Ministerija paspaudė būsto renovacijos stabdžius?

Keičiasi strategija?

Dar praėjusių metų pavasarį Vyriausybė pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai. Pagal ją iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai ir gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.

Įgyvendinant šį tikslą siekiama modernizuoti 440 tūkst. pastatų. Vizija graži – kuo daugiau renovuotų pastatų, tuo mažiau energijos jie sunaudos. Iš Aplinkos ministerijos ne kartą viešai skriejo pasakymai, kad kas metus reikia renovuoti apie 1 tūkst. pastatų. Tačiau aiškėja, kad realybė toli nuo pažadų.

„Kauno dienai“ būsto administratorių atstovai tikino, kad vasarą jie konferencijoje buvo susitikę su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir išgirdo pasakymą, kad pinigų renovacijai numatyta nedaug.

„Konferencijoje dalyvavo ir paslaugų teikėjai, ir būsto administratoriai. Paklausus, kodėl dar nėra kvietimų, buvo pasakyta, kad pinigų renovacijai nėra. Jie apskaičiavo, koks yra vidurkis, skiriamas vieno namo renovacijai, ir nurodė, kad šiais metais pinigų bus skiriama 165 namams. Tada žadėjo, kad rugpjūtį bus kvietimai ir galėsime teikti paraiškas paramai gauti, bet praėjo visas lapkritis, eina gruodis, o tų kvietimų vis dar nėra. Tai kur ta valstybės strategija kiekvienais metais atnaujinti 1 tūkst. namų?“ – kalbėjo būsto administratoriai.

Strategija: valstybė numačiusi kas metus modernizuoti 1 tūkst. daugiabučių, bet pagal šiemet skirtą paramos sumą lėšų pakaks tik 165 namams. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Ji tikino, kad yra šimtai daugiabučių namų, kurie norėtų teikti paraiškas arba tai padarė anksčiau, bet paramos vis dar negavo ir nežinia, kada ją gaus.

„Kiek su kolegomis pakalbu, visoje Lietuvoje yra namų, kurių gyventojai jau ryžosi renovuoti namus, bet kvietimų teikti paraiškas nėra. Kaip tada valstybė įgyvendins savo ambicingus planus? Juk jei pateiks tuos kvietimus, dabar visi susigrūs į vieną vietą, o tada, kai daug namų vienu metu nori renovuotis, kyla ir kitų bėdų. Nelieka projektuotojų, rangovų tenka laukti eilėse. Taip net ir gavus paramą galima nespėti pagal terminus, iki kada reikia renovuoti pastatą“, – teigė būsto administratoriai ir pridūrė, kad jei paraiškas būtų galima teikti visus metus, o ne tik ribotą laiką, jokių spūsčių dėl rangovų nesusidarytų, renovacijos darbai pasiskirstytų gerokai tolygiau.

Nori, bet paramos negauna

Daugiabučių namų gyventojai šiuo metu kaip niekada suinteresuoti kuo greičiau atlikti būsto renovaciją, mat pakilusios energijos kainos verčia taupyti ir ieškoti būdų, kaip mažinti sąskaitas už šildymą. Tačiau modernizuoti daugiabučius vien gyventojų lėšomis – brangu, o nesulaukus valstybės paramos tokie darbai negali prasidėti.

„Gerokai išaugusios šildymo sąskaitos tapo gera paskata pradėti renovuoti namus, taip bandyti taupyti, bet gyventojai to negali padaryti, nes valstybė neduoda paramos“, – antrino kalbinti kauniečiai.

Dabar gyventojai skatinami imtis mažosios renovacijos, kuri apima tik šilumos mazgo sutvarkymą. Tačiau specialistai pažymėjo, kad mažoji renovacija neatstos įprasto daugiabučio modernizavimo, nes kai tvarkoma viskas kompleksiškai, galima pasiekti geresnių rezultatų, sumažinti šilumos praradimus ir dar labiau taupyti energiją.

„Daugiausia šilumos praleidžia sienos, stogas, langai ir durys. Jas sutvarkius, galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų, ne vien tik renovavus šilumos mazgą. Mažoji renovacija skirta labiau tolygiam šilumos paskirstymui, bet tikrai nepadeda sutaupyti tiek, kiek didžioji renovacija“, – dienraščiui aiškino būsto administratoriai.

Stabdo: išaugusios šildymo sąskaitos tapo paskata pradėti renovuoti namus, taip bandyti taupyti, bet gyventojai to negali padaryti, nes valstybė nesuteikia paramos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Būsto rūmų pozicija

Lietuvos būsto rūmų prezidentas Miroslovas Monkevičius „Kauno dienai“ antrino sakydamas, kad paraiškų kvietimų tikimasi sulaukti gruodį, tačiau nerimą kelia tai, kiek pinigų būsto renovacijai numatyta skirti.

„Mūsų žiniomis, kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas šių metų gruodį. Tačiau daugiabučių namų, jau priėmusių sprendimą vykdyti renovaciją, gyventojai laukė šios programos nuo metų pradžios. Vis dėlto tik gruodį planuojamas paskelbti kvietimas teikti paraiškas, kaip ir maža finansavimo apimtis tikrai neprisideda prie 2021 m. Vyriausybės patvirtintos ilgalaikės renovacijos strategijos ir joje numatytų tikslų įgyvendinimo. Nerimą kelia informacija, kad gruodį ketinama priimti maždaug 165 paraiškas ir tam skirti apie 100 mln. eurų. Palyginkime: praėjusiais metais buvo pasirašyta 316 sutarčių už 175 mln. eurų. Taigi paramos dydis žymiai mažėja“, – nurodė M. Monkevičius.

Pasak jo, gyventojai, kurie jau yra priėmę sprendimus renovuoti savo daugiabučius, nerimauja dėl programos sąlygų ir paramos dydžio. „Ankstesnis programos paskelbimas būtų leidęs greičiau pabaigti renovacijos projektus ir sutaupyti. Neapsisprendę gyventojai peržiūrės naujo kvietimo sąlygas ir tuomet priims sprendimus, ar dalyvauti programoje“, – gyventojų nuotaikas perteikė Lietuvos būsto rūmų prezidentas.

Anot pašnekovo, susidomėjimas atlikti didžiąją daugiabučių namų renovaciją šiuo metu yra vidutinis. Nors išaugusios sąskaitos už šildymą ir verčia žmones taupyti, tačiau dalis gyventojų vis dar turi baimių dėl renovacijai keliamų reikalavimų.

„Gyventojams nerimą kelia neapibrėžtumas ir augantys reikalavimai pasiekti A arba B energijos efektyvumo klasę, taip pat augančios rangos darbų kainos, kurios didina paskolos įmokų dydžius“, – apie tai, kad ne tik vėluojantys kvietimai paramai gauti, bet ir augančios darbų kainos sulaiko dalį gyventojų nuo renovacijos, aiškino M. Monkevičius.

Specialistas nesiryžo vertinti, ar valstybės dabar remiama mažoji renovacija turi įtakos gyventojams atsisakyti visos renovacijos. Žinoma, dalis gyventojų pasinaudos šia programa ir susitvarkys šilumos sistemą, tačiau mažoji renovacija taip pat turi ne visiems priimtinų sąlygų.

„Mažosios renovacijos programoje nenumatyta kreditavimo mechanizmo, o tai reiškia, kad gyventojai turi finansuoti projektą savo lėšomis ir laukti išlaidų dalies kompensacijos. Šis veiksnys žymiai apsunkina galimybes dalyvauti šioje programoje. Be to, mažoji renovacija negali atstoti viso daugiabučio namo sutvarkymo, kadangi ją atlikus sutaupoma tik 15–20 proc. išlaidų. Didžioji renovacija prisideda prie mažiausiai 40 proc. išlaidų sutaupymo. Sutvarkomos pagrindinės namo inžinerinės konstrukcijos ir pagerėja daugiabučio estetinė išvaizda“, – komentavo Lietuvos būsto rūmų prezidentas.

Tai kur ta valstybės strategija atnaujinti kiekvienais metais tūkstantį namų?

Skirtingi kvietimai

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dienraščiui nurodė, kad kvietimai paramai gauti turėtų būti pateikti artimiausiu metu. Kitų metų pradžioje bus dar vienas šaukimas, skirtas tiems, kurie numatę daugiabučių namų energinę klasę kilstelėti gerokai aukščiau.

APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė aiškino, kad kvietimas atnaujinti daugiabučius namus planuojamas skelbti 100 mln. eurų investicijoms. Pasak jos, įvertinus paskutinio kvietimo projektų vidutines vertes ir šiuo metu vykdomų rangos darbų vidutines vertes, numatoma, kad šiai sumai galėtų būti pateiktos 165 daugiabučių namų paraiškos.

„Vyriausybė jau pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pakeitimams, todėl artimiausiu metu planuojamas skelbti kvietimas teikti paraiškas atnaujinti daugiabučius namus. Planuojama, kad 2022 m. galbūt bus pateikta apie 165 paraiškas, o 2023 m. sausio ir vasario mėnesiais bus paskelbtas kvietimas A klasei, kuriam, planuojama, bus pateikta apie 860 projektų, o gegužės ir birželio mėnesiais paskelbtame kvietime laukiama apie 2 565 projektų“, – planus vardijo E. Pliuskuvienė.

Nesulaukia: kvietimai būsto modernizavimo paramai gauti dar nepaskelbti. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Ji nurodė, kad 2020–2021 m. kvietime buvo pateiktos 785 paraiškos investicijoms už daugiau nei 435 mln. eurų. Pasak APVA atstovės, Vyriausybė mažajai renovacijai yra numačiusi 4 mln. eurų. Šiuo metu paraiškas pateikė 80 daugiabučių namų, ir jų bendra prašoma suma šilumos sistemos tvarkymo darbams kompensuoti siekia 3,2 mln. eurų.

„Planuojama kvietimo pabaiga yra 2023 m. liepa, arba kol užteks lėšų valstybės paramai“, – apie mažąją renovaciją kalbėjo E. Pliuskuvienė.

Keičiasi žaidimo taisyklės

„Kauno diena“ Aplinkos ministerijos prašė pakomentuoti, kodėl vėluoja kvietimai paramai gauti, kodėl skirta suma, kuri leidžia renovuoti gerokai mažiau daugiabučių namų, nei buvo planuota Vyriausybės strategijoje. Tačiau ministerijos atstovai į klausimus neatsakė.

Vis dėlto Aplinkos ministerijos puslapyje buvo išplatintas pranešimas apie tai, kad keičiasi būsto modernizavimo įgyvendinimo tvarka, ir tai esą leis efektyviai paskirstyti valstybės biudžeto lėšas, mažins administracinę naštą.

„Vienas svarbiausių pakeitimų – keliami aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Parama nuo šiol skiriama, kai pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė. Taip pat išplečiamas valstybės paramos mokėjimo būdų sąrašas numatant galimybę butų ir kitų patalpų savininkams suteikti paramą projektų parengimo ir įgyvendinimo techninei daliai per kelis etapus išmokant 30 proc. avansą. Bus finansuojamas investicinių planų tikslinimas. Tai numato Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių pakeitimai, kuriais nustatomos ir daugiabučio namo modernizavimo projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos“, – skelbiama ministerijos pranešime.

Nuo šiol esą bus galima taikyti įvairius mokėjimo būdus – avansinio mokėjimo, sąskaitų apmokėjimo ir kompensavimo. Numatyta galimybė už projekto ar jo dalies parengimo techninės priežiūros paslaugas mokėjimus atlikti projekto administratoriui. Iki šiol buvo apmokama tiesiogiai paslaugų teikėjui pagal projekto administratoriaus pateiktą prašymą Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Pranešime dėstoma, kad nuo šiol numatyta galimybė tais atvejais, kai projektas neįgyvendintas ir yra priimtas sprendimas grąžinti paramą, projekto administratoriams ir butų ar kitų patalpų savininkams išmokėtas ir permokėtas lėšas APVA grąžinti dalimis, bet ne ilgiau kaip per dvejus metus.

Investicijų planai bus rengiami ir teikiami Aplinkos projektų valdymo agentūrai per informacinę sistemą APVIS. Be to, valstybės parama bus teikiama ne tik investicijų planams parengti, bet ir jiems tikslinti. Su sąlyga, jeigu investicijų planas tikslinamas numatant įgyvendinti projektą, kurio energinio efektyvumo klasė būtų B ir aukštesnė.