Šių metų tarptautinėje savaitėje – išskirtinis dėmesys tarptautiškumo didinimui

Dvyliktą kartą akademinę bendruomenę ir verslo pasaulio atstovus subūrusi Kauno kolegijos tarptautinė savaitė, kurios šių metų tema – „Collaboration for Future: from Technology to Person“, šįkart vyko virtualioje erdvėje. Nepaisant to, renginys sulaukė didelio susidomėjimo – prie jo prisijungė dalyviai iš 25 užsienio šalių.

„Labai džiaugiuosi Kauno kolegijos bendruomenės narių aktyviu įsitraukimu į tarptautinės savaitės renginius. Manau, kad visi atkreipė dėmesį ir į profesionalų Kauno kolegijos studentų indėlį organizuojant virtualius renginius – žaismingai pravesta virtuali ekskursija po Kauną, mankštos pertraukėlės, madų šou pagyvino renginio programą bei puikiai atskleidė mūsų studentų gebėjimus,“ – mintimis apie šių metų tarptautinę savaitę dalijosi Kauno kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Jolanta Valiaugienė. Ji atskleidė, kad nepaisant to, jog pirmą kartą tokio masto renginys kolegijoje buvo organizuojamas virtualiu būdu, jis puikiai pasitarnavo šių metų prioritetiniam uždaviniui – tarptautiškumo didinimui.

Jolanta Valiaugienė/Kauno kolegijos nuotr.

„Tarptautinė savaitė šiemet itin svarbi ir todėl, nes prisideda prie Kauno kolegijos veiklų tarptautiškumo didinimo, o tai – vienas svarbiausių mūsų organizacijos veiklos prioritetų. Pirmiausia, šią žinią aiškiai perdavėme savo partneriams. Dalyvaudami tarptautinės savaitės renginiuose pasidalijome patirtimi ne tik su užsienio partneriais, bet ir su savo bendruomenės nariais. Tam puikiai pasitarnavo praktiniai seminarai, kurių tematika buvo aktuali visiems. Studentai turėjo galimybę klausytis užsienio dėstytojų paskaitų bei dalyvauti užsienio institucijų pristatymuose. Tai ypač aktualu planuojantiems vykti dalinėms studijoms ar praktikai pagal mainų programas. Tarptautinė savaitė puikiai parodė, kad tarptautinė veikla ir bendradarbiavimas su užsienio partneriais yra įmanomas ir virtualioje aplinkoje. Tai puiki įžanga į naują „Erasmus+“ programos 2021–2027 metų etapą, kuriame ypač akcentuojama skaitmenizacija bei virtualaus mobilumo galimybės“, – sakė J. Valiaugienė ir dėkojo visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems, kad tarptautinė savaitė įvyktų.

„Tarptautinė savaitė – vienas iš svarbiausių Kauno kolegijos renginių, orientuotų į kolegijos veiklų tarptautiškumo didinimą. Kolegijos Strategijoje iki 2025 metų ypatingas dėmesys skiriamas tarptautiškumui, išskiriant jį kaip vieną svarbiausių mūsų veiklos prioritetų. Tarptautiškumas itin svariai prisideda prie kokybiško kolegijos misijos įgyvendinimo, nes apima ir studijas, ir mokslinius taikomuosius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei profesionalųjį meną. Tarptautiškumo didinimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – studento, dėstytojo, administracijos – susitelkimo ir bendrų pastangų. Džiaugiamės šia produktyvia tarptautine savaite, sutelkusia kolegijos bendruomenę tolimesniam bendradarbiavimui su tarptautiniais partneriais“, – tarptautinės savaitės svarbą atskleidė Kauno kolegijos Valdymo ir kokybės departamento vadovė Inga Stravinskienė.

Inga Stravinskienė/Kauno kolegijos nuotr.

Asmeninės savybės, kuriomis turės pasižymėti ateities specialistai

Savo pranešimu tarptautinę savaitę pradėjusi Tamperės taikomųjų mokslų universiteto atstovė Noora Kahra skatino atsigręžti į žmogų ir įgūdžius, kurių dirbtinis intelektas negali pakeisti. „Minkštieji“ įgūdžiai, tokie kaip atjauta, kūrybiškumas ir komandinis darbas vis dar yra dažnai nepastebimi. Tačiau tai yra įgūdžiai, kuriems turime pradėti skirti daug daugiau dėmesio“, – pranešimo metu pastebėjo N. Kahra ir pridūrė, kad šių įgūdžių ugdymas – ir aukštųjų mokyklų atsakomybė.

