Problemų sūkuryje

KMAIK surengta tarptautinė konferencija "Kūrybiniai procesai želdynuose", kurioje pranešimus skaitė Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Vengrijos ir Lietuvos kraštovaizdžio architektūros ir želdynų dizaino specialistai.

Girionyse įsikūrusios kolegijos vadovas V.Lygis teigia, kad tokios diskusijos reikalingos, Kaune ir kituose miestuose netrūksta  problemų, susijusių su želdynais.

"Tikriausiai didžiausias želdynų tvarkymo problemas urbanizuotose teritorijose sukelia kompetencijos trūkumas. Deja, šiandien vis dar pasitaiko apželdinimo ir želdynų priežiūros paslaugas teikiančių įmonių, kurioms svarbiausia – greitas pelnas. Pavyzdžiui, turėdami tik bendrą išsilavinimą, šen bei ten pasiskaitę apie apželdinimo darbus, tokie "specialistai" individualiam apželdinimui neretai siūlo augalus, kurie Lietuvos sąlygomis yra netinkami. Per keletą metų tokie augalai apšąla, suserga, praranda dekoratyvumą ar net visai nudžiūsta, o darbus atlikusių įmonių per kurį laiką arba nebelieka, arba jos teigia, kad klientas pats netinkamai prižiūrėjo augalus, o kartais kaltė be skrupulų suverčiama nenugalimos jėgos aplinkybėms. Kartais tokios situacijos pasiekia ir teismus. Todėl svarbu, kad šį darbą nuo pat pradžių atliktų sąžiningi ir kvalifikuoti specialistai", – teigia V.Lygis.

Viešieji konkursai

Specialistai užsimena, kad sudėtinga ir nelanksti viešųjų pirkimų sistema yra kitas efektyvią miesto viešųjų erdvių želdynų priežiūrą komplikuojantis veiksnys.

"Savivaldybėse aplinkotvarkos paslaugos perkamos viešųjų pirkimų konkurso būdu ir paprastai laimi tas, kas pasiūlo mažiausią paslaugų kainą. Deja, tai nebūtinai reiškia, kad konkursą laimėjusi įmonė suteiks geriausios kokybės paslaugas. Neretai pasitaiko, kad laimi nedidelės įmonės, kurios atitinkamoms paslaugoms atlikti yra priverstos samdyti kitas įmones – subrangovus, ir taip sukuriama sunkiai kontroliuojama sistema. Galiausiai paslaugas teikianti įmonė nebespėja darbų atlikti laiku, dirba skubotai, nepaisydama kokybės reikalavimų. Be to, ir pinigų įsipareigojimams atlikti kartais pritrūksta, kadangi konkurse pasiūlė pernelyg mažą kainą. Tad kalta ne tik kompetencijos stoka, bet ir sudėtinga paslaugų pirkimo sistema", – mano V.Lygis.

Savivaldybėse aplinkotvarkos paslaugos perkamos viešųjų pirkimų konkurso būdu ir paprastai laimi tas, kas pasiūlo mažiausią paslaugų kainą. Deja, tai nebūtinai reiškia, kad konkursą laimėjusi įmonė suteiks geriausios kokybės paslaugas.

Jam pritarė ir Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Ulkienė. "Dabar ruošiamės keisti įstatymą, kad darbus atliekančios įmonės vadovas privalėtų turėti tinkamą išsilavinimą, nes dirbti su želdiniais turi tik kvalifikuoti specialistai. Juk žinome atvejų, kai medžius sodina ir nedaug žinių apie tai turintys statybininkai", – atviravo ji.

Reikalingi profesionalai

KMAIK Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos katedros vedėja Asta Doftartė taip pat teigia, kad tvarkant želdynus miesto teritorijose norėtųsi matyti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.

"Ne visi daug kainuojantys projektai yra sėkmingi. Kaip vertinti, ar projektas tikrai pasisekė? Skoningai, patraukliai sutvarkytos erdvės traukia – juk nuėjęs į parką ar kitą viešąją erdvę iškart matai, ar joje žmonės lankosi, ar ja domisi. Žinoma, turime pavyzdžių, kai buvo investuota daug lėšų, bet tokios vietos vis vien nelankomos, nes žmogus pasigenda estetikos, jaukumo, saugumo pojūčio, o galbūt tokios erdvės tiesiog suprojektuotos nepatogiose vietose", – įsitikinusi A.Doftartė.

V.Lygis priduria, kad dar viena želdynų priežiūros problema yra kvalifikuotų arboristų trūkumas. "Šiandien turime Lietuvos arboristus vienijančią asociaciją, nors tikrų arboristikos profesionalų mūsų šalyje nėra daug. Savivaldybės ir nesamdo jų, pasikliaudamos nekvalifikuota darbo jėga. Čia vėlgi neretai koją kiša viešųjų pirkimų sistema, kai, norint suteikti galimybę konkurse dalyvauti kuo daugiau įmonių, neįrašomas reikalavimas darbus atliksiančių asmenų kvalifikacijai. Tenka tik apgailestauti, kad želdynų priežiūra kol kas nėra prioritetinė sritis savivaldybėse, ir lėšų tam skiriama išties mažai. Juk ir Kaune dažnai matome netinkamai nugenėtus, aplinkai pavojų keliančius medžius", – pastebi KMAIK vadovas.

Pašnekovas taip pat pastebi, kad valstybinio miškų ūkio sektoriaus reforma ir bendras šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas gali neigiamai paveikti miškų ūkio studijų programą norinčiųjų studijuoti skaičių.

"Ta reforma išties išgąsdino ir išbalansavo žmones. Kai kalbama apie atleidimus iš darbo valstybiniame sektoriuje, natūralu, kad tėvai gali imti atkalbinėti savo vaikus nuo šios krypties studijų. Tačiau, nepaisant visų reformų, kvalifikuotų specialistų darbui miške ir kituose želdynuose visada reikėjo ir reikės", – įsitikinęs V.Lygis.

Nežino taisyklių

Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Ulkienė pažymėjo, kad kalbant apie miesto želdynus ir želdinius svarbu prisiminti ir teisės aktus, nes šiandien daug kas painioja įvairias sąvokas ir neretai teismuose pykstasi vien dėl to, kad nebuvo susipažinę su atitinkamomis taisyklėmis.

"Maždaug pusė žmonių nori išsaugoti visus medžius, o kita pusė nori viską išpjauti. Dalis pyksta, kad kaimynų medžiai užstoja šviesą jų kiemuose, kiti – kad kaimynų lapai teršia asmeninę veją. Todėl daug kas dabar renkasi spygliuočius, mat jų "teršiamas" plotas mažesnis nei lapuočių", – apie dažniausias kaimynų kivirčų priežastis pasakoja K.Ulkienė.

Pasak pašnekovės, kitas amžinas klausimas – kokiu atstumu turi būti sodinami medžiai nuo kaimyno tvoros. "Praėjusiais metais buvo patikslintos ribos. Pagal naująją tvarką atstumas nuo pasodinto medžio iki kaimyno tvoros turi būti ne mažesnis kaip 1 m, o gyvatvorės formuojamos ne aukštesnės nei 1,3 m, išskyrus pietinę pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio.

Taip pat patikslinta, kad medžiai nuo pastatų sienų sodinami ne arčiau kaip 5 m atstumu, krūmai – 2,5 m atstumu, o nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai sodinami ne arčiau kaip 4 m atstumu.

Teisės aktuose stengiamės viską pateikti kuo aiškiau, paprasčiau ir tiksliau, tačiau jei žmonėms kyla abejonių, jie paprastai skambina į savivaldybes, kad pasitikslintų, mat šie dalykai priskirti savivaldybių priežiūrai", – sako K.Ulkienė.