KTU moksliniai tyrimai kloja pamatus naujai kasdienybei

  • Teksto dydis:

Kauno technologijos universitetas (KTU) yra lyderis šalyje įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus, kurie prisideda prie visos visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo. Tai ir dirbtinio intelekto pritaikymas įvairiose srityse, fintech sektoriaus plėtra, pagalba verslui bei pramonei diegiant inovacijas, bendruomenių įtraukimas į mokslinių tyrimų procesą.

Užtikrina pažangą

„Aukštųjų technologijų ir inovacijų vystymas neįsivaizduojamas be mokslo ir verslo bendradarbiavimo – tiek inovatyvaus verslo, tiek aukštųjų technologijų produktų kūrimas vyksta mokslinių tyrimų atradimų pagrindu, – „Kauno dienai“ sakė Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. – Galime pažiūrėti ir į inovatyviausių, didelę pridėtinę vertę kuriančių verslo sektorių vystymosi eigą, pavyzdžiui, gyvybės moksluose ar lazerių technologijose. Be mokslo įdirbio šių sėkmės pavyzdžių vargu ar būtų.“

Svarbų mokslo institucijų vaidmenį atspindi ir Lietuvos dalyvavimo 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje rezultatai. Lietuvos dalyvių lentelės viršuje rikiuojasi trys Lietuvos mokslo ir studijų institucijos: KTU, laimėjęs 10,71 mln. eurų dotaciją, Vilniaus universitetas – 8,98 mln. eurų, Lietuvos energetikos institutas – 3,78 mln. eurų.

Už technologijų – žmonės

„Be žinių kūrimo ir bendradarbiavimo su verslu kita svarbi mokslo bei studijų institucijų misija – žinių perdavimas rengiant studentus. Jokie pokyčiai ar inovacijos neįsivaizduojamos be talentų, o juos parengiant mokslo ir studijų institucijos turi vieną svarbiausių misijų“, – tvirtino G.Jakštas.

KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius taip pat aiškino, kad būtent dėmesys ne tik inžinerijai, bet ir bendražmogiškiems dalykams nulėmė KTU sėkmę laimint ir įgyvendinant įvairius tarptautinius projektus. „Mano nuomone, socialinių ir humanitarinių mokslų proveržis KTU davė kitą atspalvį universitetui, – sakė jis. – Inžinerinės krypties studijos užtikrina skaitmenizacijos, robotikos plėtrą, bet tai neįmanoma be žmogaus talento indėlio, taip tampa svarbus ir kitų mokslo sričių vaidmuo. Ne veltui naujausias KTU šūkis – „Už kiekvienos technologijos – žmogus.“

L.Balaševičius akcentavo, kad šiuo metu KTU mokslininkų kompetencija, projektinių paraiškų rengimo vadyba, projektų vykdymas yra itin aukšto lygio. (KTU nuotr.)

DI centras

L.Balaševičius akcentavo, kad šiuo metu KTU mokslininkų kompetencija, projektinių paraiškų rengimo vadyba, projektų vykdymas yra itin aukšto lygio. Tai įrodo didžiausias iš visų Lietuvos institucijų KTU įgyvendinamų projektų skaičius ir jų finansinė vertė didžiausioje ES mokslo tyrimų ir inovacijų programoje „Horizon 2020“. „Tikimės, kad sėkmingai dalyvausime ir startavusioje naujoje programoje „Horizon Europe“, – kalbėjo prorektorius.

KTU daug dėmesio skiria ir aktualioms pramonei, verslui, visai visuomenei problemoms. Todėl nesitenkinama tik infrastruktūra, pasiekimais, bet kuriama naujų darinių. Pavyzdžiui, be jau veikiančių mokslo centrų, institutų verti paminėti neseniai įkurtas Dirbtinio intelekto (DI) centras, Studentų miestelio teritorijoje kuriamas „M–Lab“ laboratorijų kompleksas.

„Įkūrę DI centrą dabar vienijame jėgas su kitais Kauno ir Vilniaus universitetais bei teiksime paraišką kurti visos šalies DI kompetencijos centrą, – planais dalijosi prorektorius. – Tai leis ugdyti šios srities jaunuosius mokslininkus, pritraukti doktorantų. Juk be DI jau neišsiverčiame daugelyje ekonomikos sričių. Esame DI vartotojai, kai kasdien naudojame išmaniuosius įrenginius.“

KTU indėlis svarus ir prisidedant prie spartesnės fintech srities plėtros bei skatinant Europos finansinių rinkų reguliuotojus sparčiau vykdyti ir paversti ES pirmaujančia finansinių technologijų srityje.

Tai tik vienas iš daugelio tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauja KTU.

Suvienijo mokslo pajėgas

Didelį postūmį KTU mokslininkų laimėjimams davė asociacijos „Santakos“ slėnio įkūrimas. Jis vienija KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), Lietuvos energetikos institutą, Vytauto Didžiojo universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, Kauno mokslo ir technologijų parką, koncerną „Achemos“ grupė.

„Turėdami modernias laboratorijas ir tarptautinio lygio mokslininkus galėjome dalyvauti daugelyje „Horizon 2020“ projektų. Kartu su LSMU vieni pirmųjų Lietuvoje panaudojame vidines lėšas tarpinstituciniams jaunųjų mokslininkų projektams finansuoti. Būtent vienydami jėgas, o ne konkuruodami galime pasiekti gerų rezultatų, todėl vieni pirmųjų pradėjome kurti inovatyvių Europos universitetų tinklą – ECIU universitetą“, – pasakojo L.Balaševičius.

ECIU universitete bus sprendžiami tarpdisciplininiai, realūs visuomenės iššūkiai, atliekant mokslinius tyrimus ir mokantis visą gyvenimą. „Tinklo mokslinių tyrimų strategija siejasi su Jungtinių tautų organizacijos patvirtintu vienuoliktu darnaus vystymosi tikslu, o daugiausia dėmesio bus skiriama: energijos ir tvarumo, transporto ir mobilumo, žiedinės ekonomikos plėtrai, atsparių bendruomenių, kurios vadovautųsi kritiniu mąstymu ir įsitrauktų į mokslinius tyrimus, sritims“, – vardijo prorektorius.

Aukštųjų technologijų ir inovacijų vystymas neįsivaizduojamas be mokslo ir verslo bendradarbiavimo.

Pasak jo, Kauno regiono verslo, pramonės, savivaldos ir bendruomenių iššūkiai išvardytose srityse virs projektais, kurie bus įgyvendinami kartu su partneriais iš ECIU universiteto. „Taip lokalios problemos bus sprendžiamos globaliai, – mano L.Balaševičius. – Vadovaudamiesi šiuo principu būsime patrauklesni studentams, verslui, pramonei, padėsime visuomenei įsisavinti technologines naujoves.“

Nauda verslui

Kompanijos „Schmitz Cargobull Baltic UAB“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas pabrėžė, kad šiandien mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba nenuginčijama. „Vienas svarbiausių visos šalies konkurencingumo prioritetų yra būtent inovacijos ir efektyvus technologijų perdavimas, siekiant, kad mokslo bei technologiniai laimėjimai virstų išskirtiniais produktais, paslaugomis ar skirtingų procesų gerinimo varikliais, o išskirtinės mokslo idėjos pasiektų kuo didesnį vartotojų skaičių. Tai ne tik atveria galimybes augti įvairioms industrijoms, bet ir suteikia progą rezultatyviai varžytis tarptautinėje erdvėje“, – kalbėjo jis.

Vadovas pasidžiaugė, kad KTU, siekdamas stiprinti studijų kokybę, į studijų programų vystymo procesus nuolat įtraukia verslo įmonių atstovų, kurie tiesiogiai dalyvauja tobulindami studijų programų turinį ir struktūrą. „Svarbu, kad verslo atstovai nuolat dalytųsi savo praktine patirtimi su studentais, priimtų juos atlikti praktiką, suteiktų galimybių su profesija susipažinti iš arčiau. Verslininkai skiria studentams stipendijų, taip juos paskatindami ir motyvuodami, baigusiems studijas teikia darbo pasiūlymų“, – akcentavo R.Petrauskas.

Bendri mokslo ir verslo projektai, kuriuose dalyvavo KTU per pastarąjį finansavimo periodą, siekia apie 50 mln. eurų, kur verslo dalis sudaro apie 30 mln. eurų, per pastaruosius septynerius metus dalyvaujant įvairiuose projektuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rilvinas Žučys

Rilvinas Žučys portretas
Taigi autorius anonimas руаdаras. Svarbu surinkti žodžių skaičių. Visa kita nesvarbu!

H

H portretas
Iš tuščio į kiaurą , vien ditirambai . Informacijos 0
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių