Miesto pievos: ar visada verta šienauti?

Pats žydėjimo metas, tad miestiečiai svarsto: galbūt verta palikti daugiau natūralių pievų, o žolę nupjauti tik ten, kur ji trukdo pėstiesiems. Daugiau žydinčių plotų Kaune norėtų ir bitininkai.

Dingsta ir žiedai

Už tvarką mieste atsakingos „Kauno švaros“ darbuotojai vis kitose vietose jau pjauna žolę. Kartu su ja dingsta ir žiedai.

„Visi išsiilgę pavasario, kiekvienas žiedas mieste džiugina. Esu girdėjusi iniciatyvų gegužę nepjauti žolės, nes tuo metu viskas žydi. Tai ir Kaune galėtų pertrauką padaryti“, – svarstė kaunietė Gerda.

Kita „Kauno dienos“ skaitytoja Lauryna taip pat neprieštaravo, kad Kaune būtų daugiau žiedų. Tačiau moteris laikėsi pozicijos, kad žolė tam tikrose Kauno zonose turėtų būti nepjaunama ne tik gegužę, bet ir visą laiką.

„Man visai gražu būtų, jei Nemuno krantinėje nupjautų tik kokį metriuką kitą prie pat tako, kad žolė ant jo nevirstų, o visas šlaitas tegul žydi, tegul skleidžiasi spalvos. Kalniečių parke jau keleri metai yra padaryti natūralios pievos lopinėliai, tai, manau, ir kitur galėtų tokių atsirasti, nebūtina visų žalių plotų nuskusti, kad tik žolės likučiai liktų ir nebūtų jokio žiedo“, – pastebėjo kaunietė.

Natūraliai augalai žydėti galėtų ir didelių gatvių skiriamosiose eismo juostose.

Moteris tikino, kad prieš kelias savaites stebėjo pjaunamą žolę Savanorių prospekto įkalnėje. Ten darbininkai nešiojamomis žoliapjovėmis stengėsi nepalikti nė vienos išstypusios smilgos.

„Tik spėjau vyrui pasidžiaugti, kad visas kalnas geltuoja, o po kelių dienų žiūriu – jau nupjauta. Žmonės šlaitu juk nevaikšto, niekam netrukdo ir aukštesnė žolė. Natūraliai augalai žydėti galėtų ir didelių gatvių skiriamosiose eismo juostose, tokiose kaip V.Krėvės ar Šiaurės prospektai. Net ir tuose pačiuose parkuose natūralių pievų galėtų būti daugiau. Suprantu, kad turi būti ir tokių vietų, kur galima būtų ant trumpos žolės ir augintinius pavedžioti, ir patiems kartais kokį pleduką pasitiesti ir tiesiog pabūti, bet tikrai nereikia tiek daug nupjautų plotų“, – svarstė Lauryna.

Siūlymas: dalis kauniečių svarsto, kad miesto žaliuosiuose plotuose turėtų būti rečiau šienaujama žolė. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Pašnekovė įsitikinusi, kad natūralios miesto pievos Kaunui suteiktų spalvų ir atliktų svarbias ekosistemos funkcijas: įvairūs gyviai turėtų maisto iš žiedų nektaro ir būtų galima sutaupyti miesto lėšų.

„Čia visi laimi: Kaunas žydi, Kaunas sutaupo, o ir gamtos mieste atsiranda kur kas daugiau“, – pridūrė dienraščio skaitytoja.

Bitininko „Taip“

Vos tik užklausus, ar Kaune turėtų būti daugiau nešienaujamų plotų, bitininkas dr. Algirdas Amšiejus triskart ištarė „taip“. Vis dėlto jis pažymėjo, kad žaliuosius nepjaunamus plotus reikėtų šiek tiek pagerinti, kad juose nuolat būtų žydinčių augalų, mat vien žolės stiebai nėra tokie vertingi.

„Kai viename Kauno parke pamačiau žydinčias saleles, vežiausi užsieniečius parodyti. Aišku, kokio šveicaro nenustebinsi – pas juos ten pilna žydinčių pievų prie kolonėlių, pakelėse. Jie neturi tiek laiko šienauti. Užtenka nušienauti kartą per sezoną. Visi turime sugrįžti į gamtą.

Žiūrėkite, juk ir kamanių pasirodė, nes atsirado joms maisto. Tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad piktžolės nieko gero neduoda, į žaliuosius plotus reikia pasėti žydinčių augalų. Gali būti ir daugiamečių, tokių kaip raudonėliai, izopai. Nuostabiai žydi, be to, gal žmonės nusiskins ir skanios arbatos išsivirs“, – kalbėjo A.Amšiejus.

Siūlo atskirti zonas

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Evaldas Klimas laikėsi nuosaikesnės pozicijos. Pasak pašnekovo, natūralios pievos būtinos, tačiau jas geriau palikti gamtos apsuptyje, o mieste nereikėtų atsisakyti ir pjaunamų žolės plotų. Tiesa, svarbu, kad žolė būtų pjaunama reikiamo aukščio.

„Viskas priklauso nuo to, kurioje vietoje yra pievos. Reikėtų išskirti intensyvaus žmonių naudojimo ir matomas erdves, kur svarbus estetinis vaizdas, ir gamtos vietas, kur viskas turėtų būti kuo natūraliau. Tai nesudėtingai nustatomos ribos, kur erdvės naudojamos rekreacijai, o kur jau prasideda gamta. Šalia takų yra reguliariai pjaunama žolė. Žinoma, gamtoje neturi būti šiukšlynų“, – savo nuomonę dėstė gamtininkas.

Pasak jo, geras gamtos ir rekreacijos pavyzdys gali būti golfo aikštynai, kurių tam tikrose vietose žolė nupjauta, o kitur augalai palikti natūraliai vešėti. „Kadangi ten dideli plotai, jų pjauti neapsimoka ir ekonomiškai. Kita vertus, kam ten kištis. Juk Palangos parkuose matome, kad kur žmonės vaikšto, žolė reguliariai pjaunama, o toliau pereinama prie natūralių buveinių, kur pati gamta viską sudėlioja“, – kalbėjo E.Klimas.

Pasiteiravome ir dėl temperatūrų skirtumų, mat viešojoje erdvėje skinda informacija, kad tose vietose, kur augalai aukštesni, pati žemė mažiau įkaista, o kur žolė nupjauta, kyla ir temperatūra.

„Vegetuojantis žolynas iš tiesų labiau aušina. Jei žolynai nudžiūvę, jie tokios funkcijos neatlieka. Be to, nurudavę plotai neturi jokio estetinio vaizdo. Todėl pabrėžiu, kad kiekvienas žaliuojantis plotas mieste yra savotiški miesto plaučiai. Vokiečių mokslininkai nustatė, kad 35 kv. m ploto kokybiškų (žaliuojančių) žolynų vegetacijos laiku į aplinką išskiria tiek deguonies, kiek reikia vienam žmogui per metus. Žolynai ne tik pridengia dirvožemį nuo tiesioginio įkaitimo, bet ir vėsina save.

Tačiau verta pridurti, kad miesto žolynai paprastai pjaunami 10 cm ar aukštesni. Žolė dažnai paliekama mulčiuoti, todėl dirvožemis nėra atidengiamas. Nereikėtų mieste pjauti žolės per daug dažnai ir per žemai, tada viskas bus gerai“, – aiškino VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas.

Jis pridūrė, kad mieste galimos ir kitos alternatyvos, kurios leistų mažinti temperatūrą. Štai įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles geriau naudoti ne vientisą asfalto dangą, o tokią, kurios tarpuose būtų galima pasėti žolę.

„Daug kur Europoje aikštelėms naudojamos tokios betono trinkelės, toks savotiškas korys, į kurio tarpus pilamas dirvožemis ir sėjama žolė. Aišku, augimo sąlygos ten nėra labai geros, bet tam tikra augalija ten išlieka ir naudotis patogu, nes pagrindas vis tiek kietas. Tokios aikštelės geriau nei asfaltas. Reikia būtų protingoje taikoje su gamta“, – „Kauno dienai“ kalbėjo E.Klimas.

Pavyzdys: Kalniečių parke yra palikti natūralių pievų lopinėliai. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Miesto atstovų įžvalgos

Kauno savivaldybės atstovai nurodė, kad dalyje miesto vietų žolė pjaunama kartą per sezoną, tačiau yra vietų, kur ji šienaujama reguliariai.

„Jau daugiau nei penkerius metus atskirose Kauno miesto vietose, upių ir upelių pakrantėse, šlaituose ir pamiškėse stengiamės palikti nešienautų pievų. Žinoma, labai svarbu, kad šiose teritorijose nesiveistų piktžolių ar invazinių augalų. Todėl vertingiesiems augalams leidžiame žydėti, peržydėti, subrandinti sėklas ir jas išbarstyti, o liepos pradžioje šiuos plotus nušienaujame. Taip apsaugome pievas nuo velėnos formavimosi, nes ji trukdo dygti naudingų, laukinių augalų sėkloms“, – dienraščiui komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Piktžolės nieko gero neduoda, į žaliuosius plotus reikia pasėti žydinčių augalų.

Ji aiškino, kad Kaune esą susiformavęs natūralus ciklas, kai pievos yra šienaujamos augalams tinkamiausiu metu. Pasak specialistės, centrinėje miesto dalyje toks šienavimo būdas taikomas rečiau, kadangi didžioji dalis žaliųjų plotų mieste yra vejos, be to, žaliuosiuose plotuose įveisti daugiamečiai gėlynai. „Išskirtume Nemuno krantinę – čia žydi ir sėklas brandina lauko augalai. Svarbiausia nemažinti žaliųjų plotų, o juos didinti, jei yra galimybė, nes visi augalai prisideda prie klimato kaitos mažinimo, apsaugo dirvą nuo perkaitinimo“, – pridūrė R.Savickeinė.

Rekonstravus Kalniečių parką keliose jo vietose buvo įkomponuoti natūralių pievų lopinėliai. „Kauno diena“ pasiteiravo, ar tokia iniciatyva pasiteisino, ar planuojama pievų plotus parkuose plėsti?

„Kalniečių parke turime žydinčią pievą, tačiau naujų pievų įveisti parkuose neplanuojame. Parkai yra itin lankomos teritorijos, čia gyventojai nori rengti piknikus, ilsėtis, vaikai mėgsta žaisti ar vaikštinėti pievutėje. Labai svarbu sukurti saugią aplinką, nes žydinčiose pievose augantys augalai kai kuriems gyventojams sukelia alerginių reakcijų, be to, aukštesnėse pievose veisiasi erkės“, – nurodė R.Savickienė.

Ji pridūrė, kad Kaune gausu žaliųjų erdvių, kurios išsidėsčiusios upių ir upelių pakrantėse, šlaituose, taip pat miškų, parkų ir saugomų teritorijų. „Didžiausias plotas, į kurį kviečiame atvykti kauniečius ir miesto svečius, – Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinis. Jame saugoma per 170 ha natūralių pievų su vertingaisiais augalais. Pašalinus invazinius augalus, iki liepos mėnesio bus galima stebėti natūralią lauko augalų žydėjimo kaitą“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Edmundas Tulcevičius

Edmundas Tulcevičius portretas
Būtinai reikia žolynus šienauti , vis šiokia tokia apsauga ir žmonėms , ir šunims nuo erkių .

Apsurdas

Apsurdas portretas
Kaip supratau daugelis nori natūralios gamtos...Tai tuomet nepjaukim žolės ,nevežkim šiukšlių,neapšvieskim gatvių,neasfaltuokim ir bus kaip ponai nori....Bardakas...Ar jūs pastebite koks nušienautos pievos grožis?..Koks nušienautos žolės kvapas>?...Kodėl visuose dvaruose,Bažnyčių šventoriuje žolės šienaujamos?...Baikit tuos utopinius norus...Tik tvarkingas miestas yra gražus..

tai

tai portretas
cia kaip koks kieno supratimas, vieniems grazu kai tinkelemis viskas isklota ir pakabintas 2 vazonai su gelemis, kitiems grazu kai zydi pienes, ramunes ar neuzmirstuoles, ypac dabar madoj namu savininkai skuta zole 3 kart per savaite, nors ten tik zeme jau matosi, matyt taip prasimakstina
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių