Laisvės gynėjų diena Kauno rajone: kokia ji buvo prieš 30 metų?

  • Teksto dydis:

Šiemet minimos 30-osios tragiškų Sausio 13-osios įvykių metinės, kai Lietuvos žmonės negailėdami savo gyvybių kovojo už Tėvynės laisvę. „Mūsų krašto žmonės atliko ypatingą misiją – jiems teko apginti Juragių ir Sitkūnų transliacijos stotis“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Šaltą 1991 m. sausio 13-osios naktį Kauno rajonas tūkstančiams žmonių suteikė vilties. Nutrūkus radijo ir televizijos transliacijai Vilniuje, laisvės balsas ėmė sklisti iš Sitkūnų radijo stoties. „Kalba radiofonas – paskutinė laisva radijo stotis Lietuvoje“, – ištarė žurnalistė Jolanta Šarpnickienė. Eteryje be pertraukos ji išbuvo septynias valandas, Lietuvai ir pasauliui skelbė apie situaciją šalyje.

„Keliasdešimt sekundžių tylos, siaubo ir baimės, kad viskas, mūsų nebėra. Ir tada – balsas iš Kauno, iš Sitkūnų, grąžinantis viltį ir pranešantis – mes esame, mes vis dar laisvi, vis dar nepasiduodame...“, – prisiminimais dalijosi Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Juragių kaime esančioje retransliacijos stotyje buvo įjungti siųstuvai ir suderintas ryšio perdavimas iš Kauno televizijos studijos. „Žmonės važiavo iš visų pusių, miestų ir kaimų, seni ir jauni, vaikai ir paaugliai. Jų buvo tūkstančiai. Prie bokšto degė laužai, gynėjai dainavo lietuviškas dainas, šildėsi prie laužo karšta arbata“ (K. Jankausko prisiminimai iš knygos „Skausmas ir viltis: 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant“ / [sudarytoja Vidimanta Poškaitienė] Kaunas, 2002 – aut. past.).

Siųstuvų stotis apsupo desantininkai ir pareikalavo nutraukti laidas, bet susirinkę lietuviai siekė apginti laisvą žodį. Vieninteliai Lietuvos žmonių ginklai buvo tikėjimas, malda ir lietuviška daina. Nors baimė stingdė kraują, noras būti laisviems neleido pasiduoti. Ta vienintelė svajonė vienijo visus suteikdama jėgų pasipriešinti. „Žmonių veiduose įžvelgiau norą pasiaukoti už Tėvynę, ryžtą. Saugojome tik bokštą, o atrodė, kad čia – visa Lietuva“ (E. Astrauskienės prisiminimai iš knygos „Skausmas ir viltis: 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant“ / [sudarytoja Vidimanta Poškaitienė] Kaunas, 2002 – aut. past.).

„Nors kiekvieną sausį mums skauda, nes dienos paženklintos krauju, tačiau Sausio 13-ąją Lietuva apgynė savo Laisvę. Mūsų tauta įrodė, kad laisvės dvasios ir vienybės nepajėgūs sunaikinti net ir patys galingiausi tankai“, – teigė meras Valerijus Makūnas. – Praėjus trims dešimtmečiams savo vienybę išreiškiame padėka Laisvės gynėjams už jų kovą ir drąsą. Džiaugiamės turėdami nepriklausomą valstybę, didžiuodamiesi tariame savo šalies vardą. Dėl pasaulį sukausčiusios pandemijos šią dieną minime be laužų deginimo, iškilmių ir susibūrimų. Tačiau kiekvienas namuose galime įžiebti atminimo ir vilties liepsną, tyloje pagerbti kovotojus ir dar kartą įrodyti, kad esame laisvi, kai esame vieningi“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nėra darbo, nėra laisvės!

Nėra darbo, nėra laisvės! portretas
Jei išsilavinusiems žmonėms nėra darbo, vadinasi nėra ir laisvės. Žmogus negalintis dirbti negali būti laisvas. Nėra darbo, nėra laisvės!

kaunietė

kaunietė portretas
Kauno rajonas nepasiklydo nei darbuose ,nei valdžioje.Sugebate mylėti žmones,mokėjote atstovėti Lietuvos Laisvę----mokate ją vertinti ir puošti savo kilniais darbais. Stiprybės Jums kilnūs ir laisvi Žmonės.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių