Kauno žaliasis kursas: planai ir nežinomybė

ES siekia iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu žemynu. Iki 2030 m. užsimota bent 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančią taršą. Kokius tam reikalingus žingsnius pasiryžęs žengti Kaunas?

Svarbiausios kryptys

Siekiant įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, nemažą įtaką turės ir savivaldybių sprendimai. Kokios priemonės jau pradėtos taikyti, kad Kaune būtų mažiau taršos?

„Žaliasis kursas apima daugelį gyvenimo sričių ir yra glaudžiai susijęs su energijos ištekliais. Natūralu, kad miestas pradėjo nuo viešojo transporto pokyčių: pasinaudojus europine parama, nupirkta naujų troleibusų, mieste važinėja hibridiniai autobusai. O šiais metais planuojama pirkti apie 70 dujomis varomų autobusų. Esame sudarę ir sėkmingai įgyvendiname darnaus judumo planą, viena iš jo priemonių – formuojama mažų emisijų zona", pasakojo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Kaunas svarsto apie elektrinių autobusų įsigijimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kitais metais planuojama užbaigti pirmąjį darnaus judumo projekto etapą.

„Mieste veiks parkavimo davikliai, skaitmeninė miesto transporto valdymo sistemos platforma, kuri sujungs visas sistemas. Planuojama įrengti jau minėtą mažų emisijų zoną, gerinti viešojo transporto infrastruktūrą, kad gyventojams būtų kuo patogiau keliauti. Taip pat skiriama investicijų želdynų ir kitų žaliųjų erdvių puoselėjimui ir jų plėtrai. Kauno miesto apšvietimui naudojami tik LED šviestuvai – tai mažina energijos sąnaudas, didina kokybę“, – pridūrė vicemeras.

Pasak savivaldybės atstovų, jau dabar nemažai investuojama į atliekų tvarkymą, skatinami žiedinės ekonomikos principai. Mieste veikia požeminių konteinerių sistema, padedanti rūšiuoti atliekas. Taip mažinamas į sąvartynus patenkantis šiukšlių kiekis. Be to, Kaune pradėta diegti atliekų konteinerių užpildymo sistema, informuosianti surinkėjus apie pripildytus konteinerius. Taip bus galima sudaryti efektyvesnius atliekų vežimo maršrutus, o kartu ir mažinti CO2 kiekį, kurį išmeta šiukšliavežės.

Įvairiose srityse diegiamos inovacijos, kurios yra draugiškesnės aplinkai. Savivaldybė siekia aprūpinti ir švietimo įstaigas saulės baterijomis, o gyventojus ragina jungtis prie centralizuoto šildymo ir taip sumažinti oro taršą, kuri ypač padidėja šaltuoju metų laiku, kai gyventojai pradeda kūrenti savo krosnis kietuoju kuru.

„Skatiname daugiabučių namų gyventojus kuo aktyviau jungtis prie centrinio šildymo tinklo. Kuriame ir įgyvendiname specialias skatinimo programas, kompensuojame 30 proc. šilumos punkto įrengimo išlaidų. „Kauno energija“, išgaudama didžiąją dalį energijos iš biokuro ir atliekų deginimo, prisideda prie žiedinės ekonomikos.

Taip pat naudojame inovatyvias vėsumos gamybos technologijas – iš atliekų deginimo perteklinės šilumos energijos vasarą bus gaminama vėsuma. Toks įrenginys jau įdiegtas krepšinio namuose, o ateityje planuojama jį įrengti ir Mokslo saloje, Inovacijų ir pramonės parke Aleksote ir kituose pastatuose“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Ilgalaikė strategija

Savivaldybės atstovai pripažįsta, kad didžiausias iššūkis, siekiant tapti neutraliems aplinkai, – tai miestiečių požiūris. Svarbu, kad ir gyventojai suprastų žaliojo kurso naudą, keistų mąstymą ir rinktųsi ekologiškus sprendimus kasdieniniame gyvenime.

Todėl siekdama koreguoti kauniečių įpročius miesto valdžia nusiteikusi imtis veiksmų, kad būtų patogiau naudotis viešuoju transportu ar dviračiais nei važiuoti automobiliu.

„Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė rengia strateginį plėtros iki 2030 m.  planą. Suformuluoti trys pagrindiniai miesto vizijos įgyvendinimo prioritetai, vienas iš jų – tvarumo ir žaliojo kurso principais sumaniai valdomas miestas. Įgyvendinant šį prioritetą, bus siekiama tvarios, nuolat tobulėjančios organizacijos ir žaliojo kurso principais besivadovaujančio, lyderiaujančio miesto statuso. Kuriant tokią aplinką bus organizuojamas tvarus ir įtraukusis teritorijų vystymas, kuriama į kasdienius žmonių poreikius orientuota kokybiška miesto aplinka“, – teigė A.Palionis.

Jis nurodė, kad siekiama kurti miestą, kuris visose srityse gebėtų integruoti žaliojo kurso principus, efektyviai naudoti išteklius ir savo veiksmais mažintų klimato kaitos poveikį. Todėl rengiamoje strategijoje dėmesys krypsta į sumanų miesto valdymą, kuriamas viešas paslaugas, reikalingas patogiam gyvenimui. Taip pat nereikia pamiršti ir transporto. Ši sritis yra viena svarbiausių, siekiant mažinti CO2 emisiją.

Jei bent 5–10 proc. kauniečių iš savo automobilių persėstų į viešąjį transportą, būtų galima pasiekti didesnį CO2 mažinimo efektą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kauno autobusų“ specialistai yra apskaičiavę, kad viešuoju transportu važiuojantis žmogus per metus sukuria 600 kg mažesnę emisiją nei važiuojantis lengvuoju automobiliu. Tad kur kas didesnį CO2 mažinimo efektą būtų galima pasiekti, jei kelionių automobiliais mieste sumažėtų bent 5–10 proc.

Tam savivaldybės atstovai siekia įgyvendinti darnaus judumo planą. Tikimasi, kad tai paskatins rinktis viešąjį transportą, o ne nuosavą automobilį. Darnaus judumo plane numatyta ir apmokestinti įvažiavimą į Senamiestį, taip siekiant šioje miesto dalyje sumažinti transporto srautą. Aplenkti Senamiestį turėtų padėti ir planuojamas statyti naujas Kėdainių tiltas.

Ilgalaikėje strategijoje miestas taip pat yra numatęs darnią gyvenamųjų zonų plėtrą. Siekiama, kad miesto aplinka būtų orientuota į kasdienius kiekvieno žmogaus poreikius ir daug objektų būtų galima pasiekti pėsčiomis arba dviračiais.

Kaune ruošiamasi mažinti ir maisto atliekų švaistymą. Kaip nurodė A.Palionis, vadovaujantis ES direktyva, nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje ir kitose ES šalyse turės būtų įdiegta atskira biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto) surinkimo sistema, todėl Kaunas vertina galimybes, skaičiuoja galimą maisto atliekų kiekį ir galimus kaštus, taip pat ruošiamasi kurti būtiną infrastruktūrą.

„Kadangi tai ne tik Kauno miesto, bet ir visų Kauno regiono savivaldybių klausimas, esame pavedę Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui parengti galimybių studiją, ją planuojame turėti vasaros pabaigoje. Ši studija atsakys į visus klausimus apie biologinių atliekų kiekį namų ūkiuose, būtiną infrastruktūrą, galimus apdorojimo būdus ir būtinus kaštus. Įvertinę visą informaciją, priimsime sprendimus dėl modelio, kurį diegsime siekdami tvarkyti šių atliekų srautų tvarkymą Kauno mieste“, – pasakojo vicemeras.

Rengiasi ir verslas

„Kauno diena“ pasidomėjo, ar mieste veikiantys verslininkai jau pradėjo ruoštis įgyvendinti žaliojo kurso idėją.

„Verslai nuolat diegia inovatyvius sprendimus, bet siekis iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu kelia didelių iššūkių visoms valstybėms. Ypač toms, kurių ekonomika yra pagrįsta pramone, gamyba. Lietuvos pramonės indėlis į BVP sudaro apie 20 proc., o šio sektoriaus eksportas – net 80 proc.

Kauno įmonės puikiai supranta ekonominę ir konkurencinę aplinką, kurioje veikia, ir matydamos pasaulines tendencijas yra nusiteikusios ambicingai. Dalis įmonių jau dabar diegia pačius įvairiausius tvarumo ar žalumo sprendimus“, – teigė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) generalinė direktorė Olga Grigienė.

Ji pateikė ir gerųjų pavyzdžių, kaip Kauno įmonės, siekdamos mažinti taršą, keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, bendrovė „YIT Lietuva“ išsikėlė tikslą visuose savo vystomuose projektuose iki 2030 metų CO2 emisiją sumažinti perpus. Tokį tikslą padeda pasiekti jau dabar naudojama žalioji energija, perdirbamas ir pakartotinai panaudojamas asfaltas, diegiami energiją taupantys sprendimai.

Bendrovė „Peikko Lietuva“ dalyvauja viename iš pirmųjų žiedinės statybos projektų su betono elementais, kurie gali būti sumontuoti, išmontuoti, permontuoti, bet išlaiko tas pačias konstrukcines savybes.

„Volfas Engelman“ buvo vienas iš iniciatorių kuriant depozito sistemą Lietuvoje. ES tikslas – iki 2030 m. iš rinkos surinkti 90 proc. gėrimų pakuočių, tačiau, įdiegus užstato grąžinimo sistemą, galima surinkti ir daugiau pakuočių, jas perdirbti ir taip sumažinti išmetamo plastiko kiekį.

Dalis Kaune veikiančių įmonių jau naudoja atsinaujinančiosios energijos šaltinius, investuoja į naujas technologijas, kurios leidžia tausoti vandens išteklius, arba kuria produktus, kurie natūralioje aplinkoje yra biologiškai skaidūs.

„Trikotažo gaminių gamintojas „Omniteksas“ per pastaruosius šešerius metus vandens sunaudojimą vienam kilogramui žaliavos pagaminti sumažino 68 proc. Gamyboje naudojamas vanduo yra užvirinamas, ataušinamas, tam naudojama energija, tad, sumažinus vandens kiekį, mažėja ir energijos suvartojimas“, – dar vieną gerosios patirties pavyzdį, kaip judama neutralios klimatui gamybos link, pateikė O.Grigienė.

Didėja išlaidos

Tačiau Kauno verslininkai pripažįsta, kad, norint pasiekti ambicingus tikslus, reikia turėti ne tik kompetencijų, kaip tai įgyvendinti, bet ir lėšų. Vien verslininkų turimų finansinių išteklių nepakaks – ranką turės ištiesti valstybė ar ES.

Evaldo Šemioto nuotr.

„Universalios strategijos nėra. Vienos įmonės žaliojo kurso suvokimas skirsis nuo kitos. Į tvarios įmonės virsmą turi būti įtraukti ir darbuotojai, partneriai, net klientai“, – pažymėjo Kauno PPAR generalinė direktorė.

„Deja, didelei daliai verslų trūksta žinių, nuo ko pradėti ir koks sprendimas būtų tinkamiausias. Darbo rinkoje taip pat trūksta specialistų, išmanančių, kaip, naudojant technologijas, modernizuoti ir efektyvinti gamybos procesus. Kitas svarbus aspektas, stabdantis įmonių tvarumą, – finansinių išteklių trūkumas. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms yra gana sudėtinga gauti paskolas plėtrai ar modernizacijai, o ES fondų priemonių kvietimai vėluoja“, – problemas, trukdančias sparčiau pereiti prie klimatui neutralios gamybos, įvardijo Kauno verslininkai.

Pasak O.Grigienės, nors žalumas yra išskirtas kaip viena pagrindinių ES investicijų krypčių 2021–2027 m. laikotarpiu, tačiau jokių konkrečių priemonių ir konkursinių kvietimų kol kas nėra paskelbta.

„Didelė dalis įmonių laukia šių priemonių, nes negali keistis dėl ribotų nuosavų finansinių išteklių. Nereikėtų pamiršti, kad  įmonėms reikalinga valstybės pagalba ir sudarant sąlygas darbuotojams persikvalifikuoti, kelti kompetencijas ir nuolat tobulėti“, – pridūrė Kauno PPAR generalinė direktorė.

Miesto potencialas

Vis dėlto nors tvarią plėtrą stabdo finansai, ekspertai pastebi, kad Kaunas tikrai turi potencialo ir sėkmingai gali pasinaudoti žaliojo kurso perspektyvomis.

„Potencialas ir netgi prerogatyva keistis yra didelė, nes žaliasis kursas ne tik suteikia tam tikrų finansinių priemonių pokyčiui, bet ir iškels pakankamai griežtus reikalavimus. Kauno miestas ir regionas, kaip Lietuvos industrinė šerdis, natūraliai turi daug potencialo ir poreikio pokyčiui. Aplinkosaugos inžinerija, energetika, naujosios medžiagos ir kitos susijusios sritys yra vienos iš Kauno universitetų stipriųjų sričių, taigi mokslinės kompetencijos neturėtų pritrūkti. O ir erdvės inovacijų proveržiui yra“, – pažymėjo „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.

Bus siekiama žaliojo kurso principais besivadovaujančio, lyderiaujančio miesto statuso.

Pasak jo, žaliasis kursas nebūtinai tiesiogiai, bet gali būti gera paskata platesniam Kauno industrijos judėjimui aukštesnės pridėtinės vertės link, diegiant inovatyvius automatizacijos, robotizacijos sprendimus.

„Šis pokytis yra neišvengiamas, žvelgiant į Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos kryptį. Žinoma, iššūkiai dideli ir jų yra daug, nes reikia pripažinti, kad tas procesas nėra labai stipriai pažengęs į priekį. Tačiau Kauno ir visos Lietuvos verslas sėkmingai prisitaikydamas išgyveno ne vieną didelį iššūkį, taigi istorinė patirtis rodo, kad turėtų sėkmingai išgyventi ir dar vieną. Iš pradžių didžiausia problema, žinoma, bus tiksli informacija ir kompetencijos, žinios, reikalingos pokyčiams tiek įmonių viduje, tiek ir visoje šalyje įgyvendinti“, – teigė T.Stankevičius.

Apie tai, kad Kaunas gali būti lyderis įgyvendinant žaliojo kurso kryptį, konferencijoje „Kauno ekonominis paveikslas: pakeliui į naują realybę“ kalbėjo ir Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius.

„Kaune studijuoja apie trečdalis visų Lietuvos studentų. Tai yra neblogai, nes jau galima turėti darbo išteklių ir augantį potencialą. Kitas klausimas, kiek Kaune veikiančios įmonės sugebės pasiimti iš „Naujos kartos Lietuvos“ fondo? Tai investicija, kuri gali būti naudojama ir „lengvosioms“, ir „sunkiosioms“ priemonėms, darbuotojų mokymams ir pan. Žiūrint į valstybės paskelbtus prioritetus, kam bus skiriami pinigai, matoma, kad nemaža dalis numatyta daugiabučių renovacijai. Todėl kyla mintis, gal Kaune galima laisvai įkurti statybų kompaniją ir užsiimti verslu, nes čia yra gal bent du trečdaliai senos statybos namų. O galbūt verta užsiimti elektromobilių stotelių kūrimu? Verslas turi visas galimybes daryti veiksmus tam, kad Kaune būtų kuo daugiau žalių taškų ir iš to būtų galima užsidirbti“, – teigė A.Jakubavičius.

Pasak eksperto, Kaunas turi ne tik ieškoti būdų, kaip iš fondų gauti pinigų ir pirmas įgyvendinti žalumo idėjas. Tačiau šis miestas turi ir dar vieną pranašumą – strateginiai fondai vis dar skirsto Lietuvą į sostinę ir regionus. Kaunas, būdamas didžiausias regioninis miestas, turi daugiau perspektyvų nei kiti.

„Kai kalbame apie struktūrinius fondus, kurių suma yra apie 6 mlrd. eurų, žinome, kad jie yra padalyti regionams. Vadinasi, praktiškai nė viena įmonė iš Vilniaus negaus investicijų staklėms įsigyti, bet Kauno įmonės gali gauti iš valstybės gabaliuką ir taip sumažinti išlaidas, reikalingas perkant  ekologišką, labiau skaitmenizuotą technologiją“, – Kauno pranašumą įvertino A.Jakubavičius.

„Tvari Lietuva“ – didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Iniciatyvos autorius naujienų portalas DELFI. Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Joo

Joo portretas
Kai Šileikė rašo straipsnį apie žaliąjį kursą tai tas pats kas Lukašenka kalbėtų apie demokratiją.

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
Lietuviškais elektriniais autobusais DANCER galima buvo ne tik kad atpiginti pravažiavimą ir mažinti taršą asfalto gadinimu - nes jie lengvesnį 4 tonomis , nešvaistyti pinigų troleibusų elektros linijos atnaujinimui , bet dar ir užsakyti kad būtu įrengta talpa su druskos barstymu ir vandens laistymu su gps pagalba . Taip pat imtis priemonių kad kuo daugiau miesto stulpų ir stogų , ploto dengtu saulės baterijos . Bet kaip matom krysai kauno merui ir jo pacukams su taryba neįdomu miestui svarbūs projektai , o tik domina kaip pasipelnyti iš miestiečių piniginės .

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
1. nustoti kenkti kauniečiams ir juos apvoginėti , teršti orą ir šildyti , o tai yra nebepirkti troleibusų ir dyzelinių autobusų ( ką krysa mere su pacuku ir taryba padarei ), o juos greičiausiai kad reik parduoti ir nutraukti aferas su laidų atnaujinimu ir stulpų priežiūra . 2. Kaip teršiamas ir šildomas oras : besivelkantys troleibusai , nutrūke laidai , elektra ar nukritusios šleikos , ir iš to susidarančios paskui važiuojančių automobilių grūstys kurie teršia ir šildo orą .Tereik krysa kauno mere pagalvoti koks šilumos ir taršos efektas išjungus variklį 5 -10 min anksčiau , nors kaži ar tu turi su kuo galvoti , sudėjus visus automobilius koks jų išmetimo vamzdis susidaro iš spūsčių kurias specialiai sudarei su gauja - pripirkta troleibusų spūstims ir asfalto gadinimui , dyzelinių busų, nesureguliuoti šviesoforai ,kelio ir kiti darbai atliekami piko metu , remontuojama ne tai kas svarbiau , specialiai nepasirinkote Lietuviškų DANCER elektrinių autobusų kad kenkti miestiečiams
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių