Kauno verslo kova už išlikimą: gyvenk arba mirk

COVID-19, žaliavų brangimas, darbo jėgos trūkumas, konfliktai su kitomis valstybėmis – tik dalis negandų, dėl kurių verslas šiuo metu vos kvėpuoja. Pagalbos verslininkai kreipėsi į Seimo narius.

Negandų lietus

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) beldžiasi į valdžios duris siekdami būti išgirsti dėl verslą užklupusių negandų. Dėl to pirmą kartą Seimo Ekonomikos komitetas posėdžiauti nusprendė Kaune ir iš pirmų lūpų išgirsti, su kokiomis problemomis susiduria pramonės, turizmo ir kitų verslo sektorių atstovai.

Verslininkai pripažįsta, kad koronaviruso pandemija kaip reikiant sujaukė planus. Tačiau ši krizė tęsiasi beveik dvejus metus, tad dalis verslo jau prisitaikė ir išmoko dirbti kitaip. Bet COVID-19 pandemija atvėrė ir kitų problemų, atsirado kitų trukdžių, kurie neleidžia sklandžiai suktis verslo krumpliaračiams.

Verslininkams atrodo, kad šiuo laiku kas tik netingi, tas kiša pagalius į ratus ir trukdo dirbti. Kai problemų pasidaro su kaupu, kyla išlikimo klausimas, nes tikrai ne visos įmonės pajėgios savo lėšomis išspręsti kilusias krizes ir išgyventi.

Jei valstybė negelbės pramonės, bus galima ant Lietuvos pakabinti spyną ir visiems emigruoti, nes nebus kur dirbti ir kaip išgyventi.

„Problemų iš tiesų yra susikaupę labai daug ir apie jas turime kalbėtis, nes jos auga eksponentiniu greičiu. Šis laikotarpis verslui yra labai sudėtingas. Problemų kyla tiek užtikrinant konkurencingumą, tiek trūkstant darbo jėgos, augant energetikos bei žaliavų kainoms. Auga ir logistikos kaštai, nerimą kelia geopolitinė situacija. Aišku, prisideda ir koronaviruso įtaka tiek turizmui, tiek kitiems verslams“, – apie tai, kas dabar skandina verslą, susitikime su Seimo Ekonomikos komitetu kalbėjo Kauno PPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Verslininkai pripažįsta, kad jei valstybė nepadės verslui išsilaikyti, gresia dideli bankrotai, bus prarandamos darbo vietos, į biudžetą nebus surinkti pinigai ir žmonės neturės galimybių dirbti. „Problemų šiuo laiku  tiek daug, kad verslas nepajėgus vienas visko išspręsti. Jei valstybė negelbės pramonės, bus galima ant Lietuvos pakabinti spyną ir visiems emigruoti, nes nebus kur dirbti ir kaip išgyventi. Dėl miglotos situacijos net bankai neduoda paskolų ir mes negalime plėstis“, – replikavo vienas verslo atstovų.

Susitiko: pirmą kartą Seimo Ekonomikos komiteto posėdis vyko Kaune. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kosminės sąskaitos

Bene didžiausias verslininkų galvos skausmas – žaibišku greičiu augančios elektros ir dujų sąskaitos, o be energijos negali būti vykdoma jokia veikla. Kauno regione veikiantys verslai pateikė ir pavyzdžių, kaip smarkiai išaugo išlaidos už sunaudotą energiją. Sąskaitos tokios didelės, kad net nelieka pinigų kitoms būtinoms išlaidoms, o gaminama ir parduodama produkcija nebegali užtikrinti teigiamo pajamų srauto.

„Dabar vyksta energetikos karas tarp Rusijos ir ES, ir mums šį karą reikia išgyventi. Specialiai peržiūrėjau ankstesnes sąskaitas. Mūsų gamykla pernai už dujas mokėjo apie 130 tūkst. eurų, o štai lapkričio mėnesį – 667 tūkst. eurų. Bet tai tik pradžia. Pagal tai, kas vyksta biržoje, matome, kad sausį gali tekti mokėti ir 1 mln. eurų, nors mes už tiek nė nepagaminsime. Jokių šansų, esant tokioms kainoms, įmonėms išgyventi. Šią problemą reikia spręsti žaibiškai, nes situacija labai greitai keičiasi“, – kalbėjo bendrovės „Kauno stiklas“ vadovas Evaldas Sauliūnas.

„Neįsivaizduoju, kaip išgyventi žiemą. Juolab kad lenkai nestabdo anglimis kūrenamų elektrinių, todėl jie turi didelį pranašumą, nes už elektrą tokių sąskaitų negauna“, – sakė „Omnitekso“ direktorius Vydas Damalakas.

Dar vienas dalykas, kuris pučia lietuviškos produkcijos kainas ir didina naštą verslui – taršos leidimai. Kaimyninės šalys arba nemoka už taršą, arba mokestis yra mažesnis, todėl jie gali pigiau rinkai tiekti produkciją. Lietuviškiems verslams taršos leidimus reikia įtraukti į bendras išlaidas, todėl tai taip pat prisideda prie prastesnės konkurencinės aplinkos.

Įmonių sąskaitas tuština ir išaugusios logistikos paslaugos. Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių ir išsibalansavusios rinkos jūrinių konteinerių kainos taip pat pakilo į neregėtas aukštumas. Verslo sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį, kad seniau prekes ar detales atsiųsti jūriniais konteineriais kainuodavo apie 2 tūkst. eurų, dabar kaina gali siekti ir 16 tūkst. eurų.

Plėtoti verslą trukdo ir biurokratiniai labirintai. Nors dalis sektorių galėtų gauti bent dalinę paramą iš valstybės, tačiau pinigų skyrimo procedūra labai sudėtinga, užtrunka labai ilgai, neatitinka dabartinės rinkos realijų, todėl kai kurios įmonės nusprendžia negaišti laiko ir bando atrasti kitų būdų, iš kur gauti pinigų kovojant už išgyvenimą.

Kauno PPAR nariai tikino, kad vienas būdų bent šiek tiek sumažinti energetinių išteklių naštą verslui – leidimas mokėti dalimis arba valstybės parama. Šiek tiek situaciją galėtų palengvinti laikinas PVM tarifo sumažinimas. Išgyventi padėtų ir tai, jei reinvestuojamas pelnas nebūtų apmokestinamas arba jam būtų taikomas mažesnis tarifas. Tai leistų įmonėms sukaupti kapitalą ir jį lengviau investuoti į plėtrą.

Nėra kam dirbti

Rinkoje jau kurį laiką pastebimas dar vienas fenomenas – laisvų darbo vietų yra kaip niekad daug, tačiau dirbti nėra kam. Verslas kalba, kad sunku prisišaukti Užimtumo tarnyboje registruotus asmenis, nes nedarbo išmokos yra didelės ir visai neskatina ieškotis darbo.

„Kiek Seimo nariai uždirba? Apie 3 tūkst. eurų? Tai dabar valytojos, neturinčios jokios profesijos, išsilavinimo, tokios algos nori. Tai galbūt Seimo nariai per mažai uždirba, jei už nekvalifikuotą darbą žmonės nori gauti tokią algą“, – ironijos neslėpė Kauno PPAR nariai.

Galbūt Seimo nariai per mažai uždirba, jei už nekvalifikuotą darbą žmonės nori gauti tokią algą.

Laisvas darbo vietas būtų galima užpildyti iš trečiųjų šalių atsivežtais darbuotojais, tačiau ir čia trukdo biurokratija. Pagal dabartines nuostatas, pirmenybė skiriama kvalifikuotiems darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta, tačiau verslininkai  Seimo Ekonomikos komiteto nariams bandė išaiškinti, kad darbuotojų trūksta visose grandyse, todėl užsieniečių atsivežimo politika turi būti peržiūrėta.

„Jei iš ežero išsemiame kibirėlį vandens, juk nelieka tuščias tarpas, viskas užsipildo. Tad taip pat ir su darbuotojais turėtų būti, kad, atsiradus laisvų darbo vietų, turėtume galimybę jas užpildyti“, – savo poziciją dėstė Kauno verslininkai.

Jie atkreipė dėmesį, kad dabar laisvas darbo vietas bandoma užpildyti per tarpininkus Lenkijoje, kur yra paprastesnė darbuotojų iš trečiųjų šalių atsivežimo tvarka. Tačiau šiuo atveju Lietuvos biudžetas negauna nė cento, nes viskas nukeliauja į kaimyninės šalies biudžetą. Kitaip tariant, į Lenkiją atvykę užsieniečiai yra komandiruojami į Lietuvą ir algą jiems moka būtent darbdaviai iš Lenkijos, o mūsų šalies verslas sumoka pinigus tik kaip už paslaugą.

„Galiu pateikti pavyzdį iš savo srities. Pas mane į viešbutį atvyko užsieniečiai, ir jie įdarbinti dirbti konkretų darbą. Aš turiu ir kitų laisvų vietų, bet jie negali ten dirbti, nes jei bus patikrinimas, mums bus skirta baudų. Reikėtų pakeisti įstatymus, kad iš trečiųjų šalių atvykę asmenys galėtų dirbti kelis darbus, galbūt net keliose įmonėse. Juk jie turi laiko ir nori užsidirbti, bet dabar to padaryti negali, nes jų vizos išduotos tik konkrečiam darbui konkrečioje įmonėje“, – dar vieną problemą, susijusią su užsieniečių įdarbinimu, įvardijo Z.Dargevičius.

Akistata: Seimo nariams teko išklausyti Kauno verslininkų skundų. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Sankcijos Lietuvai?

Ne ką mažesnis verslininkų galvos skausmas – Vyriausybės vykdoma užsienio politika. Sankcijos Baltarusijai, pykčiai su Kinija turi tiesioginės reikšmės ir lietuviškiems verslams. Tam pritarė ir kai kurie Seimo Ekonomikos komiteto nariai.

Verslininkai aiškino, kad kyla problemų ne tik tiems, kurie eksportuoja į Kiniją, bet ir toms įmonėms, kurios gamina tam tikrus komponentus, juos perka kitos ES šalys ir importuoja galutines prekes į Kiniją. Be to, dėl esamos geopolitinės situacijos lietuviškiems verslams tampa sudėtingiau gauti reikalingų prekių iš minėtos šalies, o tuo naudojasi lenkai ir latviai.

Sankcijos Baltarusijai taip pat jaukia planus. Verslo atstovai tikino, kad valdžia ne iki galo apsvarstė visas galimybes ir rizikas, todėl dabar nuostolių patiria pati Lietuva. Tokios nuomonės laikėsi ir Seimo narys Jonas Pinskus. „Dabar Lietuva įsivedė sankcijas Lietuvai, o Baltarusija iš to pelnosi uždirbama milijardus. Aš irgi esu už demokratiją, bet reikia skaičiuoti“, – susitikime su Kauno verslininkais sakė politikas.

Požiūris: K.Starkevičius (kairėje) ir Z.Dargevičius laikėsi pozicijos, kad, susitikus gyvai, galima geriau suprasti verslą užklupusias problemas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gavo namų darbų

Seimo Ekonomikos komitetas, išklausęs Kauno verslų atstovų, gavo nemažai namų darbų. Pasak politikų, reikia ir su kitais komitetais apsvarstyti esamą padėtį ir stengtis atrasti būdų, kaip skubiai padėti verslams, kad šiems netektų užsidaryti.

„Iki pavasario sesijos mes prie visų išsakytų klausimų tikrai sugrįšime. Juos nagrinėsime su atitinkamomis ministerijomis. Jei reikės įstatymų pataisų, žinoma, jas teiksime. Mes su verslo atstovais esame bendravę nuotoliniuose posėdžiuose, bet dabar visas komitetas susitiko gyvai. Palinkėčiau ir kitiems komitetams daugiau judėti, nes taip galima išgirsti visas problemas su visomis emocijomis“, – po posėdžio „Kauno dienai“ komentavo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Kiti Ekonomikos komiteto nariai antrino sakydami, kad verslą smaugiančios problemos turi būti sprendžiamos, tačiau tam reikės šiek tiek laiko. „Mes neimprovizuosime ir pasiūlymų dabar neteiksime, bet juos tikrai apsvarstysime ir su kitais komitetais. Išvardytas verslo problemas galima sugrupuoti į tris grupes: požiūrį, kai nusižengimai yra pavieniai, o ne būtinai visas verslas kažką bando apeiti, tada reakcijos laikas, kai valstybė skubiai turi padėti įmonėms. Trečias dalykas – priimamų sprendimų nuspėjamumas, kad verslai galėtų planuoti, spėtų prisitaikyti ir pasiruošti galimiems pokyčiams“, – po posėdžio sakė komiteto vicepirmininkas Gitautas Paluckas.

Išklausę Kauno verslo atstovų, politikai tikino, kad vienas svarbiausių iššūkių – energetikos krizė, nes nuo jos labai daug kas priklauso. „Gyventojams esame numatę kompensavimo mechanizmą. Tą naštą prisiims „Ignitis“. Dabar reikia žiūrėti, kaip padėti mūsų įmonėms“, – nurodė K.Starkevičius ir pridūrė, kad būtina ieškoti visų įmanomų formų, kaip galima padėti įvairias krizes šiuo metu išgyvenančiam verslui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Artas

Artas portretas
O as girdejau taip: kai putinas siule sudaryti sutartis briuselis atsisake, tipo pirksim is kur norim ir kada norim. Putinas atsake ... nebus stabili kaina ... briuselis ... rinka sureguliuos ..... dabar putinas juokiasi .... rinka sureguliavo Tai kas is tikruju kaltas?

Pirmiausia

Pirmiausia portretas
tai koloborantu rankomis ir bus uzsmaugta salis.

kkk

kkk portretas
vergai po 11-12val dirba uz 1000euru irankas
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių