Jaudulys po pirmojo egzamino: baisu pagalvoti, ką mes ten prirašėme

Nusiteikę optimistiškai

Kauno Jono Pauliaus II gimnaziją šiemet baigia 96 abiturientai. Iš kalbintų jaunuolių daugiausiai rinkosi temą apie savivertę. Temomis nebuvo sužavėti, bet dėl rezultatų dauguma nusiteikę optimistiškai.

„Baisu pagalvoti, ką mes ten prirašėm… “ – išėjusi į lauką po egzamino mintyse dar tebebuvo egzamine viena dvyliktokių. Galvoje vis sukosi rašto darbo eilutės, bandė peržvelgti sakinius, ar tikrai viską gerai pateikė.

Baisu pagalvoti, ką mes ten prirašėm…

Dauguma išėjo ramūs, nors „reikėjo pamąstyti“, „nepatiko temos“, „sudėtingos temos, sunku kažką daug išgalvoti“, „sunku prie temų priderinti nurodytus autorius“. Ne vienam iš pradžių atrodė, kad nesiseka, bet po to įsivažiavo. Tiesa, reikėjo gerokai pasistengti, kad būtų pasiektas reikalaujamas žodžių skaičius.

„Pakankamai geras“, – rezultatą, kokio tikisi, įvardijo vienas vaikinų, manęs, kad tai sunkiausias iš egzaminų. Kita abiturientė įvertino, kad tai lengviausias visoje egzaminų sesijoje. Sunkiausias bus matematikos.

Dalis naudojosi galimybe prisėsti prie kompiuterių peržvelgti į kūrinius, kiti nusprendė nesiblaškyti ir pasikliauti tuo, ką atsimena.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Suks į kariuomenę

„Tikėkimės, kad gerai viską parašėm. Pasirinkau apie savivertę, nes antra tema buvo apie žemdirbystę – neįsivaizduoju, ką ten rašyčiau“, – gerai nusiteikęs buvo Vytas. Jam dar liko anglų kalbos ir matematikos egzaminai, bet jau gyvena nuotaika, ką veiks po jų.

Tikėkimės, kad gerai viską parašėm.

Iš karto po egzaminų suplanuota kelionė, o po jos – savarankiško gyvenimo pradžia. Lieka Kaune (jau seniai apsisprendė dėl verslo ir antreprenerystės studijų KTU), bet gyvens atskirai nuo tėvų.

Abiturientai vardijo savo studijų pasirinkimus: fotografija Kauno kolegijoje, inžinerija Kauno technikos kolegijoje, renginių organizavimas, menai.

Buvo ir tokių, kurie artimiausius metus nusprendė praleisti kariuomenėje. „Traukia dizaino, menų sritis, nes planų dėl studijų neturiu, nėra ką veikti, todėl į armiją“, – sakė kalbintas vaikinas. Apžvelgęs visus 12 mokslo mokykloje metų sakė tikriausiai nieko nekeistų. „Kas buvo, tas buvo“, – pritarė jo klasės draugė.

Pasėdėję gmnazijos kiemelyje ir pasidalinę įspūdžiais vieni išėjo ruoštis jau trečiadienį laukiančiam biologijos egzaminui, kiti poilsiui turėjo daugiau laiko. Artimiausias jų išbandymas – penktadienį anglų kalbos egzamino pavidalu. Vieni grįžę po egzamino planavo kristi pamiegoti, kiti gerokai praalko.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Atestatui – du egzaminai

Jaunuoliai per šį egzaminą iki 20 min. galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.

Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.

Iš viso galėjo rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turi teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.

Neišlaikiusieji valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino liepos 13 dieną pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje laikys mokyklinį brandos egzaminą.

Šiais mokslo metais Kaune mokėsi 3419 abiturientų. Du trečdaliai (2209) mokėsi savivaldybei pavaldžiose švietimo įstaigose. Į brandos egzaminus kimba 347 jaunuoliai, baigiantys privačias mokyklas, ir 863 abiturientai, pasirinkę profesines mokyklas.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. šalies abiturientų.