- Gediminas Kasparavičius, Kauno istorijos draugijos narys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje upių transportas, kaip ir kitos ekonomikos šakos, išgyveno tiek ryškius pakilimus, tiek sudėtingesnius laikotarpius. Pastaruosius keliasdešimt metų besitęsiančią regresiją upių laivyboje, rodos, 2020 m. pabaigoje, pavyko pristabdyti.
Laukti pokyčiai
Šiais metais prasidedančiu Nemuno modernizavimo projektu per ateinančius trejus metus bus sutvarkytos Nemuno laivybos farvaterį reguliuojančios bunos (ne mažiau kaip 500 bunų) nuo Kauno iki pat Kuršių marių.
Bendra darbų vertė siekia rekordinę 28 mln. eurų sumą. Tai yra viena didžiausių investicijų per visą istoriją, skirta Nemuno laivybos keliui tvarkyti. Kartu tai ir įpareigojimas bei didelė atsakomybė projekto sumanytojams ir jo įgyvendintojams. Tik sukūrus infrastruktūrą, atveriamos galimybės naujoms šakoms, verslo galimybėms.
Kiekviena visuomenė, valstybė atitinkamai skiria investicijas transporto sistemos plėtotei bei technikai ir technologijai tobulinti.
XXI a. didėjant dėmesiui ekologijos klausimams, transporto keliamą taršą siekiama mažinti perkeliant krovinių vežimą sausumos keliais į kitą mažiau taršią transporto rūšį – vandens kelią. Vandens transportas ekologiškiausia alternatyva, patraukliausia tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu atžvilgiu. Siekiama užtikrinti galimybę verslo įmonėms gerokai pigiau nei sausumos keliais vandens transportu gabenti didelius kiekius krovinių.
Vandens transportas ekologiškiausia alternatyva, patraukliausia tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu atžvilgiu.
Aukso amžius
Šiandienė situacija nehipotetiškai šiek tiek primena ir XIX a. vidurio įvykius. Bet aplinkybės ir laikmečiai skiriasi, kadangi šiandien Lietuvoje geležinkeliai ir sausumos transportas atsiriekia didžiausią transporto pyrago dalį.
Kad ir kaip būtų, 1853–1856 m. Krymo karo metais dėl britų ir prancūzų karinio laivyno blokados Rusijos imperijos jūriniuose uostose Nemune laivyba stipriai pagyvėjo, o Kaunas, kaip uostas, išgyveno savotišką aukso amžių. Vien per 1855 m. Kauno uostą aplankė virš 6 tūkst. laivų! Į Kauną vytinės, barkai, pogulbakrai, pergai ir kiti laivai iš Karaliaučiaus atplukdydavo druskos, silkės, metalo ir kitų krovinių. Iš Kauno pasikrovę grūdų, linų, kanapių ir kitų produktų leisdavosi atgal į Rytprūsių uostus.
Kiekviena tokia kelionė prasidėdavo malda, o pasiekus kelionės tikslą vandenims buvo paaukojama duonos ir druskos. Nepaisant upeivių dievobaimingumo, laivai patekdavo į avarijas.
Užfiksuotos nelaimės
Metraštininkų užfiksuotos bent kelios skaudžios avarijos, įvykusios Nemune. Štai Afanasevas rašo, kad 1858 m. gegužės 4 d. žemiau Rumšiškių sudužo trečios gildijos pirklio iš Gardino Kosackovo baidokas, kuris gabeno Raseinių pirmos gildijos pirklio Adelsono krovinį. To paties pirklio, kurio prekybos kontoroje Kaune 1857 m. buvo pasiekta tais laikais įspūdinga apyvarta – 500 tūkst. rublių.
Adelsono prekybos ryšiai aprėpė ne tik Rusijos imperiją, bet ir dalį Vakarų Europos. Iš Adelsono kontorų prekės pasiekdavo Karaliaučių, Leipcigą, Londoną, Paryžių. Žinoma, išaugusiai prekybai reikėjo infrastruktūros, naujų sandėlių. Štai pirklys Gotkevičius, kurio šeimai priklausė keletas laivų, 1854 m. pastatė didžiulį grūdų sandėlį. Šiandien akylesniems stebėtojams Kaune, Muziejaus gatvėje, esantis statinys primena apie tą upeivystės pakilimą XIX a. viduryje, kai Kaunas buvo panašus jūrinį uostą.
Panašiu metu Nemuno viduryje pasirodė ir pirmieji garlaiviai "Kęstutis" ir "Neris". Jų savininkas grafas Tyzenhauzas svajojo apie galimybę sujungti Vilnių, Kauną ir Tilžę garlaivių keliu, bet caro valdžia niekad neskyrė pakankamai dėmesio ir lėšų Nemuno ir kitų Lietuvos upių sutvarkymo darbams. Šią situaciją puikiai iliustruoja 1825 m. pradėti Ventos–Dubysos kanalo statybos darbai, kuriuos po 1830–1831 m. sukilimo caro valdžia sustabdė. Vėliau dalį šių statybinių medžiagų valdžia panaudojo įrengiant krovininę krantinę dešiniajame Nemuno krante, šalia Vytauto Didžiojo bažnyčios. To meto kauniečių vadinta cimbruvka, taip pat saugojo ir miestą nuo potvynių.
Sumažintų taršą
Žinoma, šiuolaikinė laivyba yra kitokia, remiasi Vakarų Europos laivybos patirtimi, tokio pobūdžio laivyba, kuri buvo anksčiau, nesugrįš į Nemuną.
Išgirdus žinią apie planuojamus darbus Nemune, norisi tikėti, kad netolimoje ateityje Nemunu be didelių sunkumų bus gabenami kroviniai baržomis iš Klaipėdos į Kauną ir atgal. Tai pirmiausia kroviniai konteineriuose, kurie šiuo metu vežami autostrada Kaunas–Klaipėda, teršdami aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir kitais teršalais (pvz., skaičiuojama, kad 1 000 tonų barža galės pervežti 40 automobilių krovinį vienu metu, taip žymiai sumažinant aplinkos taršą), taip pat mediena, grūdai ir kt. O ką jau kalbėti apie galimybes vežti sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius, kuriems apribojimų, vežant vandens transportu, praktiškai nėra.
Be abejo, Kauną arba, atvirkščiai, Jurbarką, Nidą, Klaipėdą ar kitą pakrantės miestą ir miestelį galės pasiekti ir keleiviniai bei pramoginiai laivai, taip pat ir mažieji laiveliai. Norisi tikėti, kad taip keliasdešimt metų užsitęsusį sąstingį pakeis upių transporto ryškesnis pakilimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę3
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių38
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...
-
Į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė: pasiūlys išskirtinių gaminių Velykoms8
Prieš pat gražiausią pavasario šventę – šv. Velykas – į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė „Kaunas FOOD“. Kovo 29–30 dienomis vyksiančioje mugėje bus galima apžiūrėti, par...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...