Mažiau gatvėms, daugiau žmonėms: kaip pandemija pakeitė projektus ir svarbius klausimus Kaunui?

Žurnalisto Gražvydo Muižio pokalbis su Kauno miesto mero pavaduotoju Andriumi Palioniu apie Kauno biudžetą, tęstinius didžiuosius projektus ir svarbius Kaunui klausimus: kaip pandemija paveikė biudžetą, kokių sprendinių buvo imtasi ir kam šie metai atneš gerų žinių?

– Kaip pandemija paveikė miesto biudžetą?

– Visi turbūt nukentėjo. Miestas irgi. Pagrindinis miesto pajamų šaltinis – gyventojų pajamų mokestis (GPM). Per pandemiją dalis žmonių prarado darbus, kitų sumažėjo pajamos. Miestas praeitų metų biudžete vien GPM neteko 8 mln. eurų, nekalbant apie kitus šaltinius, kurie irgi buvo sumažinti, pavyzdžiui, įvairios verslo asocijuotos struktūros kreipėsi dėl įvairių mokestinių lengvatų, kurias nustato savivaldos. Solidariai stengėmės padėti visiems.

– Šių metų šūkis: „Mažiau infrastruktūrai, daugiau žmonėms“. Turbūt omenyje turimos gatvės. Gal nuo gatvių prie žmonių pereisime? Kiek bus sumažintas finansavimas infrastruktūrai, gatvių remontui?

Yra ambicijų sutvarkyti Vilniaus gatvę iki „Europos – kultūros sostinės 2022“ renginių, ar pavyks – gyvenimas parodys.

– Bene trečdaliu mažėja planas šių metų biudžete būtent skirto miesto infrastruktūrai. Prieš tai Kauno gatvės buvo viena didelė statybų aikštelė. Šios pandemijos metu turime atsižvelgti į pagrindinius iššūkius ir perorientuoti savo biudžetą bei skirti žmonėms, kurie susiduria su daugiausia iššūkių.

– Galima įžvelgti privalumų – mažiau remontų, geriau ir patogiau važinėti, nes jau buvome įpratę, kad tai gan sudėtina. Kiek milijonais sumažėjęs finansavimas?

– Apie 12 mln. eurų mažesnė investicija.

– Nukentės įmonės, kurios tuos darbus atlieka – sumažės užsakymų. Tęstinis verslui atsiliepiantis pandemijos poveikis.

– Šioms įmonėms pandemija atsilieps. Praeitais metais Vyriausybė į ekonomiką buvo įliejusi nemažai lėšų įvairiems infrastruktūriniams darbams atlikti. Be darbų tikrai neliks, bet, lyginant su prieitais metais, jų bus mažiau. Iš kitos pusės, gal geriau, nes darbai turi vykti sparčiau, ne paslaptis, praėjusiais metais įmonėms trūko darbo rankų, kad galėtų įgyvendinti projektus.

– Ar nestos vienas didesnių numatytų darbų – Vilniaus gatvės rekonstrukcija?

– Tikimės, kad nestos. Yra ambicijų sutvarkyti Vilniaus gatvę iki „Europos – kultūros sostinės 2022“ renginių, ar pavyks – gyvenimas parodys. Projektas didelis, keičiami visi inžineriniai tinklai, sunku ir grindinį sudėti, kiekvieną akmenuką reikia sužiūrėti. Didesnis iššūkis, reikalaujantis laiko ir investicijų.

Andrius Palionis. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Paminėjote „Europos – kultūros sostinės 2022“ titulą. Ir šiam projektui reikalingas papildomas finansavimas?

– Kalbant apie visus miesto strateginius objektus, stengiamės, kad nė vienas nenukentėtų, nes tai miesto garbės reikalas. Jau prieš kelerius metus suplanuotos lėšos projektui. Visas projektas yra įvertintas apie 30 mln. eurų: 10 mln. skiria pati Vyriausybė per daug metų, likusią dalį, apie 12 mln. eurų, dengia Kauno miestas, 4 mln. – Kauno miesto rajonas, o likusią – rėmėjai.

– Girdėjau, kad yra gerų naujienų švietimo, kultūros ir socialinės sferos darbuotojams.

Daug klausimų, kada pradės veikti uždarytas verslas. Nuo to priklauso miesto pajamos.

– Taip. Tos geros žinios, kai didelis kiekis žmonių, sumažėja iki mažos. Šie sektoriai stipriai paveikti pandemijos, išaugo socialinių paslaugų poreikis. Investuojame į šias sritis, dalį didina ir valstybė, miestas investuoja į atlyginimų kėlimą, kad žmonės kuo mažiau susidurtų su trūkumu.

– Socialinei sveikatos apsaugai numatytas 16 proc. didesnis finansavimas. Kas pajus didesnį finansavimą?

– Daugiausia bus orientuota į paslaugų didesnį prieinamumą, nes išaugęs daugelio socialinių paslaugų poreikis. Kad užtikrintume paslaugas, turime prisidėti daugiau. Nežymiai kils ir darbuotojų atlyginimai.

– Sportui skiriama 45,5 mln. eurų. Kur pagrindiniai akcentai?

