Prasidėjus antrajai pandemijos bangai, lapkritį, socialiniuose tinkluose pasirodė LSMU Kauno ligoninės kvietimas, kuriame buvo kreipiamasi į žmones, galinčius padėti medikams ir dovanoti savo laisvą laiką. Susirgus daugiau nei 200 personalo darbuotojų, rankų stygių  tąkart teko kompensuoti vadinamuosiuose karščiausiuose ligoninės taškuose – Infekcinių ligų, Priėmimo-skubios pagalbos skyriuose.

Savanorius koordinuojantis Kauno ligoninės Socialinės veiklos skyriaus vadovas Saulius Davainis pasakojo, po kvietimo išplatinimo laukęs trijų ar keturių laiškų, todėl labai nustebo, kai kitą rytą pasitikrinęs pašto dėžutę jų rado kelias dešimtis kartų daugiau. 

Jūs prisidėjote tada, kai mums buvo sunku ir nepakako turimų rankų.

„Buvo 76 laiškai! Vėliau paprašiau skelbimą išimti, nes reikėjo dirbti ir kitus darbus“, – S. Davainis skaičiavo, iš viso sulaukęs kiek daugiau nei pusantro šimto laiškų. Pastaruosius žmonės rašė net ir tada, kai virtualioje erdvėje kvietimo nebeliko.

„Skaitydamas laiškus supratau, kad žmonių, kurie nori padėti yra begalė. Pradžioje atrinkome 30 savanorių. Vėliau skaičių padidinome iki 50. Kviesdami atsižvelgėme į laiškų turinį ir žinoma, pirmenybę teikėme medicinai giminingų profesijų kolegoms“, – savanoriams už jų paramą darsyk dėkojo Kauno ligoninės Socialinės veiklos skyriaus vadovas.

Kaip pasakojo ligoninės atstovai, neskaičiuodami savo laiko ir negailėdami jėgų, žmonės po  tiesioginių darbų ar studijų skubėjo į  LSMU Kauno ligoninę  Josvainių  ir Hipodromo gatvėse, kur dirbo pačius įvairiausius darbus: keitė patalynę, sauskelnes, maitino pacientus, valė palatas, nešė šiukšles.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Jūs prisidėjote tada, kai mums buvo sunku ir nepakako turimų rankų. Šiandien kalbėti labai sunku, todėl noriu padėkoti ir pridurti, kad kreipsimės į jus ir vėl, jei atsidursime panašioje situacijoje“, –  direktoriaus pavaduotoja slaugai Gražvydė Masiliūnienė tikino niekada nepamiršianti savanorių padaryto gero.

Už paramą pusšimčiui miestiečių dėkojo ir Kauno klinikinės ligoninės vadovas Albinas Naudžiūnas. Simboliškai, padėkos raštus išdalijęs prieš pat kovo 11-ąją, profesorius priminė, kad tiek 1918-aisiais, tiek 1990 metais, šalies nepriklausomybė buvo atkurta savanorių dėka.

„Taigi jei kartais ir atrodo, kad  savanoris – nereikšmingas žmogus, pažiūrėkite į šalies istoriją, –  A. Naudžiūnas  pabrėžė šių dienų savanorių svarbą ir įvertino jų atsidavimą. – Šiuo metu vyksta kitoks karas, kai priešas nematomas. Padėtis gerėja, bet kova dar nebaigta. Ateitis – neaiški. Todėl dėkojame, kad atėjote ir padėjote tada, kai buvo labai sunku. Mes to nepamiršime.“

Vilmanto Raupelio nuotr.