Tądien, kai po miesto gatves vaikščiojo Trys Karaliai, skelbiantys šventinio laikotarpio pabaigą, stačiatikiai ruošėsi Kūčioms. Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvėje į vakarines pamaldas susirinko kelios dešimtys tikinčiųjų. Rankose laikydami žvakeles, maldoje susikaupė ir senjorai, ir vaikai. Stačiatikių dvasininkas Konstantinas Pankrašovas sako, kad svarbiausia tądien šviesios mintys ir tokie patys linkėjimai vieni kitiems. 

„Kiekvieno žmogaus širdyje turi gimti Kristus, o kiekvieno mūsų siela turi pasipuošti gerais darbais, kad gimusiam kūdikėliui Jėzui būtų ten vietos“, – antrindama dvasininkui, Kaune gyvenanti Natalija tikėjimo broliams ir sesėms linkėjo laimės, meilės, o pasauliui – taikos. Ortodoksus sveikimo ir tikinčioji Olga. Su artimaisiais iš vyro pusės vienas Kalėdas sutikusi gruodžio 25-ąją, stačiatikių Kalėdas ji žadėjo minėti savo giminių rate.

„Sveikinu visus su Kalėdom. Gimęs kūdikėlis Jėzus mus verčia susimąstyti apie tikrąsias vertybes ir tiesas. Todėl visiems linkiu augti dvasiškai, o besikeičiant neatitolti nuo to, kas yra tikra“, – kalbėjo Olga.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Moteris džiaugėsi, kad stačiatikių švenčių nepamiršo ir savo eglutes nupuošiantys lietuviai – Romos katalikai. Kaimynai ją esą ne tik sveikino su artėjančiomis Kalėdomis, bet ir padovanojo pyragą, kurį šiandien moteris padės ant šventinio stalo. Pastarasis bus gausus ir sotus, priešingai nei Kūčių. Sausio 6-oji stačiatikiams – griežta diena. Vadovaujantis tradicijomis, žmonės nevalgo nieko iki patekės Vakarinė žvaigždė. Sakoma, kad tai įvyksta po vakarinių pamaldų. Tuomet žmonės ragauja patiekalus iš augalinių produktų. Valgyti žuvies, kaip tai daro katalikai – nevalia.

Kiekvieno žmogaus širdyje turi gimti Kristus, o kiekvieno mūsų siela turi pasipuošti gerais darbais, kad gimusiam kūdikėliui Jėzui būtų ten vietos.

„Pagrindinis vakaro patiekalas gaminamas iš virtų kviečių, razinų, aguonų ir medaus. Jis vadinamas „kutja“. Kiti kviečius keičia ryžiais, žirniais, grikiais, o mano mama visada darydavo su kviečiais. Dar ji sakydavo, kad kuo „kutja“ sotesnė, tuo metai bus geresni. Todėl visada įberiu saują graikinių riešutų“, – Olga prasitarė, kad šiemet jos „kutja“ bus dar ir su saulėgrąžomis.

Kūčiomis stačiatikiai baigia 40 dienų pasninką ir žengia į Kalėdas. Tiesa, prieš tai Olga žadėjo darsyk ateiti į  Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvę, kur šeštadienio rytą vyko šventinė Liturgija. Po jos – laikas su šeima ir žinoma, tradiciniai šventiniai pusryčiai su kepta antimi.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Žinau, kad daug kas ją pakeičia višta, bet aš renkuosi likti ištikima tradicijomis ir bent kartą metuose iškepti antį arba žąsį. Šiemet mūsų susirinks šiek tiek mažiau, todėl kepsiu antį“, – Olga ją žadėjo pagardinti slyvų, bruknių arba spanguolių uogiene. 

Rytų krikščionių religijos Kristaus gimimą švenčia pagal senąjį Julijaus kalendorių, kuris yra dviem savaitėmis vėlesnis už Grigališkąjį. Lietuvoje stačiatikystę išpažįsta maždaug 4 proc. gyventojų. Šalyje yra apie pusšimtį cerkvių.