- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Laikmetis: šie užrašai mena laiką, kai vokiečiai okupavo Kauną, o mokyklą pavertė vokiečių valdžios Lietuvoje buveine.
-
Laikina: važiuodami pro gimnaziją gerai įsižiūrėkite, nes šio užrašo greitu metu nebeliks.
-
Paslaptis: po keliolika kartų per dieną koridoriumi vaikščioję mokiniai ir mokytojai negalėjo nutuokti, ką slepia mokyklos sienos.
-
Paslaptis: po keliolika kartų per dieną koridoriumi vaikščioję mokiniai ir mokytojai negalėjo nutuokti, ką slepia mokyklos sienos.
-
Kauno Maironio gimnazijoje – vokiečių palikimas
Mėlynos spalvos kirilicos raidės ant Maironio gimnazijos sienų – ne kino filmo dekoracija, o restauratorių radiniai. Tiesa, miestiečiai jų ilgai nematys. Užrašas bus uždengtas.
Kas žinoma daugumai
Kauno Maironio gimnazija – seniausia miesto mokykla, kurios istoriją ar bent dalį jos žino ne tik čia besimokantys mokiniai ir dirbantys pedagogai. Bene daugiausia žinių sukaupta apie 1920-uosius. Nuo tada iki 1922-ųjų dabartiniuose gimnazijos rūmuose veikė Aukštieji kursai, davę pradžią Kauno aukštosioms mokykloms susikurti. 1920 m. į buvusios gimnazijos rūmus įsikėlė Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas. Iki pat 1927 m. čia parlamentas posėdžiavo keturias kadencijas: Steigiamasis, Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis Lietuvos Respublikos Seimai. Šiuose rūmuose Nepriklausomos Lietuvos prezidentais buvo išrinkti Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius ir Antanas Smetona. Čia buvo priimta laikinoji, o po poros metų ir nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija.
"Žmonės tarsi vakuume. Jie žino, kad čia posėdžiavo Seimas, buvo renkami prezidentai. Tai yra svarbu, tačiau nereikia pamiršti, kad šiame pastate vyko ir kiti, su mokymo procesu susiję įvykiai. Dabar pats metas apie tai sužinoti daugiau", – Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė vertė kitus, visuomenei mažiau žinomus dabartinės Maironio gimnazijos istorijos puslapius.
Kalbant plačiau, šis objektas, gimnazija, labai įdomus istorine, memorialine ir architektūrine prasme, nes jame susipina labai daug tarpsnių ir įvykių.
Pamiršta istorijos dalis
Kaune įsteigus gubernijos centrą, 1843 m. iš Kražių čia buvo perkelta gimnazija. Jai suteiktas gubernijos gimnazijos statusas. 1860–1862 m. pagal Rusijos architekto Nikolajaus Čagino projektą buvo pastatyti mokymo įstaigai skirti rūmai. Kauno gubernijos gimnazijoje mokėsi daug garsių žmonių: matematikas ir fizikas Hermanas Minkovskis, jo brolis fiziologas ir gydytojas Oskaras Minkovskis, kalbininkas Kazimieras Jaunius, aktorius ir režisierius Konstantinas Glinskis, buvęs užsienio reikalų ministras Kazys Lozoraitis, kiti Lietuvos kultūrai ir mokslui nusipelnę žmonės. 1873–1883 m. gimnazijoje mokėsi ir ją baigė tautos atgimimo dainius Jonas Mačiulis-Maironis, kurio vardas 1989-ųjų kovą ir buvo suteiktas Kauno senamiestyje esančiai gimnazijai.
1909-aisiais čia įvyko ryškūs architektūriniai pokyčiai – gimnazijai pristatytas trečias aukštas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gimnazija buvo uždaryta, o jos rūmai paversti vokiečių valdžios Lietuvoje buveine. 1927 m. rugsėjį pastate įkurta "Aušros" mergaičių valstybinė gimnazija, kuri veikė iki pat 1940 m. Tai vienas ryškiausių mokyklos istorijos etapų. Gimnazijoje veikė keturiolika klasių: aštuonios humanitarinės ir šešios komercinės. Mokėsi 573 mokinės. Komercijos klasėje, be bendrojo lavinimo dalykų, buvo dėstoma buhalterija, mašinraštis ir kiti komerciniai dalykai, o humanitarinėse klasėse – sustiprintas kalbų, literatūros ir istorijos mokymas. 1940-aisiais dalis "Aušros" gimnazijos mergaičių perkeliama į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą, o į jų vietą atkeliami berniukai. Nuo 1954 m. gimnazija ir vėl buvo mišri.
Netikėti radiniai
"Kalbant plačiau, šis objektas, gimnazija, labai įdomus istorine, memorialine ir architektūrine prasme, nes jame susipina labai daug tarpsnių ir įvykių", – tai, anot A.Naureckaitės, paliudijo ir radiniai gimnazijoje.
Restauruojant ir tvarkant pastatą buvo aptikta carinės Rusijos, tarpukario ir sovietinio laikotarpių pėdsakų – užrašų, dekoro elementų. Dar praėjusiais metais atliekant pastato rytinio fasado tvarkybos darbus, antro ir trečio aukštų tarpaukštyje buvo atidengtas autentiškas gubernijos laikotarpio užrašas ГИМНАЗИЯ. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba jį pripažino objekto vertingąja savybe. Šiųmečių tvarkybos darbų metu gimnazijos pastato pagrindinėje laiptinėje tarp pirmo ir antro aukštų buvo atidengti sienų dekoro elementai. Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam skyriui pareikalavus atlikti polichrominius tyrimus, nustatyta, kad gimnazijos pastato antro aukšto salės ir laiptinės patalpose išliko trijų laikotarpių dažymo sluoksniai, autentiško panelio dažymo ir ornamentinio dekoro fragmentai, taip pat užrašai vokiškais rašmenimis. Polichrominius tyrimus atlikusi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Verutė Trečiokienė pasakojo, kad carinės Rusijos imperijos laikotarpiu salės patalpa dažyta aliejiniais dažų paneliu su klijine pigmentine juostele. Laiptinės patalpa dažyta puošniu klijinių dažų paneliu, dekoruotu plačia juosta ir stilizuotu augaliniu ornamentu. Dažymas polichromiškas, ornamentas – trafaretinis. Šis dažymas esą yra vertingas kaip carinio laikotarpio mokslo patalpų dažymo pavyzdys.
Po keliolika kartų per dieną koridoriumi vaikščioję mokiniai ir mokytojai negalėjo nutuokti, ką slepia mokyklos sienos. (KPD nuotr.)
Tarpukario laikotarpiu fiksuotas ryškiausias dažymas – aliejiniais dažais teptas rudos spalvos panelis su juoda juostele. Sovietinio laikotarpio panelių dažymas praktiškas, be juostelių ar kito įmantraus dekoro. Gimnazijos pastato tvarkybos darbų metu atidengti sienų dekoro elementai ir užrašai šiuo metu restauruojami, konservuojami.
Užrašus matys neilgai
Pastatas, turintis architektūrinio, dailės, istorinio ir memorialinio pobūdžio vertingąsias savybes, anot KPD Kauno skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės A.Naureckaitės, ypač svarbus kultūros paveldo objektas, reikšmingas visai Lietuvos istorijai ir jos žmonėms.
Todėl pastariesiems, anot specialistės, dabar puiki proga susipažinti su šalies istorija, kurios dėl kažkokių priežasčių dauguma bijo ar vengia. Juolab kad užrašo ГИМНАЗИЯ, gerai matomo važiuojant Birštono gatve, ir vokiškų rašmenų viename mokyklos koridorių greičiausiai neliks – juos ruošiamasi uždengti. Planuojama palikti tik sieninę tapybą mokyklos koridoriuje. Ilgametė Kauno Maironio gimnazijos direktorė Daiva Garnienė neslėpė, kad jai, kaip žmogui, besidominčiam šalies ir Kauno istorija, minėtieji užrašai atrodo labai įdomūs, tačiau kaip mokyklos vadovę įpareigoja žengti kitokį žingsnį.
"Jau sulaukiau tam tikros reakcijos. Žmonės klausė, ar mes esame rusiška gimnazija?" – nenorėdama klaidinti bendruomenės, gimnazijos vadovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kad minėti užrašai būtų uždengti.
Atsakymo kol kas dar nesulaukė, tačiau neabejojo, kad visi radiniai bus konservuoti, uždengti, o esant reikalui – vėl nesunkiai prieinami visuomenei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos55
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių13
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku15
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...