A. Lašas ragina švietimui skirtas lėšas investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia nesuprantantis Vyriausybės sprendimo didžiąją dalį lėšų koronaviruso padariniams šalinti švietimo sektoriuje skirti fizinei infrastruktūrai. Politologas akcentuoja, kad koronaviruso krizės kontekste dar labiau išryškėjo skaitmeninės infrastruktūros trūkumo problema. A. Lašas įsitikinęs, kad investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą atsipirktų tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje.

„Dabartiniai didžiausi iššūkiai, kuriuos išryškino pandemija, yra skaitmeninė infrastruktūra, kurią mes vargiai turime. Fizinės infrastruktūros turime (daug – ELTA) ir mes dar į ją dedame pinigus, o skaitmeninė infrastruktūra yra skylėta, dalinė, neišdirbta iki galo ir nenuosekli“, – Seime vykusioje diskusijoje „Kokias švietimo problemas atvėrė pandemijos krizė?” teigė A. Lašas.

Politologo teigimu, viena iš esminių problemų, kurią dar labiau išryškino koronaviruso krizė, yra tai, kad vos penktadalis mokyklų naudojasi „Moodle“ virtualaus mokymo aplinka. A. Lašas akcentavo, kad „Moodle“ sistema yra sudėtinga, tačiau ilgainiui atnešanti didelę pridėtinę vertę. Visgi, pasak jo, mokytojai nėra apmokyti šia sistema naudotis.

A. Lašas taip pat atkreipė dėmesį, kad „Moodle“ sistema remiasi būtent į universitetų informacinių technologijų infrastruktūrą.

„Mes palaikome mokyklų „Moodle“ sistemas, bet pas mus resursai taip pat yra labai riboti. Mes jų neturime, mums nėra tam skirta finansų, mes iš savų finansų nusiurbiame nuo aukštojo mokslo ir skiriame palaikyti mokyklas, mokyklų infrastruktūrą“, – aiškino jis.

Politologas Seime surengtos diskusijos metu akcentavo, kad ženkli dalis šalies mokyklų taip pat nesusitvarko su sinchroniniu mokymu, o parengtos nuotolinės mokymo pamokos kol kas neturi jokio nuoseklumo.

„Vieną pamoką paruošti kainuoja 100 eurų, aš jums galiu paruošti visą nuotolinį mokyklos turinį už 1 mln., tačiau to milijono niekas neranda, bet leidžia 94 mln. dievai žino kam. Tai labai skaudu matyti“, – akcentavo jis.

A. Lašo teigimu, nemažai problemų dėl skaitmeninės infrastruktūros kyla ir universitetams. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas akcentuoja, kad jo fakultetas turi dvi pamatines duomenų bazes, kur kaupiami duomenys: Clarin, skirta humanitarinių mokslų duomenims LiDA, kurioje kaupiami socialinių mokslų duomenys.

„Už kokius pinigus mes tai vystome? Mes tai vystome už tuos pinigus, kuriuos gauname bendrai. Ar kažką prideda valstybė? Nieko negauname, absoliučiai nei cento. Tai reiškia, kad aš paimu pinigus iš kažko, kas skirta vienam tikslui, ir bandau išlaikyti infrastruktūrą, kuri yra, nes ji yra svarbi, nes tikiu jos ateitimi. Bet aš turiu iš kažkur surasti 60 tūkst., kad užtikrinčiau šių duomenų saugumą“, – pridūrė jis.

A. Lašas diskusijos metu akcentavo, kad būtent skaitmeninė infrastruktūra yra šalies ateities bei ekonomikos pagrindas, todėl ragino politikus investuoti į ateitį.

„Aš labai prašyčiau, kad į tai būtų atsižvelgta ir būtų suprasta, kad šie poreikiai yra dabar, jie yra realūs, kad mūsų skaitmeninė infrastruktūra reikalauja atitinkamų investicijų, kurios atsipirks ilgainiui tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – apibendrino politologas.

ELTA primena, kad Vyriausybės sprendimas iš beveik 94 mln. eurų, numatytų koronaviruso sukeltiems padariniams švietimo sektoriuje malšinti, didelę lėšų dalį skirti švietimo įstaigų atnaujinimui ir remontui, sulaukė ir opozicijos kritikos.

Visgi premjeras Saulius Skvernelis akcentavo, kad opozicija, kritikuodama Vyriausybės sprendimą didžiąją dalį lėšų koronaviruso padariniams šalinti švietimo srityje skirti statyboms, nesupranta, kokia yra šių lėšų paskirtis. Vyriausybės vadovo teigimu, koronaviruso padariniams šalinti skirtos lėšos yra trumpalaikės ir yra skirtos ekonomikos skatinimui, o ne švietimo sistemos gerinimui.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aha

Aha portretas
Duokit pinigų tokiems kaip Lašas su Tapinu, tai jie greitai prikurs vaizdo pamokų...Lašui dar reiktų išmokti savo nuomonę be keiksmažodžių reikšti, kad neužkliūtų vis ir nereiktų etikos komisijoms aiškintis.

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
PAGRINDINIS DĖMESYS ir LĖŠOS TURI BŪTI SKIRIAMOS - TREČIOJO IR KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ PAŽINIMU, be kurių PASAULIS YRA IR BUS AKLAS!!! I

Astronomas geofizikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Astronomas geofizikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ĮMINTI: SENASIS TESTAMENTAS! "ILIADA" IR "ODISĖJA"! "TROJOS KARO" PASLAPTIS! SALIAMONO - MOZĖS - AARONO - KAINO ir ABELIO PASLAPTIS ! Ir t.t. ir t.t. Visi jie SLEPIA EPOCHAS, GEOFIZINIUS PROCESUS! Mat, mūsų protėviai daugelį tūkstantmečių stebėjo gamtoje vykusius procesus ir stebėjimus paliko ĮVAIRIUOSE ŠALTINIUOSE, kuriuos įminti galima buvo tiktai SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! VISI ATRADIMAI, su vyksmo schemomis bei grafikais, YRA ĮAMŽINTI KNYGOSE:" PERKŪNAS", "PER PRAEITĮ Į ATEITĮ". "PAŽADINTA PRAEITIS". "PRAEITIS ir ATEITIS", "PRAREGĖJIMAS", "TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJO". Paskutiniojoje knygoje yra įmintas "ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS" kuriam jau 450 000 metų! ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių