Prie Nemuno – klajojantis baltasis garnys

"Kažkoks keistas gandras slampinėja žalioje Nemuno pakrantėje Aleksote, prie Vytauto Didžiojo tilto", – pranešė laikraščio skaitytoja. Tačiau ji apsiriko – pakrantėje stypsojo baltasis garnys. Kas tas didelis baltas paukštis ir kodėl jis apsistojo tokioje vietoje?

Migracijos poveikis

"Taip, tai garnys, didysis baltasis garnys, – patikslino ornitologas Julius Morkūnas, pamatęs Nemuno pakrantėje įsikūrusio paukščio nuotrauką. – Jis yra maždaug pilkojo garnio dydžio. Patinas yra baltos spalvos. Jo pakaušio ir pagurklio plunksnos truputį ilgesnės nei kitos, o vasarą šie garniai puikuojasi puošniomis, ilgesnėmis net už uodegą nugaros plunksnomis. Garnio odos spalva apie akis yra žalia, o snapo – geltona.

Ką jis čia, Kaune, veikia prie Nemuno? Mėgaujasi puikiu oru ir susiranda maisto – matyt, toje atviroje pakrantės vietoje, apaugusioje įvairiais žolynais, prie seklaus vandens, jis randa sau maisto: žuvyčių, varliagyvių, vabzdžių, bestuburių. Kai oras atvės, šis garnys tikrai išskris piečiau, į Vakarų Europą, kur vandens pakrančių neužtraukia ledas. Dabartinis šio paukščio elgesys būdingas prieš migraciją – jie tampa klajojančiais paukščiais. Šiaip baltieji garniai gyvena ir peri kolonijose", – sakė Julius.

Garnių vis daugėja

Informaciją apie didžiuosius baltuosius garnius papildė Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas ornitologas Ričardas Patapavičius: "Pirmieji tokie garniai Lietuvoje pasirodė prieš kelis dešimtmečius. Ir tai buvo sensacija, o dabar – įprastas reiškinys. Mat baltųjų garnių skaičius Lietuvoje kasmet auga. Šių paukščių itin gausu Nemune prie Šakių, Alaušo ežero pakrantėse, prie Elektrėnų marių ir kitose šių paukščių pamėgtose vietose", – aiškino ornitologas.

Pirmieji tokie garniai Lietuvoje pasirodė prieš kelis dešimtmečius. Ir tai buvo sensacija, o dabar – įprastas reiškinys.

2005 metais Lietuvoje aptikta pirmoji perinti baltųjų garnių pora, 2007 metais ši paukščių rūšis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, o prieš porą metų Lietuvoje perėjo daugiau kaip 200 šių sparnuočių porų. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, kuriuos peri abu poros nariai maždaug 25 dienas. Jaunikliai lizdus palieka apytikriai po 54 dienų.

Labai atsargus paukštis

"Šiemet pavasarį sužiedavome 170 didžiųjų baltųjų garnių ir jau gavome pranešimų iš Vokietijos, Suomijos, kitų šalių apie ten atskridusius pas mus šiemet žieduotus paukščius. Vienas iš tų 170-ies įsikūrė Ignalinos rajone, kur įsiliejo į maždaug 100 garnių būrį", – sakė ornitologas.

Priminsime, kad didysis baltasis garnys – atsargus, bailus paukštis, kuris renkasi maitintis atvirose vietose, kad laiku pastebėtų atsėlinantį priešą. Pabaidytas jis gali staigiai pakilti aukštyn ir tam tikrame aukštyje ištiesęs kojas atgal, kaklą sulenkia garniams būdinga S forma. Garniai retai tupia į medžius. Skrisdamas žiemoti į šiltesnius kraštus, dažnai prisijungia ir prie pilkųjų garnių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

MX

MX portretas
Gyvenu ant Nemuno kranto, Alytaus centre, Visa vasara didieji baltieji garniai puose Nemuna ir jau net nelabai stebino. Bet siandien, lapkricio 16, ju buryje suskaiciavau 23, - neeilinis saskrydis!

Ligita

Ligita portretas
Kokie 4 ar 6 paukščiai vis dar maitinas Neryje pačiame Kaune 2020-10-14d.

Virginija

Virginija portretas
Stai ir dabar (2020 09 09) trys tokie garniai "gyvena" Neries upes seklumose Nemencineje. Pernai buvo vienas, siemet jau trys. Maniau, kad tai gerves, bet pasidomejus in-ete supratau, kad tai greiciausiai baltieji garniai.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių