vaistus, ar esant kitų insulto gydymo protokole nustatytų kontraindikacijų, intraveninė trombolizė griežtai draudžiama dėl didelės komplikacijų rizikos", – atsakymuose rašoma, kad intraveninės trombolizės indikacijos ir kontraindikacijos apibrėžtos atskiru Kauno klinikų protokolu. Juose taip pat teigiama, kad nustačius stambios arterijos okliuziją galvos smegenyse, efektyviausias gydymo būdas, leidžiantis atverti kraujagyslės spindį ir atkurti smegenų kraujotaką, yra mechaninė trombektomija.

"Kauno dieną" taip pat domino, ar Kauno klinikų personalas yra mokomas bendravimo su pacientais kultūros. Į tai E.Karalienė atsakė: "Kauno klinikose rūpinamės visų darbuotojų – tiek medicininių padalinių, tiek ir kitų – minkštosiomis kompetencijomis. Ligoninėje didelį dėmesį skiriame personalo bendravimo su pacientais įgūdžių gerinimui." Atsakymuose taip pat teigiama, kad klinikose visuomet atkreipiamas dėmesys į pacientų ir jų artimųjų išsakomą kritiką, stengiamasi tobulėti ir siekti aukščiausių gydymo ir tarpusavio bendravimo standartų.

Pasiteiravus, ar Kauno klinikose pacientams, laukiantiems rimtų operacijų, skiriamos psichologo konsultacijos, A.Karalienė atsiuntė atsakymą: "Kiekvieno paciento fizinę ir emocinę būklę prieš tam tikras procedūras ar operacijas individualiai įvertina jį gydantis ar prižiūrintis gydytojas. Pacientų jaučiamas nerimas ar baimė dėl laukiančios operacijos yra visiškai suprantami jausmai. Personalas visuomet stengiasi išsamiai ir pacientui suprantamai paaiškinti apie laukiantį gydymą, jo tikėtinus rezultatus ar galimas komplikacijas. Jeigu matome, kad pacientas yra itin neramus ar jam prireikia kitų specialistų konsultacijų, sudarome tokias galimybes."

Dėl tvarkos, kokiais atvejais atliekami mirusiųjų sergant COVID-19 skrodimai, komentarą atsiuntė SAM. Jame informuojama, kad, vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašu, mirusių stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) asmenų, kuriems nustatyta ar įtariama COVID-19 liga, patologoanatominiai tyrimai ASPĮ neatliekami. "Mirusieji, kuriems reikia atlikti patologoanatominį tyrimą, ištiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) imant medžiagą iš mirusiojo palaikų minimaliai intervencinėmis priemonėmis. Patologoanatominis tyrimas atliekamas gavus neigiamą tyrimo dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) rezultatą", – rašė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Lukas Vosylius.

Ministerijos atstovai pažymėjo, kad tais atvejais, kai reikia atlikti teismo medicinos ekspertizę ar tyrimą pagal teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimą mirties priežasčiai nustatyti, tyrimas, nepriklausomai nuo COVID-19 ligos tyrimo rezultatų, atliekamas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, laikantis Infekcijų kontrolės reikalavimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

H

H portretas
Suprantu, kad netektis skaudi, bet ieskoti kaltu nereikia. Jus nesuprantat ant kiek sunkus mediku darbas, jie atiduoda visa save. Ir paskui tave kaltina ligonio artimieji, kad senas zmogus numire. Jus galvojat jiems lengva iseinancius zmones matyt, juk medikai tie zmones, kurie mato juos iseinant ir jiems taip pat sunku.

Pil.

Pil. portretas
Ne nuo koronos miršta o miršta todėl ,kad gydytojai negydo ir visiškai nesistenge nustatyti diagnozę nes neneša atsakomybės, prisidengę korono virusų.O tokio amžiaus žmonių visai negydo ,nes jų nuomone, kad per ilgai gyvena ir laikas mirti.Zmogus moka mokesčius visą gyvenimą ,gal per visą gyvenimą neteko gydytis ir pasinaudoti gydymo paslaugomis Ir sumokėtais mokesčiais.Prireikus pasako ligoniui ,laikas mirti ,koks gydymas gali būti.Manau kiekvienam reikia pagalvoti, ar verta mokėti mokesčius (sveikatos draudimą), nes pagal dabartinį elgesį su senais žmonėmis, manau ne.

Kas kaltas?

Kas kaltas? portretas
Ką girdime iš žiniasklaidos? Korupcijos apimta medicina,tai žmoniškumo nėra ko tikėtis.
VISI KOMENTARAI 37
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių