Panaudos atsakingai

Pastarieji du mėnesiai tapo įrodymu, kad ištikus nelaimei esame pasirengę vieni kitiems ištiesti pagalbos ranką. Per visą ligšiolinį karantino laikotarpį verslo įmonės, įvairios organizacijos ir pavieniai kauniečiai savo solidarumą bei socialinę atsakomybę išreiškė įvairiomis priemonėmis. Vieni aukojo priemones, ruošė maistą medikams, dar kiti – aukojo pinigus.

Specialiajame kauniečių fonde surinktą finansinę paramą – 105 tūkst. eurų – bendru sutarimu nuspręsta skirti ypatingam tikslui. Miesto taryba vieningai pritarė, kad už šias lėšas bus įsigyta daugiafunkcinės paskirties automobilis su visa reikiama medicinine įranga, skirta gelbėti žmonių gyvybes ištikus masinėms nelaimėms. Ši transporto priemonė papildys Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties parką.

„Galime pasidžiaugti, kad suaukoti pinigai bus skirti tikrai kilniam tikslui. Sprendimą priėmėme pasitarę su medikais, išsiaiškinę jų poreikius dar efektyvesniam darbui. Belieka tikėtis, kad šis pirkinys išties padės nelaimių ištiktiems žmonėms ne tik Kaune, o tuo pačiu privers didžiuotis visus prie to prisidėjusius“, – kiek anksčiau yra pasisakęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Išskirtinė komplektacija

Šis pirkinys taps efektyvia logistikos priemone, operatyviai pristatant specializuotą medicininę įrangą į karštus taškus. Kiek anksčiau skelbta, kad MCIU-CBRN (angl. Mass Casualty Incident Unit & Chemical, Biological, Radiological, and Nuclear) arba masinių nelaimių likvidavimo automobilis užtikrins, kad Kauno greitosios pagalbos medikai galės nuo kasdieninių darbų sklandžiai persiorientuoti į skubios pagalbos teikimą iškart dideliam kiekiui žmonių.

Atsižvelgiant į kitų ES šalių patirtis bei galimas ekstremalių situacijų rizikas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose, formuojama išskirtinė GMP automobilio komplektacija. Ieškoma prailgintos bazės, bent 6,9 metrų ilgio padidinto pravažumo mikroautobuso su keturių ratų pavara. Darbui tamsoje ar prasto matomumo sąlygomis komplektacijoje numatyta speciali apšvietimo įrangos.

Sprendimą priėmėme pasitarę su medikais, išsiaiškinę jų poreikius dar efektyvesniam darbui.

Planuojama, kad automobilyje bus įrengta operacijų vadovo, mobiliųjų pajėgų ir pacientų srautų reguliavimo vietos. Iš čia bus palaikomas tiesioginis ryšys su Kauno klinikų skubios pagalbos ir traumų skyriais. Nelaimės vietoje dirbsiantys medikai savo žinioje turės 20 nešiojamų radijo ryšio stotelių.

Naujasis GMP automobilis turės iš abiejų pusių išskleidžiamas stogines konstrukcijas, kurios leis nukentėjusiems pirmąją pagalbą suteikti nedelsiant „čia ir dabar“. Salone taip pat planuojama įrengti specialų moduliatorių mikropurkštuvą, kuris vidinės dezinfekcijos laiką sutrumpins net iki 6 kartų. Tai leis greičiau reaguoti į kitus iškvietimus.

Vienu metu galės būti panaudota net 40 kaklo įtvarų bei 60 deguonies kaukių, 20 vadinamųjų spinalinių lentų, skirtų saugiam nukentėjusiųjų imobilizavimui. Numatoma, kad be 20 tradicinių gelbėjimo krepšių bus ir 20 specialiųjų rinkinių, skirtų darbui su biologinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis.

Ekstremalioms situacijoms

Masinių nelaimių valdyme svarbu tinkamai įvertinti rizikas, taktiškai planuoti jų mažinimo procesus ir turėti įrangą, kuri padėtų tinkamai likviduoti iškilusius pavojus sveikatai. Specialusis automobilis palengvins ir pagreitins darbą tiek epidemijų ar pandemijų židiniuose, tiek didžiulio gaisro, sprogimo ir kitais atvejais, kai reikalinga skubi medicininė pagalba, evakuacija.

„Esant ekstremaliai situacijai būtina reaguoti greitai ir garantuoti, kad į įvykio vietą yra pristatomas reikiamas medicininių priemonių bei įrangos kiekis. Atsidūrus tokioje situacijoje, kad ir kurioje Lietuvos vietoje ji benutiktų, šiuo metu iškiltų nemažai sunkumų ir į incidento vietą tektų siųsti keletą atskirų ekipažų“, – aiškino Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

COVID-19 pandemija parodė, kad masinės nelaimės akivaizdoje tenka nedelsiant perorientuoti įprastinę darbo rutiną bei veikimo principus. Visos skubią pagalbą teikiančios įstaigos turi pasirengę planus, pagal kuriuos vykdoma mobilizacija ir reaguojama į susiklosčiusias situacijas: riaušes, gaisrus, įvairių rūšių avarijas, infekcijų protrūkius, biocheminio ar radioaktyvaus užterštumo atvejus.

Rizikos taškai mieste Siekiant numatyti potencialius taškus Kauno mieste ir apskrityje, kur gali kilti pavojus dideliam žmonių kiekiui, nuolat atliekamas teritorinis ir regioninis rizikos vertinimas.

Į tokių objektų sąrašą įtraukta „Žalgirio arena“, rekonstruojama Kauno sporto halė ir būsimas naujasis S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Taip pat atsižvelgiama į didelį srautą turinčius pastatus – Kauno tarptautinį oro uostą, geležinkelio ir autobusų stotis bei daugiau kaip 80 degalinių gyvenamuosiuose ir pramoniniuose rajonuose. Prie padidintos rizikos objektų priskiriamos ir tokios stambios įmonės kaip Kauno hidroelektrinė ar „Achemos“ gamykla Jonavoje.

Kalbėdamas apie dabartinį personalo pasiruošimą, N.Mikelionis pripažįsta, kad įvykus masinei nelaimei ar katastrofai, neišvengiamai atsirastų įrangos stoka, kiltų logistinių problemų, kadangi didžioji dalis esamų išteklių naudojama kasdieniams GMP iškvietimams. Be to, su dabartiniais ištekliais būtų sudėtinga užtikrinti dozimetrinę kontrolę radiacinės avarijos atveju ar efektyvią dezinfekcinę kontrolę. Taigi naujojo MCIU-CBRN tipo automobilio įsigijimas, anot jo, taps ilgalaikiu šių problemų sprendimu.