Tuo tarpu „Future Leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėja ir „Alter State“ bendraįkūrėja Justina Klyvienė, diskusijoje kalbėjusi apie inovacijų lyderystę, atkreipė dėmesį į pagrindines savybes, kurios yra svarbios kiekvienam inovatoriui.

„Inovacijų lyderystė susideda iš trijų lygmenų: asmeninio, komandos ir organizacijos. Kalbant apie asmeninį lygmenį, jam būdingos šios savybės: 360 laipsnių mąstymas, empatija ir kūrybiškumas. Kalbant apie 360 laipsnių mąstytojus, pastebėjau, kad šie žmonės domisi ne tik savo sritimi, jie stebi skirtingas tendencijas, eina į konferencijas, kurios nėra tiesiogiai susiję su jų pačių sritimi, turi įvairių pomėgių. Jie atvirai stebi kas vyksta aplink, o įžvalgas pritaiko savo komandoje ar organizacijoje.

Kita svarbi savybė – empatija, kuomet įmonės pasineria į kliento gyvenimą, kad geriau jį suprastų. Kūrybiškumas yra trečioji, inovatoriams būdinga, savybė. Pasak Steve’o Jobso, kūrybiškumas yra gebėjimas rasti ryšį tarp jau esamų objektų. Taigi, jei esate 360 laipsnių mąstytojas, galite atrasti šiuos ryšius: galite paimti pavyzdį iš vienos srities ir perkelti į kitą. Ir tai yra kūryba“, – kalbėjo J. Klyvienė.

Technologijos ir toliau veržiasi į žmonių gyvenimus

Tarptautinės savaitės dalyviai taip pat turėjo galimybę išgirsti pranešimus apie technologijas. Savo įžvalgomis šia tema dalijosi šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) informacinių technologijų centrui „LTG Digital“ vadovaujantis Elijus Čivilis. „Kiekvieną kartą galvodami apie technologijas manome, kad tai kažkas panašaus į raketų mokslą, tačiau iš tiesų technologijos yra ne kas kita, o praktinis mokslinių žinių pritaikymas. Kitaip tariant, technologijos yra skirtos visiems žmonėms“, – pasakojo E. Čivilis. Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad technologijos užima vis svarbesnę vietą.

„2015 m. „IBM“ paskelbė tyrimų rezultatus, kuriuose matome, kad įvairių įmonių generaliniai direktoriai, turėję įvardyti veiksnius, nulemsiančius ateitį, nurodė technologijas. Dabar matome, kad pastarąjį dešimtmetį technologijos buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką verslui ir ne tik. Tų įmonių, kurios prieš 10 metų buvo laikomos vienomis vertingiausių, vietas dabar užima technologijų įmonės, nes technologijos apima įvairius sektorius ir juos keičia“, – apie technologijas kalbėjo E. Čivilis.

Iš tikrųjų dirbtinį intelektą mes naudojame jau apie 20 metų, tačiau ne visada apie tai susimąstome.

Viena iš technologijų sričių – dirbtinis intelektas, kuris jau sėkmingai įsitvirtino ne vienoje gyvenimo srityje. Renginio metu Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas prof. Tomas Krilavičius nagrinėjo dirbtinio intelekto temą, jo taikymo galimybes, naudą ir rizikas.

„Viena dažniausiai sutinkamų dirbtinio intelekto taikymo sričių, yra smart assistance funkcija. Tai viena iš funkcijų, kuri veikia pakankamai gerai. Taip pat manau, kad ateityje ši funkcija bus naudojama plačiau, tačiau, mano nuomone, ji bus dažniau naudojama ne išmaniuosiuose telefonuose, o įrenginiuose, panašesniuose į išmanųjį laikrodį ar netgi mažiau pastebimą įrenginį“, – įžvalgomis Kauno kolegijos tarptautinės savaitės metu dalijosi prof. T. Krilavičius.

„Iš tikrųjų dirbtinį intelektą mes naudojame jau apie 20 metų, tačiau ne visada apie tai susimąstome. Šiandien dirbtinis intelektas taikomas naudojant veido atpažinimo funkcijas, naudojantis žemėlapių ir navigacijos funkcijomis mobiliuosiuose įrenginiuose, paieškos sistemose, tokiose kaip „Google“, „Yandex“ ir kt. Dirbtinis intelektas taip pat naudojamas ir tokiose srityse kaip automatinis vertimas, eismo valdymas ir analizė bei kitose srityse“, – apie dirbtinį intelektą kalbėjo prof. T. Krilavičius.

Pirmąją Kauno kolegijos tarptautinės savaitės dieną iškelti klausimai vėliau buvo nagrinėjami kelias dienas trukusių virtualių veiklų metu, į kurias aktyviai įsitraukė ir užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei tyrėjai.