Čeburekas, pavadintas „greituoju maistu“, įsižeistų

Čebureko nederėtų vadinti „greituoju maistu“, nes taip įžeistume patį čebureką. Tie, kurie jam skiria tokį apibūdinimą, greičiausiai nė nežino, kiek darbo, laiko, pastangų ir meilės reikėjo sukuriant burnoje tirpstančio čebureko receptą.

Verslininkas Dainius Paulauskas legendinę Kauno čeburekinę įsigijo prieš keletą metų, kaip sako, pats, norėdamas jai suteikti antrąjį gyvenimą. Mat buvusiems šeimininkams verslas sekėsi sunkiai. „Vieni perka jachtas ir prabangius laikrodžius, o aš nusipirkau čeburekinę“, – apie savo investiciją juokaudamas pasakojo D.Paulauskas.

Tada, kai verslininko rankose buvo raktai ir nuosavybės dokumentai, prasidėjo kitas etapas – prikelti ją naujam gyvenimui.

D.Paulauskas sako, kad įsigyti, jo paties žodžiais tariant, keistoką pirkinį, paskatino ir vaikystės prisiminimai. Kaune augęs vyras iki šiol nėra pamiršęs prieš kelis dešimtmečius toje pačioje vietoje gamintų čeburekų skonio.

Lankosi ne tik kauniečiai

Visų pirma – istorija. Ši Kauno čeburekinė legendine vadinama todėl, kad yra viena pirmųjų Kaune.

„Joje lankydavosi mūsų seneliai, tėvai. Į šią čeburekinę atvažiuoja pavalgyti ne tik kauniečiai, bet ir vilniečiai ar kitų miestų gyventojai.

Kartais atklysta ir užsieniečiai. Pavyzdžiui, britams, vokiečiams sunku paaiškinti, kas čia per dalykas. Džiugu, kad pirmą kartą paragavę nenusivilia, žada, kitą kartą viešėdami Lietuvoje, sugrįžti.

Dar viena grupė lankytojų – į Lietuvą grįžę emigrantai. Pasitaikydavo, kad užsisako kone 20 čeburekų, ir net išveža juos į užsienį. Žinoma, taip buvo prieš karantiną“, – pasakojo administratorė Toma Paulauskaitė,

Joje lankydavosi mūsų seneliai, tėvai. Į šią čeburekinę atvažiuoja pavalgyti ne tik kauniečiai, bet ir vilniečiai ar kitų miestų gyventojai.

Recepto kelias buvo ilgas

T.Paulauskaitė sako, kad klientai įvertina ne tik malonią ir estetišką aplinką, aptarnavimą, skonį, tačiau ir kainas.

„Žmonės džiaugiasi, kad čia yra pigu ir klausia, kodėl? Čia mėgsta lankytis ir vyresnio amžiaus žmonės. Kaina – priimtina, porcijos – didelės“, – kalbėjo „Čeburekinės“ administratorė.

Be čeburekų čia galima pavalgyti ir rankų darbo koldūnų, cepelinų – tikro, sotaus lietuviško maisto.

O dabar – apie pačius čeburekus, kurie yra verti atskiros istorijos. Pagaminti gerą čebureką – sudėtingas, žinių ir atidumo reikalaujantis darbas. Čia svarbi kiekviena detalė.

Nors čia gaminami čeburekai buvo skanūs, tačiau naujieji savininkai ėmėsi ieškoti dar geresnio recepto. „Visi žinome, kaip gaminami čeburekai. Atrodo, kad paprasta. Šeimininkės juos kepa namuose, jų yra kavinėse. Tačiau mes norėjome surasti tobulą receptą“, – sako D.Paulauskas.

Tokį receptą pavyko rasti Kaukaze. Pasak D.Paulausko, reikėjo išmokti daugybės dalykų. Prieskonius ir net miltus į Lietuvą tenka vežtis iš kitų šalių, nes Lietuvoje jų tiesiog nėra. „Reikėjo žinoti, kaip prieskonius vieną su kitu derinti, taip pat virtuvės darbuotojos mokėsi tešlos minkymo. Pagaminti tikrą, skanų čebureką yra tikrų tikriausia kūryba“, – tvirtino D.Paulauskas.

Pasak D.Paulausko, kaukazietiškame originaliame recepte čebureko gamyboje yra naudojama aviena.

„Pamenu, pradėję gaminti pagal šį receptą, rizikavome – pasiūlėme lietuviams čebureką su aviena, o tai nebuvo įprasta. Dabar džiaugiamės, nes juos noriai perka ir svečiai iš Rytų šalių. Sulaukti jų teigiamo įvertinimo mums svarbu. Pavyzdžiui, tadžikai džiaugiasi, kad pagaliau Kaune turi ką valgyti, nes aviena jiems – pagrindinis maistas, kalbant apie mėsą“, – sakė verslininkas.

Gyvenimo pokyčiai pakoregavo „prigimtinį receptą“

Kauno čeburekinėje gaminami čeburėkai ne tik su aviena, tačiau ir su kiauliena. Čia dirbančios šio patiekalo meistrės mėsą taip pat ruošia pačios.

„Netinka į vidų dėti paprastą faršą, kuris parduodamas parduotuvėse. Jį reikia sumalti patiems iš aukščiausios kokybės mėsos. Ją užsakinėjame kiekvieną dieną, ir tik kiaulienos kumpius. Tada patys malame“, – sakė T.Paulauskaitė. Aliejus taip pat keičiamas kiekvieną dieną. Savaitgaliais, kai žmonių srautas didesnis, jis keičiamas net du kartus.

„Todėl dar niekas nepasakė, kad čeburekas atsiduoda senu aliejumi. Aš pats dar nuo vaikystės mėgstu šį patiekalą, o didžiausias jo pliusas, kalbant apie mūsų gaminamus čeburekus – jie yra be jokių dirbtinių priedų“, – pasakojo D.Paulauskas.

Nors čeburekas yra mėsiškas patiekalas, tačiau gyvenimo pokyčiai pakoregavo ir jo „prigimtinį receptą“: dabar jie gaminami ir su sūriu, grybais, varške taip stengiantis patenkinti vegetarų poreikius.

„Mūsų čeburekinėje gaminama apie dešimt rūšių čeburekų, todėl savo skonio ras kiekvienas užsukęs“, – kalbėjo D.Paulauskas.