Devyni atvejai fiksuoti Kauno rajone, trys – Kauno mieste. Pasak NVSC, visi susirgusieji gydomi ligoninėse, centras taip pat nurodo, kad kol kas nėra nustatytas šio protrūkio židinys.

„Epidemiologinio tyrimo metu gautos informacijos duomenimis, šiuo metu nėra nustatytų sąsajų su kokia nors viena vieta (pavyzdžiui, vieša vieta), kurioje lankydamiesi susirgę asmenys galėjo užsikrėsti. Susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose atliekami vandens laboratoriniai tyrimai“, – teigiama pranešime.

Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas BNS sakė, jog du susirgusieji yra sunkios būklės, gydomi suaugusiųjų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje.

Visi šioje ligoninėje gydomi legioneliozės pacientai – suaugusieji.

Pasak NVSC, epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad šeši susirgusieji gyvena keturiuose daugiabučiuose namuose ir visi naudoja centralizuotai tiekiamą šaltą vandenį, penki iš jų naudoja centralizuotai tiekiamą karštą vandenį, vienas vandenį šildo savarankiškai elektriniu šildytuvu (boileriu).

Kiti penki susirgusieji, gyvenantys vienbučiuose gyvenamuosiuose būstuose, naudoja šaltą vandentiekio vandenį, o vandens pašildymui naudoja boilerius, vienas asmuo – šachtinio šulinio vandenį.

NVSC Kauno departamentas daugiabučių administratoriams pateikė informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių, ligonių gyvenamuosiuose būstuose paimti mėginiai, rezultatų paprastai laukiama 10 dienų.

Pasak NVSC, antradienį taip pat inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Kauno vandenų Vičiūnų vandenvietės ir bendrovės „Kauno energija“ atsakingi darbuotojai.

Susitikime aptarti tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, aiškinamasi, kas galėjo lemti vandens tiekimo galimus sutrikimus, bei sprendžiama, kaip galima būtų užtikrinti pastovų tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose Kauno rajone bei informuoti individualių namų gyventojus apie karšto vandens sistemų profilaktines priemones.

Anot Kauno rajono savivaldybės gydytojo Dainiaus Kryžanausko, minėti legioneliozės atvejai daugiausiai nustatyti Garliavoje. Susitikime buvo priimtas sprendimas, kad artimiausiu metu bus ieškoma galimybių karščiu arba cheminėmis priemonėmis dezinfekuoti vamzdynus.

„Žmonės iš Garliavos, bet pasiskirstę, nėra taip, kad gyventų vienam name ar vienoj laiptinėj. Nesilankė vienoje vietoje. Vanduo iš skirtingų šaltinių – vieni turi savo vandenį, kiti – iš vandentiekio. Bendro vardiklio, kur ta priežastis, kol kas nėra“, – sakė D. Kryžanauskas.

Anot jo, susirgo rizikos grupėms priskiriami asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, kai kurie senyvo amžiaus žmonės.

Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.

Legionella bakterijos dauginasi 20 – 50 laipsnių Celsijaus temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių.

Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens dulksnos. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Šios ligos galima išvengti, jei nuolat būtų palaikoma ne žemesnė 50 laipsnių temperatūra visuose vartotojų vandens čiaupuose.