- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kompleksinės ir vienoje vietoje esančios paslaugos, vietos darbdavių ir Pabėgėlių priėmimo centro bendradarbiavimas, neformali pagalba. Tai – esminiai dalykai, dėl kurių pavyko įsitvirtinti Lietuvoje, sako Jonavoje gyvenantys ir dirbantys pabėgėliai iš Sirijos.
Centre – visos reikiamos paslaugos
Sirai Maid Al Moheimed ir Suleiman Ali gyvena ir dirba Jonavoje. Po pirminės integracijos etapo Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre abu jie su šeimomis apsigyveno Jonavoje ir dirba įmonėje „Baldai Jums“.
Pirmuosius savarankiško gyvenimo Lietuvoje žingsnius jie sako žengę Pabėgėlių priėmimo centre.
„Labai svarbi grandis socialiniai darbuotojai, kurie padeda pačiose įvairiausiose situacijose. Taip pat ir visas centro kolektyvas. Darbą mums padėjo susirasti Pabėgėlių priėmimo centro direktorius, o centro darbuotojai pagelbėjo ieškant išsinuomoti butą“, – sakė sirai.
Nors Lietuvoje buvo vykdomas ir bandomasis integracijos projektas, kai pabėgėlių šeimos iš karto apgyvendinamos savivaldybėse, tačiau, sako sirai, šeimoms toks modelis – per sudėtingas.
Atvykus į svetimą šalį pabėgėliams reikia susitvarkyti nemažai dokumentų, pasitikrinti sveikatą, į mokyklas ir darželius leisti vaikus, mokytis kalbos, prireikia ir psichologo paslaugų.
„Visą tai mes gavome centre. Tuo tarpu toms šeimoms, kurios iš karto buvo apgyvendintos savivaldybėse, buvo sunku. Centre yra vertėjas, medicinos paslaugos, pagaliau – tokio paties likimo žmonės“, – kalbėjo pašnekovai.
Be to, be Pabėgėlių priėmimo centro pagalbos sirai sako nežinia, ar būtų susiradę darbą.
Vertėjas gali padėti ir telefonu
Pasak Jonavos įmonės „Baldai Jums“ direktoriaus Alfonso Meškausko, įdarbinant pabėgėlius darbdaviai bendrauja bei susitinka ne tik su jais pačiais, tačiau ir su Pabėgėlių priėmimo centro administracija.
„Žinojome, kad į Lietuvą yra atvykusių pabėgėlių, apie pusantro šimto žmonių. Pasikalbėjome su Pabėgėlių priėmimo centro direktoriumi. Tarp jų buvo žmonių, kurie norėjo dirbti. Priėmėme kelis žmones, paskui – dar kelis. Mes pabėgėliams neturime jokių rimtų pastabų, nebuvo didelių iššūkių. Draugiškai juos priėmė ir mūsų žmonės“, – sakė A.Meškauskas.
Jei yra neatidėliotinų klausimų ir nepavyksta susikalbėti, telefonu galima susisiekti su vertėju, o paprastesniais klausimais pakanka ir vertimo su „Google Translate“ programa.
Mes, kurie liekame Lietuvoje, stengiamės ir toliau būti vienas šalia kito.
Stengiasi būti vienas šalia kito
Kalba yra vienas iš svarbiausių dalykų, tvirtina kitoje Jonavos įmonėje – audimo fabrike „A grupė“ – sukirpėju dirbantis Abdulrazzak Awf.
Lietuvių kalbos tiek Abdulrazzak Awf, tiek kiti sirai mokosi nuolatos, bet geriausios pamokos – nuolatinis bendravimas su lietuviais.
Vyras sako, kad pirminio integracijos etapo centre reikia. Tie, kurie iš karto buvo apgyvendinti savivaldybėse, pasijuto izoliuoti.
„Mes, kurie liekame Lietuvoje, stengiamės ir toliau būti vienas šalia kito – ieškome butų Jonavoje arba Rukloje, nenorime išvažiuoti į kitus rajonus“, – sakė pašnekovas.
Nors siras sako esantis patenkintas centro teiktomis paslaugomis, jis įžvelgia ir problemą – lietuvių kalbą greičiau pavyktų išmokti tada, jei mokytojas mokėtų arabų kalbą.
„Visomis kitomis paslaugomis esu patenkintas. Kas priklausė – viską gavau. Esu dėkingas Lietuvai, kad mane priėmė“, – sakė Abdulrazzak Awf.
Įrengė erdvę maldai
Audimo fabrike „A grupė“ dirba ir daugiau sirų, kai kurie – siuvėjais. Pasak įmonės vadovo Virginijaus Vizbaro, prieš priimdamas į darbą sirus jis dvejojo, mat turėjo ir neigiamų patirčių, kai įsidarbinę žmonės nenorėjo dirbti.
„Tačiau tie, kurie dirba dabar, dirba gerai, matosi, kad jie tokio darbo patirties turi. Jie yra tikri karo pabėgėliai, kuriems reikia pagalbos“, – sakė V.Vizbaras.
Vienam iš sirų V.Vizbaras sako padėjęs susirasti ir butą, mat Jonavoje rasti nuomojamų butų yra sunku, be to, ne visi nori priimti pabėgėlius.
Pradėjus dirbti sirams, „A grupėje“ įrengta speciali erdvė maldai, mat kai kurie sirai laikosi religinių papročių.
„Mums tai problemos nesudaro. Juk kai kurie mūsų darbuotojai ilgiau rūko, nei jie meldžiasi“, – kalbėjo V.Vizbaras.
Reikia įvairios pagalbos
Kaip sakė pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas, tenka spręsti pačias įvairiausias pabėgėlių problemas ir toli gražu ne tik tai, kas reglamentuojama taisyklėse ar įstatymais.
„Dirbame su žmonėmis, kurie patyrė sunkių išgyvenimų savo tėvynėje, rizikavo savo ir savo vaikų gyvybe bėgdami iš savo tėvynės. Natūralu, kad realybėje susiduriame su pačiomis įvairiausiomis problemomis. Tenka padėti jiems ieškoti darbo, kur gyventi – savarankiškai jie to padaryti negali. Visų pirma, trukdo kalbos barjeras“, – sakė R.Mikulėnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parodė atnaujintą Kauno rotušę: liko tik baigiamieji darbai6
Kauno miesto muziejus pravėrė virtualias duris į atnaujintą Rotušės pastatą. Po kapitalinio remonto matyti blizgančios erdvės. Skelbiama, kada Rotušė vėl bus atvira lankytojams. ...
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai1
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę9
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių69
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...