Kur dėti panaudotas kaukes ir vienkartines pirštines?

  • Teksto dydis:

Per karantiną šiukšlių gamtoje nesumažėjo, pasikeitė tik jų asortimentas, teigė socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°” įkūrėjas, skleidžiantis darnaus vartojimo ir antrinio dizaino, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo idėjas Giedrius Bučas. Jis kol kas nepuola džiūgauti dėl sumažėjusio vartojimo ir bendros taršos.

Vienkartinių indų ir pakuočių bumas

„Negaliu pasakyti, kaip atrodo visa Lietuva, bet pagal mano vaikščiojimo vietas, nepasakyčiau, kad šiukšlių sumažėjo“, – nuo pastebimiausių dalykų pokalbį pradėjo G. Bučas. Jis dažniausiai vaikštinėja Panemunės šile.

„Pasikeitė šiukšlių asortimentas. Padaugėjo gamtoje išmetamų vienkartinių indų, puodelių, maisto talpų, kitokių pakuočių, maišelių“, – vardijo pašnekovas.

Kavinės, restoranai maistą dabar gamina tik išsinešimui, jis pateikiamas vienkartinėse pakuotėse, konteineriuose. Nemažai žmonių valgyti renkasi ne namuose, o gamtoje, ką galima spręsti iš tokių pakuočių kiekio šiukšliadėžėse šalia pasisėdėjimo vietų. Deja, ne visos pakuotės pasiekia šiukšliadėžes arba į jas tiesiog netelpa, tad padedamos šalia. Būna, kad jas išpučia vėjas ar išnešioja varnos.

„Tokie vienkartiniai indai, įrankiai, maisto pakuotės yra neperdirbami. Nei polistirolio dėžutės, nei popieriniai puodeliai, kurie būna padengti plastiku. O jeigu ir būtų perdirbama, bėda ta, kad po naudojimo jos būna užterštos maistu. Pavyzdžiui, plastikinius įrankius būtų galima perdirbti, bet tik tuomet, jeigu jie būtų švarūs. Greičiausias tokių atliekų kelias yra į atliekų deginimo gamyklą, tačiau jie papuola į bendrą šiukšlių srautą“, – kalbėjo G. Bučas.

Anot jo, gamtoje padaugėjo besimėtančių drėgnųjų servetėlių, kuriomis bandoma dezinfekuoti rankas. Deja, tokios servetėlės greitai nesuyra.

Nauja didėjanti atliekų grupė

Į teiginį, kad karantinas padės apsaugoti gamtą, G. Bučas atsakė, kad kai kurie dalykai šiuo metu keičiasi į gerą, bet kai kurios tendencijos nedžiugina. Tarp pastarųjų – daugiau naudojama tokių dalykų kaip vienkartiniai indai, įrankiai ir pan., o taip pat asmeninės apsaugos priemonės, tokios kaip veido kaukės, respiratoriai, guminės ir pirštinės, kurios yra neperdirbamos. Deja, jomis užverčiami ne tik atliekų konteineriai, bet ir apšiukšlinamos viešos vietos.

Pagal mano vaikščiojimo vietas, nepasakyčiau, kad šiukšlių sumažėjo.

„Tai yra nauja atliekų rūšis, kurių jeigu ir pavykdavo kažkur pamatyti besimėtančių, tai vienetus, o dabar – praktiškai kiekvieną dieną ir daugelyje vietų. Ypač daug besimėtančių vienkartinių pirštinių esu pastebėjęs prie prekybos centrų. Plono polietileno pirštinės beveik skraido po aikšteles. Jų visur pilna ne todėl, kad žmonės jas numeta, kur papuola, nors yra ir tokių atvejų. Bėda yra tame, kad tokios pirštinės metamos į atviras šiukšliadėžes. Pirštinės yra lengvos, vėjas jas gali lengvai pakelia ir jos yra išpučiamos iš šiukšliadėžės. Arba pirštinės būna padedamos į jau perpildytą šiukšliadėžę, ir vėjui papūtus jos jau skraido aikštelėje“, – kalbėjo visuomenininkas.

Jis pastebėjo, kad mūsų kaip visuomenės blogas įprotis yra mesti į jau perpildytą šiukšliadėžę arba padėti šalia jos.    

Kur dėti kaukes?

Besimėtančios pirštinės ar kaukės yra ne tik ne ekologiška, bet ir nesaugu. Pavyzdžiui, vaikas gali paimti, pačiupinėti ir galbūt pasigauti užkratą pats arba parnešti jį namiškiams.    

„Aplinkos ministerija rekomenduoja, kad žmonės apsaugos priemones tvarkytų pas save namie, o ne viešose vietose. Parsinešę į namus dėtų į maišelį, jį prikauptų pirštinių ar kaukių, įdėtų jį į dar vieną maišelį, užrištų ir tada išmestų į bendrą buitinių atliekų srautą“, – dėstė G. Bučas.

Pirštinės ir kaukės, skirtos apsisaugoti nuo virusų, yra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tad patariama jas karantinuoti apie tris paras ir tik tada išmesti. Plastikas, iš kurio yra šios pirštinės, yra netinkamas perdirbimui. Medicininės kaukės, respiratoriai – taip pat.

Ar bandysime atsigriebti?

Pasiteiravome, ar karantinas, pašnekovo nuomone, įnešė ko nors gero ekologijos, taupaus, tvaraus vartojimo tema?

G. Bučas kalbėjo, kad žiūrint į trumpąją perspektyvą daug kas džiaugiasi, kad veikia mažiau gamyklų, važinėja mažiau transporto, dėl ko mažiau teršiama aplinka.

„Užterštumas vertinant pasauliniu lygmeniu yra sumažėjęs. Labai norėčiau tikėti, kad po karantino ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje žmonės pamąstytų likti prie tvaresnio vartojimo. Šiai dienai visiems, nors ir ne savo noru, teko daug ko atsisakyti ir matome, kad tie dalykai nėra jau tokie gyvybiškai būtini. Tai lyg pamoka, mūsų ribų išbandymas. Jeigu po karantino negrįšime prie visų senų įpročių – bus gerai. Bet jeigu norėsime atsigriebti ir imsime vartoti gal net daugiau nei iki karantino, bus tik didesnė žala“, – įsitikinęs G. Bučas.

Jis pridūrė, kad dėl karantino suprastėjus gyventojų finansinei situacijai ne vienai šeimai teko susiveržti diržus, tad gali būti, kad po karantino daugiau žmonių rinksis pigiausias prekes, neatsižvelgiant, jei ir prastos kokybės, kas taip pat yra tvaraus vartojimo nenaudai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Surinkt

Surinkt portretas
Išsiųsti į Kiniją

Lina

Lina portretas
Po to bomzai susirenka kaukes is konteineriu ir eina alaus pirkti, nes kitaip apsauga neileidzia...

,,,

,,, portretas
Gražiai supakuot ir t'Pinui atiduot.
VISI KOMENTARAI 19
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių