Kauno daugiabučiai Metų renovacijos projekto rinkimuose

  • Teksto dydis:

Perpus sumažėjantis energijos sunaudojimas po renovacijos – įprasta daugiabučių modernizavimo pasekmė. Progą tuo įsitikinti turėjo ir du daugiau nei prieš tris dešimtmečius statyti Kauno miesto būstai, kurie visai neseniai tapo atsinaujinančio laikinosios sostinės urbanistinio peizažo dalimi.

Šių daugiabučių renovacijos investicinio plano įgyvendinimo konsultantas Olegas Mackevičius pasakoja, kad pirmojo, P.Lukšio g. 2 stovinčio, pastato gyventojai renovuoti savo būstą sutiko tik po ilgų diskusijų.

„Neretai tenka kreiptis į gyventojus asmeniškai ir su jais kalbėtis, pasakoti apie būsimą renovacijos naudą, valstybės paramą, sumažėsiančias sąskaitas ir kt. Užtikrinant, kad šis pastatas būtų modernizuotas, didelį darbą atliko ir bendrijos pirmininkas, ir valdyba, taip pat daug prisidėjo ir šeimos, turinčios teisę į šildymo kompensaciją, nes joms renovacija nieko nekainuoja“, – sako O.Mackevičius.

Jis sako, kad galutinio sprendimo priėmimui itin daug įtakos turėjo galimybė ateityje mokėti perpus ar dar mažesnes sąskaitas už šildymą, taip pat būtinybė modernizuoti senus susidėvėjusius liftus.

Anot pašnekovo, lūkesčiai atsipirko su kaupu – po daugiabučio renovacijos gyventojai sunaudoja 75 proc. mažiau šilumos energijos, o pastatas pasiekė C energinio naudingumo klasę.

O.Mackevičius priduria, kad vis dėlto būsto modernizavimo vertė – ne tik ekonominė: „Po renovacijos ne tik pagerėjo butų savininkų gyvenimo kokybė, komfortas, bet ir išaugo turto vertė – dabar išnuomoti ar parduoti butą yra gerokai paprasčiau, nes žmonės ieško namų, kuriuose jaustųsi patogiai ir jaukiai.“

Jo teigimu, siekiant dar labiau sutaupyti ir kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo, buvo nuspręsta investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius – vėdinimo sistema buvo sukonstruota taip, kad pašalintas oras iš kambarių taptų energija, šildančia karštą vandenį. Šilumos energiją karštam vandeniui ruošti papildomai gamina ir ant stogo įrengti saulės kolektoriai.

Prieš renovaciją – milžiniškos sąskaitos

Kitas daugiabutis, esantis Geležinio Vilko g. 1, taip pat tapo puikiu pavyzdžiui savo būstų dar nerenovavusiems žmonėms. O.Mackevičius teigia, kad prieš pastato atnaujinimą gyventojai skundėsi itin aukštomis šildymo sąskaitomis.

„Prieš renovaciją šis daugiabutis sunaudodavo itin daug šilumos energijos, todėl jai pasibaigus didelių pasikeitimų buvo neįmanoma nepastebėti – gyventojai už šildymą iškart pradėjo mokėti gerokai mažiau“, – sako pašnekovas.

Anot jo, dar prieš kelerius metus vidutiniškai daugiabutis sueikvodavo 243,25 kWh/kv. m, o dabar energijos reikia beveik perpus mažiau – 72,05 kWh/kv. m.

Žymiai sumažinti energijos sąnaudas padėjo modernizuota pastato šildymo sistema: buvo įrengta nauja nepriklausoma šildymo sistema, pakeisti vamzdynai, radiatoriai. Prie to prisidėjo ir tinkuojamo fasado pasirinkimas, kadangi namas su tokio tipo išoriniu sluoksniu yra sandaresnis, o tai leidžia papildomai sutaupyti apie 10–15 proc. šilumos energijos.

Be to, kaip ir pirmajame pastate, Geležinio Vilko g. 1 daugiabutyje taip pat buvo įrengti atsinaujinantys energijos šaltiniai – tokių inovatyvių išteklių kaip saulės kolektoriai ar šilumos siurblys eksploatavimas žymiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šie daugiabučiai dalyvauja 2020-ųjų Metų renovacijos projekto rinkimuose, kuriuos rengia Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Susipažinti su visais kandidatais galima BETA „Facebook“ puslapyje ir naujienų portale. Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus prasidės kovo 31 d. naujienų portale, o laimėtojai bus paskelbti balandžio pradžioje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
idiotų rinkimas

Romualdas

Romualdas portretas
Tobulina apgaules ir plauna smegenis patikliems .Kaip pradės senus griauti ir statyti naujus už tokia kaip renovacijos kaina tada žmonės turės nauda .Taip kaip siūlė Pinskus .Pastačius namą perkeliant griaunamo namo gyventojus ,tuomet tai bus renovacija ir piniginės išlaidos bus panašios,o dabar kas daroma tai fikcija .Praeis keli metai ir tuomet suprasit kas tai per renovacija,pinigų švaistymas.Kaip kas iš renovacijos verslo ir sau namus stato.Kontrolės iš STT ir FNTT ,nėra tai ir naudojasi kas prie to prieina.Suprantu gyventojai įprato prie gyvenamo rajono ,tai ir reikia tame rajone statyti ir ten apgyvendinti į naujai statomus ,vietoj senų nugriautų namų .

?!

?! portretas
Rasoma,kad padidejo butu savininku GYVENIMO KOKYBE.Netiesa - pagerejo namo isvaizda ir "truputi" maziau reikia moketi uz sildyma.GYVENIMO KOKYBE zymiai zmonems PABLOGEJO.nes visi turi imti paskolas apie 15000 - 18000 euru 20-ciai metu! Rasote,kad po remnovacijos gyventojams reikes moketi 10-15% maziau.Paskaiciuokim (su 15%),ar is to bus gyventojams nauda:kas mokejo 100 euru, po renovacijos mokes 85 eurus (sutaupote 15 euru per 1 men.),kas mokejo 60 euru, mokes 51 eura (sutoupote 9 eurus per 1men.).Ziemos "ilgis" 6men. Per 1 metus -per 1 ziema sutaupysite 15x6=90 euru, (arba 9x6=54 euru), per 10 metu 900 euru (ar 540 euru),o per 20 metu 1800 euru (ar 1080 euru) PER 20 METU SUTAUPETE 1800 euru (1080 euru) PASKOLOS PAEMETE 15000 ar 18000 euru.Palyginkite,kiek praradote pinigu!?
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių