Iškalbingas įrašas

"Kauno diena" gavo pokalbio tarp Violetos ir Vidos P. ištrauką.

Violeta: Aš nežinau ką manyti, raštiško susitarimo mes neturime.

Vida: Tai niekas ir nedaro, su visais mes taip bendraujame.

Violeta: Ir visi žmonės neturi jokio raštelio? Nė jokio raštelio?

Vida: Taip. Jokio.

Violeta: 28 800 sumokėjome ir mes problemiški buvome?

Vida: O kur tas jūsų mokėjimas? Kur jis yra?

Violeta: Kiekvieną mėnesį mokėta.

Vida: Nu tai gerai, nu taip ir priklauso, visi taip daro.

Violeta: Ir vyras?

Vida: Ką jūs manote, už dyką kas duoda?

Violeta: 28 tūkst. sumokėta vietoj 16 tūkst.

Vida: Tai šitie dalykai nesiskaito todėl, kad jums priklauso sumokėti. Ir visi taip moka. O pagrindinė skola yra va tokia, kurią mes prašome, kurią jūs turite grąžinti. O kad jūs tiek metų taip, tai jūs manot, už gražias akis jums kas duoda? Ką mes pinigus iš dangaus gavome? Mes irgi uždirbom.

Violetos advokato įsitikinimu, šis pokalbis patvirtina, kad klientė sumokėjo skolą.

Tačiau Vida P. laikėsi savo: "Ji mane provokavo, uždavinėjo visokius klausimus. Ji mane filmavo mano namuose."

"O gal ji buvo mano vyro meilužė", – atrėmė Vida P., paprašyta pakomentuoti, kodėl jos sutuoktinis atidėjo pas antstolę pradėtą skolos išieškojimą.

Galimai nusikalstama veika

Verta dėmesio ir dar viena linija Violetos istorijoje. Tuo momentu, kai dėl Henriko Antano P. paveldėtojų reikalavimų žemė slydo iš po kojų, Violeta kreipėsi į nemokamos teisinės pagalbos advokatus. Ten dirbusi teisininkė netruko suprasti, kad Violetos paimtos paskolos – gudriai paspęsti spąstai lėšų pristigusiems asmenims.

"Aš nežinojau, ką man daryti. Važiuodama pas Henriko dukrą ir žmoną aiškintis dėl tų pinigų, paprašiau, kad dukra nufilmuotų mūsų pokalbius. Laikas buvo sunkus, todėl bijojau, kad galiu kažko nesuprasti ar pamiršti. Tuose įrašuose moterys pačios patvirtina, kad aš mokėjau pinigus", – paraginta nemokamos teisinės pagalbos advokatės, Violeta kreipėsi į FNTT.

Moters filmuota medžiaga tapo šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo pagrindu. FNTT padėkojo Violetai už pasitikėjimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų finansinių operacijų.

"Viskas gerai. Rūpinamasi, kad valstybei būtų sumokėti mokesčiai, tačiau kas iš to mano klientei?" – faktą, kad Violetos nėra tarp nukentėjusiųjų, pabrėžė E.Pavlovičius.

Galimai finansinių aferų lizdą ant lėkštutės pareigūnams atnešusi moteris palikta ant ledo. Pareigūnai net nepasivargino neviešinti Violetos pavardės. "Jei jums grasintų, kreipkitės", – pareigūnų raminimus prisiminė moteris.

Užfiksuoti pripažinimai

Kuo ypatinga moters filmuota medžiaga? Ne tik tuo, kad joje pinigus skolinusios moterys pripažįsta tokią savo veiklą. Joje užfiksuotos ir didžiulės dėžės, pilnos skolininkų lapelių. Tikėtina, kad tokių pririštų ir nuolat melžiamų asmenų, kuriems nebuvo išduodami jokie pakvitavimai, yra net kelios dešimtys.

Per kratas pareigūnai paėmė ir žurnalą, kuriame greičiausiai pinigus skolinęs dabar jau velionis, žmona, dukra galimai rašėsi, kiek kuris skolininkas pinigų grąžino. Tačiau šiuo žurnalu FNTT su Violeta nepasidalijo, kai ji kapstėsi teisme ir visais įmanomais būdais siekė įrodyti mokėjusi skolą nuo pat 2010 m.

Savo įsitikinimus apie galimą nusikalstamą veiką Violeta išdėstė ir FNTT pateiktame prašyme pripažinti ją nukentėjusiąja. Moteris užsiminė ir apie įtarimus, kad galbūt tarp Henriko Antano P. ir antstolės R.Stašenienės egzistavo slaptas susitarimas.

Įtartinų sandorių schema paprasta: grąžinamas sumas žymėjosi savo žiniaraščiuose, tuo užtikrindamas, kad įsipareigojimai mažėja. Kai skola buvo grąžinta, kreipėsi į antstolę, kad ji pradėtų išieškojimą ir neigė pinigų grąžinimo faktą.

Po Henriko Antano P. mirties galimai nusikalstamą versliuką perėmė jo žmona ir dukra, kurios, Violetos įsitikinimu, veikė išvien.

Komentaras

Reda Stašenienė

Antstolė

Tiksliai pakomentuoti situacijos negalėčiau, nes buvo paprašyta tos moters bylą perduoti į civilinę bylą, kurioje kreditoriaus įpėdiniai su ja bylinėjasi. Tačiau ji buvo atėjusi ir advokatas buvo atėjęs.

Kiek prisimenu, kai kreditorius buvo gyvas, prašė nepardavinėti nekilnojamojo turto, tik užtikrinti, kad tas turtas būtų areštuotas. Tad raginimas ir turto areštas skolininkei buvo išsiųsti, kiek pamenu, tais pačiais metais, kai buvo užvesta byla (2010 m. – red.past.).

Kai kreditorius mirė, įpėdiniai paprašė nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Skola viršija Civilinio proceso kodekse numatytą sumą, kurią galima nukreipti į nekilnojamąjį turtą.

Ar gali būti, kad raginimai nepasiekė skolininkės? Jei ji neatsiėmė iš pašto, tai gali būti. Tačiau ji buvo pernai, užpernai ir tą informaciją turėjo ir anksčiau. Negaliu komentuoti, ar raginimas buvo įteiktas, ar ne, tačiau jos adresu jis buvo išsiųstas. Dėl įvairių priežasčių žmonės neatsiima procesinių dokumentų, tačiau negaliu komentuoti be vykdomosios bylos.

Ar normalu, kad kreditorius paprašo nerealizuoti turto? Kodėl gi ne, jei jis su skolininku susitaria, kad mokės dalimis, tai negalima pulti tuoj pat realizuoti tą nekilnojamąjį turtą. Čia labiau kreditoriaus ir skolininko susitarimas.

Pakanka žodinio kreditoriaus pasakymo, kad nerealizuotų skolininko nekilnojamojo turto. Kreditoriaus žodinio pasakymo nepakaktų, jei būtų pažeidžiami skolininko interesai. Būna įvairių prašymų, dėl ko kreditorius prašo nepardavinėti turto. Šitas miręs kreditorius nebuvo toks drastiškas, kad sunaikintų skolininką. Yra įvairių kreditorių, įvairių aplinkybių, dėl kurių kreditorius neskuba išieškoti skolos.

Jei prašo nerealizuoti, juo labiau kad jokių palūkanų nenumatyta vykdomajame dokumente, tai tikrai nepažeidžiamos skolininko teisės.

Jei yra skola, tai ar kreditoriui, ar šiuo atveju mirusio kreditoriaus įpėdiniams turi būti grąžinta. Jei žmogus turi skolą, tai jis su kreditoriais sprendžia, kaip tą skolą grąžinti, o ne siekia išvengti grąžinti skolą. Ji eina per visas instancijas, štai ir į "Kauno dieną", tarsi tai padės jai išvengti skolos mokėjimo.

Informacijos, kad ji mokėjo, mes neturime. Ji galėjo parašyti, kad sumokėjo tiek ir tiek, tada antstolis būtų aiškinęsis ir gal paaiškėtų, kad skola visiškai padengta. Ar patariau tai daryti? Ne vienas ir ne du skolininkai yra ir apie kažkurį konkrečiai pasakyti tikrai negaliu.

Jei būtų parašiusi, būtume aiškinęsi, kaip, kokiu būdu mokėta, mums nepateikta informacija, ar ji aiškinasi su kreditoriaus įpėdiniais dėl skolos mokėjimo.

Finansinių nusikaltimų tarnybos komentaras

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 202 str. 1 dalį, įtariama vykdyta neteisėta finansinė veikla. (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų).

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas. Surinkti duomenys perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistams. Specialisto išvados dar nėra. Kol kas šiame ikiteisminiame tyrime niekam nepareikšti įtarimai.

Ar veikla buvo versliška, ar vykdyta stambiu mastu, nustatoma ikiteisminio tyrimo metu renkant duomenis. Šiuo metu teigti, kad vykdyta veikla buvo versliška ar stambiu mastu, galimybės nėra.

Kratų metu buvo rastos paskolos sutartys, paprastieji neprotestuotini vekseliai ir juodraščiai. Ikiteisminio tyrimo metu tiriama, ar buvo vykdyta neteisėta veikla. Paskolos sutarčių, paprastųjų neprotestuotinų vekselių neteisėtumo nustatymas nėra FNTT atliekamo tyrimo objektas. Šiuo metu nėra nustatyta ir tiriamai veiklai naudota suma.

Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas, numato, kad tokia nusikalstama veika daro žalą valstybės finansų sistemai, todėl fizinio asmens pripažinimas nukentėjusiuoju nėra galimas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstamos veikos fizinių asmenų atžvilgiu nebuvo padarytos. Santykius tarp kreditoriaus ir skolininko reglamentuoja civilinė teisė.