– Į pagrindinius miesto sporto objektus: S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos darbai, Kauno sporto halės užbaigimas, „Žalgirio“ arenos baseino statybos darbai, lengvosios atletikos maniežas. Reikia paminėti irklavimo trasos Lampėdžių ežere įrengimą ir Kauno marių uosto infrastruktūrinius darbus, kad pagerėtų situacija.

– Ar sulauks finansavimo „Žalgirio“ klubas? Gal žinoma kiek?

– Yra tikslas, kad parama išliktų tokia pati, jog bent šioje srityje, kai neteko sirgalių ir jų sunešamo pelno, būtų kažkokia garantija.

– Klubo vadovas jau atvirai kalba, kad daug skolų, kreipėsi paramos pagalbos į Vyriausybę. Ar nėra minčių padindinti?

– Kol kas apie didinimus įvairiose srityse sunku kalbėti, bet priimti sprendimus nesinori taip greitai. Nes nežinia, kaip seksis surinkti šį biudžetą. Daug klausimų, kada pradės veikti uždarytas verslas. Nuo to priklauso miesto pajamos. Labai daug ką lems ekonominė padėtis.

– Opozicijos lyderė kritikavo, kad nejuda Dainų slėnio rekonstrukcija.

– Situacija tokia, kad neįmanoma padaryti visko. Žiūrime, kuriuos objektus logiškiausia tvarkyti. Tikrai reikės rekonstruoti Tunelio gatvę, ji jungiasi su Dainų slėnio sklypu, todėl logiška būtų sujungti objekto rekonstrukcijos ir tvarkybos darbus.

– Kokia situacija su garsiąja Ąžuolyno stovėjimo aikštele?

– Iš esmės, kaip kauniečiui, man džiugu, kad reakcija įvyko. Mes dabar kalbame apie teritorijos susigrąžinimą miestui. Kol nėra urbanistų pateiktų sprendimų, šiandien šnekame tik apie procesų inicijavimą.

Tikrai reikės rekonstruoti Tunelio gatvę, ji jungiasi su Dainų slėnio sklypu, todėl logiška būtų sujungti objekto rekonstrukcijos ir tvarkybos darbus.

– Atsargi komunikacija geras penas skambioms antraštėms. Išėjo antraštės apie 2 tūkst. vietų aikšteles, visuomenė sunerimusi, praktiškai „Akropolio“ stovėjimo aikštelė. Gal ir savivaldybė kažkiek ne taip komunikavo?

– Pripažįstame, kad mistiškai atsiradęs priedas prie sprendimo projekto, kuris neturi jokios teisinės galios, būtent iššaukė tam tikrą reakciją.

– Kada maždaug jau galima tikėtis aiškesnių savivaldybės žingsnių, sprendinių, kad būtų užbaigtos Ąžuolyno baimės ir abejonės?

– Pagal visas viešųjų pirkimų procedūras, kelis mėnesius vyks detaliojo plano kaip paslaugos pirkimas, apie metus laiko detaliojo plano rengimas. Detaliojo plano rengimo metu būna svarstymai su visuomene, diskutuojama.

– Gal pristatytumėte Svajonių kiemo programą?

– Tikrai kviečiu visus Kauno miesto gyventojus, kurie gyvena daugiabučiuose namuose. Svajoniukiemas.lt puslapis skirtas padėti gyventojams susitvarkyti savo aplinką aplink daugiabučius, susikurti infrastruktūrą su miesto finansine pagalba, tiek detaliųjų planų rengimo, tiek fizinių darbų įgyvendinimo etapuose. Ar įrengti daugiau žaidimų aikštelių, ar augmenijos, dviračių saugyklų, stovėjimo aikštelių.

– Kodėl vakcinavimo centras perkeltas iš Centrinio pašto į Ledo rūmus?

– Perkėlimas įvyko dėl planuojamų srautų augimo. Natūralu, žinojome, kad Centrinis paštas gali aptarnauti tam tikrą skaičių žmonių. Paštas buvo pasirinktas dėl žinomos lokacijos, kad pati pirmoji grupė, senjorai, tikrai žinotų, kur vyks vakcinavimas. Pagal prognozę, Ledo rūmuose vakcinuoti galima žymiai daugiau žmonių. Kol kas mes nežinome, kada COVID-19 leis ją atidaryti ir išlieti ledą, tegul bent pasitarnauja kilniam tikslui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Sny i snovedenija

Kaunietis

Kaunietis portretas
Kodėl niekam nekyla mintis iš tiesu grąžinti miestui ąžuolyno teritoriją ir apsodinti ją ąžuolais, o ne gnaibant nuo Panemunės miško, Kleboniškio kitų parkų ir skverų, naikinant vandenvietes upių pakrantes, Lampėdžius ir juos užstatant beskonėm dėžėm? Sugrąžinkim ąžuolynui jo teritoriją !!! Tai būt7ų tikrai istorinis įvykis ir nuskambėtumėt bent vienu geru darbu per pasaulį. BŪTŲ GRAŽIAUSIA DOVANA EUROPOS KULTŪROS SOSTINEI...

Yra' m

Yra' m portretas
gal pats perskaityk savo keverzonę, nei pradžios, nei pabaigos, viena marmalynė.Negerk po pilną...
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių