- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spalį sukaks metai, kai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba patvirtino žymų kardiochirurgą profesorių Rimantą Benetį šios aukštosios mokyklos rektoriumi. Ta proga Lietuvos naujienų agentūra ELTA drauge su rektoriumi apžvelgė jo pirmuosius, einant šias atsakingas pareigas, veiklos metus.
– Nesate vadovas, atėjęs „iš šalies“, nuo pat savo studijų Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitete) pabaigos kopėte karjeros laiptais Kauno klinikose, 2005-aisiais tapote LSMU senato nariu, iki tapdamas rektoriumi 4 metus buvote Senato pirmininkas. Tad Universitetą išanalizavote, perpratote, vaizdingai tariant, įvairiais pjūviais. Ar daug taisytinų dalykų matėte?
– Nepasakyčiau, kad tokių dalykų buvo daug, nes iki tol visą esmę, procesą mačiau iš arti ir drauge su buvusiu rektoriumi profesoriumi Remigijumi Žaliūnu bei visa universiteto bendruomene sprendėme (gana sėkmingai) įvairias problemas. Buvau ir Senato pirmininkas, ir LSMU tarybos narys. Be abejo, būna dalykų, kuriuos galima geriau pamatyti jau iš kitos pozicijos – rektoriaus. Rektoriumi tapau pokyčių valstybėje metu, – rinkimai į šalies parlamentą, naujos Vyriausybės formavimas, daug kas keitėsi, ir žmonės – taip pat. Laikmečio keitimasis yra natūralus procesas, o kartu su juo neabejotinai kyla naujų iššūkių, formuojami nauji uždaviniai. Metai gali atrodyti trumpas laikas, tačiau vis didėjantys reikalavimai sparčiai koreguoja planus.
Ateinančiais metais bus tvirtinama nauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto strategija. Kol kas Universiteto 2022–2026 metų strateginės plėtros gairės ir jų įgyvendinimo planas kuriamas, apie strategiją diskutuojama įvairiais lygmenimis, Universiteto padaliniuose. Tai – viso mūsų Universiteto veiklos, plėtros planas, atspindintis ir studijas, ir LSMU finansų, ūkinę dalį. Jame yra numatytos ir naujų objektų statybos – tai visai bendruomenei labai aktualu, dar labiau keliant studijų bei mokslo kokybę.
– Ar atsitiktinis sutapimas, kad Jūs rektoriaus poste pakeitėte kolegą – akademiką, prof. Remigijų Žaliūną, ar tiesiog dėsninga, kad širdį gydantys profesionalai – svarbiausi, o kardiologija, širdies chirurgija, jos mokykla Universitete – stipriausia ne tik Lietuvoje, bet ir toli nuo jos, todėl ryškiems lyderiams augti terpė čia – pati geriausia?
– Tai galima pavadinti atsitiktinumu. Taip, mes su prof. R. Žaliūnu abu esame plungiškiai (ir abu – Plungės garbės piliečiai, primena ELTA). Jis medicinos mokslus studijuoti pradėjo Vilniuje, aš – Kaune. Žinoma, kardiologija ir kardiochirurgija – tikrai giminingos sritys, todėl ir su prof. R. Žaliūnu esame pažįstami daugybę metų. Greta dirbant nesunku persiimti, dalytis tomis pačiomis idėjomis, į jas gilintis, kurti, tobulėti. Kas daug dirba, sutikite, yra matomi. O rektorių slaptu balsavimu renka tarybos nariai.
Keistai atrodytų, jei būsimasis sveikatos specialistas arba seniai tokiu tapęs, ligoninėje dirbantis žmogus atsisakytų skiepytis. Tai koks tuomet būtų jo požiūris į mokslą ir į rezultatą, kurio siekia studijomis, darbu?
– Debiutuodamas kaip rektorius pabrėžėte, kad Universitetui reikalinga energinga, veikli, inovatyvi ir susiklausiusi bendruomenė, vienijanti studentus, absolventus, akademinį, taip pat neakademinį personalą, nebijanti pokyčių, atvirą naujoms idėjoms bei pasaulinei konkurencijai. Šiandien galite patvirtinti, kad iš daugybės tūkstančių darbuotojų susidaranti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenė yra ta, su kuria įmanoma nemažai sunkių iššūkių įveikti ir gražių planų įgyvendinti?
– Puiki mūsų bendruomenė įrodė, kad gali daug pasiekti. Šį rugsėjį buvo gautas patvirtinimas, kad naujausiame prestižiniame „Times Higher Education“ (THE) pasaulio universitetų reitinge Lietuvos sveikatos mokslų universitetas užėmė aukštą vietą ir įvertintas tarp 601–800 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. Šių metų reitinge – tai aukščiausias iš visų Lietuvos universitetų įvertinimas. Esame tarptautiški, laikomės aukščiausių standartų, o šiandien matome ilgo, nuoseklaus ir kruopštaus darbo, paremto studijų, mokslo, klinikinės praktikos vienovės principu, rezultatus. Matome rezultatus, prie kurių prisidėjo visa universiteto bendruomenė. Ją šiandien sudaro jau daugiau kaip 28 tūkstančiai žmonių, vienaip ar kitaip su universitetu susijusių. LSMU – tai ir viena didžiausių tokių įstaigų Baltijos šalyse – Kauno klinikos ir Kauno ligoninė, kurios steigėju neseniai mūsų Universitetas tapo.
– LSMU visas kitas aukštąsias mokyklas pranokusi vakcinacijos aktyvumu (pasiskiepijusiųjų – netoli 100 procentų).
– Keistai atrodytų, jei būsimasis sveikatos specialistas arba seniai tokiu tapęs, ligoninėje dirbantis žmogus atsisakytų skiepytis. Tai koks tuomet būtų jo požiūris į mokslą ir į rezultatą, kurio siekia studijomis, darbu? Universiteto darbuotojai supranta, dėl ko kovoja, – už tai, kas brangiausia, – už gyvybę. Todėl privalo viską padaryti ją saugodami. Norėčiau pabrėžti, kad daug priklauso ir nuo vadovų, bendradarbių, kokį pavyzdį jie rodo.
– Rektoriaus pareigas pradėjote eiti ypač sudėtingu, pandeminiu, laikotarpiu, ir kol kas nematyti viltingų jo pabaigos ženklų. Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, jo ligoninei Kauno klinikoms tenka ypač didelė atsakomybė, visiems drauge bandant Lietuvoje įveikti COVID-19 infekciją. Kai kyla viešos diskusijos, kad medikai privalo intensyviau aiškinti apie vakcinacijos naudą skiepų priešininkams, esą tuomet besiskiepijančiųjų padaugės, Jūs tikite, kad tai pakeis iš principo besipriešinančiųjų nuomones?
– Kai pandemija prasidėjo, nebuvo geros komunikacijos ir visuomenė nesutelkta bendram su sveikatos specialistais, mokslininkais tikslui – įveikti virusą, patiriant kuo mažiau praradimų. Daug funkcijų perėmė ministerija, ir tai natūralu, bet iš pradžių buvo visko – nesusišnekėjimo, nepasitikėjimo specialistais, mokslu, nepasidalijimo, kas ir už ką atsako. Nemaža dalis žiniasklaidos pasitarnavo neigiamam proceso vertinimui, akcentuodama, kad ir nedidelį skiepų nuo COVID-19 infekcijos komplikacijų procentą, bet dažnai nutylėdama, nepabrėždama, kokią milžinišką naudą jie duoda, saugodami milijonus gyvybių. Tokias neigiamas kalbas girdėdamas individas gali pagalvoti, kad būtent jis pateks į tą negausų komplikacijų patyrusių žmonių būrį.
– Pernai pristatydamas Universiteto veiklos penkerių metų (tiek trunka rektoriaus kadencija) programos koncepciją, pabrėžėte tikslą puoselėti LSMU tarptautiškumą ir atvirumą kaitai ir naujovėms. Jūs skaitote pranešimus tarptautinėse konferencijose, sėkmingai dalyvaujate įvairiuose projektuose. Ką tik, prieš Rugsėjo 1-ąją, džiaugėtės pirmakursių iš užsienio valstybių priėmę keliasdešimt procentų daugiau nei pernai. Ką dar reikėtų LSMU bendruomenei nuveikti dėl tarptautiškumo?
– Jau daugiau kaip 30 metų, kai Universitetas (tuomet – Kauno medicinos institutas) pradėjo garsėti užsienyje. Tam įtakos turėjo pirmiausia vieno iš jo vadovų, garsaus šalies kardiologo prof. Viliaus Grabausko, kuris devintą praėjusio amžiaus dešimtmetį buvo mūsų aukštosios mokyklos rektorius, patirtis, jo tarptautinis žinomumas. Manyčiau, ir mano asmeninė patirtis prie to prisidėjo. Dirbome, mokėmės garsiuose mokslo, gydymo centruose, patys Kaune sulaukdavome nemažai kolegų iš tolimų kraštų, – Kubos, Čekoslovakijos, Vakarų Vokietijos. Sėmėmės patirties, ja dalijomės su kitais. Iš pradžių neturėjome strategijos, kaip megzti, stiprinti ryšius su užsieniu, – labiau remtasi asmeniniu bendradarbiavimu. Pamažu situacija keitėsi.
Tokias neigiamas kalbas girdėdamas individas gali pagalvoti, kad būtent jis pateks į tą negausų komplikacijų patyrusių žmonių būrį.
Lietuvoje dvi aukštosios mokyklos rengia medicinos specialistus – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus universitetas. Gal ir konkuruojame dėl būsimų studentų, bet nepaneigsime, kad Kaunui konkuruoti su Vilniumi, kaip fenomenu, sostinės faktoriumi, nėra priemonių. Tačiau matome, kad LSMU daugėja užsienio studentų, sėkmingai pritraukiami jauni mokslininkai, dėstytojai. Pastaraisiais metais užsienio šalių jaunimo susidomėjimas studijomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete vis stiprėja. Šįmet priėmėme daugiau kaip 300 užsieniečių, 21 proc. visų pirmakursių. Jau turime sėkmingai mūsų Universitete studijas baigusių absolventų, kurie liko dirbti Lietuvoje. Tai – svarbus ir motyvuojantis procesas.
Tarptautinio bendradarbiavimo laukas – labai platus. Iš Ukrainos, kuri Lietuvai (ir ES) yra svarbi, ką tik grįžo mūsų mokslininkų grupė. Mokome, dalyvaujame projektuose, bendradarbiaujame, patys mokomės. Yra projektų, kuriuos finansuoja Pasaulio bankas arba Pasaulio sveikatos organizacija. Turime ir specialistų, kurie vyksta į Skandinavijos ar kitas šalis, – operuoja, skaito pranešimus konferencijose, kongresuose. Mūsų specialistai gerai žinomi net Arabų Emyratuose ar dar tolesniuose kraštuose. Aišku, dabar pandemija pristabdo kai kuriuos ryšius, bet mažesni renginiai, susitikimai – vyksta ir pas mus.
– Tarp visuomenę kamuojančių problemų neretai minimas kyšininkavimas, – reiškinys, kurio lipdukais ant medikų kabinetų durų kažkaip Lietuvai nesiseka išgyvendinti, – į tai pastaruoju metu dėmesį atkreipė ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras. Jūsų nuomone, ar sumažėtų korupcija, jei mūsų šalies medikai oficialiai, nelakstydami per tris ar daugiau darboviečių, galėtų uždirbti tiek, kiek jų kolegos Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, kur teko ir Jums padirbėti, arba Kazachstane – šalyje, kurios apdovanojimą esate už darbą ten pelnęs? O gal viskas liktų po senovei kaip tame posakyje: „neimančių nėra, – yra neduodančių“?
– Ar mes turime tikrą šio reiškinio statistiką, ar vien medicina turi būti linksniuojama tokiu kontekstu? Visuomenėje dar gajus stereotipas: „nesumokėsiu – nepagydys“. Nesakau, kad kyšiai sveikatos apsaugoje neegzistuoja, bet tai – ne masinis reiškinys. Kai Lietuvoje oficialiai bus mokamas pagarbus atlyginimas už žinias, už darbą, tai korupcijos reiškinių mažės. Tačiau keisti tokią sistemą – ne Lietuvos sveikatos mokslų universiteto uždavinys ir tai – ne jo jėgoms.
– Kas per tuos pirmuosius rektoriaus metus Jums buvo sunkiausia ir gal jau mintyse apgailestavote „įsėdęs į tą galerą“?
– Tokie žingsniai nedaromi neapgalvojus, todėl ilgokai mąsčiau prieš nuspręsdamas siekti rektoriaus posto. Kaip visur, taip ir čia yra įvairių klausimų – ir lengvesnių, ir sudėtingesnių. Eidamas šias pareigas, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi, stengsiuosi nuveikti kuo daugiau gerų darbų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos55
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...